– Kokie Jūsų užsienio politikos prioritetai?
– Pagrindiniai dalykai nesikeičia: NATO, ES. Aišku, yra tam tikrų pavojų – manau, kad didžiausias pavojus ES yra protekcionizmas. Turime padaryti viską, kad didžiosios valstybės – Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija – nepriimtų sprendimų, neatsižvelgdamos į kitas valstybes.
Taip pat turėtume būti aktyvesni savo Rytų politikoje. Naujoji JAV administracija ir prezidentas pasirinko švelnesnį santykių foną su Rusija. Mes taip pat turėtume siekti gerų santykių su Rusija, nes grėsmė Europai gali ateiti po dešimties metų iš Pietryčių Azijos – Kinijos, Indijos. Privalome glaudžiau bendradarbiauti, nes dalis Rusijos irgi yra Europoje.
Baltarusija – mūsų artimiausia kaimynė. Reikia kuo skubiau panaikinti vizas nors 50 km zonoje nuo sienos, kad mūsų piliečiai nuvažiuotų į Baltarusiją, o jų jaunimas – pas mus. Žmogiški santykiai pagerins valstybinius santykius, juk Baltarusija – tai šalis, su kuria mes ilgus šimtmečius sudarėme vieną valstybę.
– O kaip pasikeistų Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai – vis dėlto turite Lenko kortą.
– Lenko korta – tautybės tapatybės korta. Aš esu lenkas. Yra kosmopolitų, žmonių be tautybės, bet aš toks nesu – aš gimiau lenkas ir lenkas mirsiu, bet tai nieko bendra neturi su politika ar tarptautiniais santykiais. Tai tautybės tapatybės korta, nieko daugiau.
– Teisiškai tai problemų nesudaro, tačiau tarp Lietuvos ir Lenkijos kartais iškyla didesnių ar mažesnių problemų, nesusipratimų. Ar tokiu atveju Jūsų tautybė netrukdytų tinkamai atstovauti Lietuvos interesams?
Dabar ne XIX a., turim pilietišką valstybę. XIX a. valstybė buvo tapatinama su tautybe – dabar tai jau pasenusi sąvoka, gyvenam pilietinėje visuomenėje. Lietuvoje 20 proc. gyventojų yra ne lietuvių tautybės – ar tai blogai? Mūsų jėga yra įvairovė. Nuo amžių Lietuvoje gyveno lenkai, baltarusiai, rusai, lietuviai, žydai, karaimai, totoriai. Nereikia tautybės klausimu spekuliuoti – aš esu Lietuvos pilietis ir man svarbiausi mūsų valstybės reikalai.
– Prezidentas turės tvirtinti ministrų kabinetą. Ar ką nors keistumėte dabartinėje Vyriausybėje?
– Jeigu būsiu išrinktas, pasirinksiu naują kabinetą, nes Lietuvai šiandien reikalinga ne partinė, o specialistų Vyriausybė. Mes turėjom įveikti krizę, bet jau pavėlavome. Turi būti suteikta naujų galimybių specialistams, reikia naujų idėjų, naujų vizijų. Deja, šiandieninė Vyriausybė to nedaro ir koncentruojasi tik į biudžeto surinkimą, bet biudžetas yra tik 30 proc. BVP, o apie likusius 70 proc. yra nekalbama. Turime skatinti vartojimą, skubiai mesti pinigus į rinką. Jei neturime – reikia skolintis kuo skubiau. Jei to nepadarysime, krizė tik gilės. Tai akivaizdu kiekvienam ekonomistui.
– Tai, kiek suprantu, siūlytumėte formuoti naują valdančiąją daugumą?
– Siūlyčiau nepartinę Vyriausybę. Šiuo laikotarpiu reikia ne partijų. Gal abstrakčiai atrodo, bet būtų gerai, kad visos partijos būtų įtrauktos į krizės įveikimo planą. Nes jei ministras pirmininkas yra iš vienos partijos, kitos partijos jam nuolat trukdys. Turime kuo greičiau priimti ekonominius sprendimus ir ne tik į biudžetą koncentruotis.
Galim sugriauti savo visuomenę – sugalvosim registruoti tos pačios lyties santuokas, rytoj dar ką nors sugalvosim. Moralė – ne ta sritis, kurioje galima eksperimentuoti, – teigė V.Tomaševskis.
– Ši rinkimų kampanija – gana niūri, mažai agitacinės medžiagos viešose vietose. Kodėl taip yra – ar taupymas dėl krizės, ar tiesiog vienam kandidatui smarkiai pirmaujant visuomenės nuomonių apklausose kiti nenori daug investuoti į rinkimų kampaniją?
– Apklausos nėra objektyvios ir nepasitvirtina. Pavyzdžiui, LLRA prieš Seimo rinkimus turėjo 0,5 proc. balsų pagal visas apklausas, o gavome beveik 5 proc. – dešimt kartų daugiau. Apklausos yra neprofesionalios arba daromos kieno nors užsakymu. Taigi apklausos čia niekuo dėtos – mūsų įstatymai tiesiog neleidžia tokios kampanijos kaip anksčiau. Žmonės pavargo nuo rinkimų, nuo politikos – nieko tokio, kad nėra pernelyg daug reklamos.
Reikia daugiau susitikti su rinkėjais – aš taip darau. Pinigų mažai turime, bet stengiamės daugiau važinėti pas rinkėjus, aiškinti, kad yra laikas permainoms ir aš būtent jas siūlau.
– O kokias pagrindines permainas matytumėte?
– Kaip jau sakiau, ekonominė padėtis yra labai sunki ir reikia skatinti vartojimą. Taip pat reikia nustatyti ekonomikos prioritetus – šiandien jokių neturime. Suvienodinome visus mokesčius, padidinome, ir viskas.
Matau tris prioritetus. Pirmasis – transporto sistema. Esame tranzitinė šalis, pats Dievas mums davė gerą geografinę vietą. Iš tranzito galime labai daug užsidirbti. Turime gerų autostradų, reikia piniginės injekcijos ir galime užsidirbti daug pinigų.
Antras prioritetas – turizmas. Turime nuostabią gamtą, švarius ežerus, upes, gerą klimatą, puikius kultūros ansamblius. Vilnius yra Gailestingojo Jėzaus kulto vieta – galim pritraukti labai daug turistų. Reikia skatinti turizmą, o mes mokesčius padidinom... Reikia PVM mokesčius šitai šakai mažinti, kadangi galime iš to gyventi.
Trečias dalykas – mes turime užsiimti biodujų, biodyzelino gamyba. Turime daugiau nei milijoną hektarų dirvonuojančių žemių. Galėtume iškart išspręsti kelias problemas: kaimuose atsirastų darbo, įgytume energetinę nepriklausomybę, nemokėtume už importą. Tai būtų ilgalaikė idėja, galėtume pragyventi. Nes dabar krizė praeis, kita ateis, priklausysime nuo importo, todėl reikia kuo greičiau sėsti mokslininkams, specialistams ir atsižvelgti į šiuos prioritetus.
Paskui – teismų sistema. Žmonės mano, kad teismai korumpuoti, ir jie teisūs. Siūlau įvesti prisiekusiųjų instituciją, kad būtų galima į teismų sistemą įtraukti visuomenę. Galėtume apginti sąžiningus teisėjus – šiandien, tarkime, kas nors daro įtaką ir teisėjas jo bijo. Sėdės septyni prisiekusieji – nebijos.
Dar labai svarbus momentas – moralė ir dvasingumas. Manau, kad visi vaikai mokyklose turi mokytis religijos, jie turi išmanyti moralės normas. Yra statistika, kad jaunimas, kuris gyvena pagal Šventąjį Raštą, yra 10 kartų mažiau linkęs vartoti narkotikus, penkis kartus rečiau nusižudo ir keturis kartus rečiau linkęs vogti ar nuskriausti kitą žmogų. Tai yra stulbinama statistika.
Bet mūsų mokyklose pusė vaikų nesimoko religijos – išaugs nauja karta ir apie tai niekas nežinos. Mes turim išlikti krikščioniška valstybė su savo vertybėmis.
– Tačiau Konstitucijoje nėra įteisintos valstybinės religijos.
– Nėra įteisinta, bet 90 proc. mūsų piliečių yra krikščionys – tai mūsų pagrindas. Iš kur atsirado gražiausia architektūra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje? Iš mūsų bažnyčių, krikščioniško pagrindo. Šiandien kokia kultūra yra siūloma? Kažkoks surūdijęs vamzdis Neries pakrantėj už 100 tūkst. Lt. Čia ne kultūra ir mes turime nebijoti taip kalbėti. Aišku, ateis kas nors ir sakys, kad valstybė atskirta nuo Bažnyčios. O kaip ji atskirta? Čia stovi bažnyčios, čia kunigai, čia dvasininkai, čia tikintieji – mes visi kartu, niekas neatskirta. Tai tiesiog ateistų nonsensas.
– Jūs kartais pavadinamas aršiausiu abortų priešininku Lietuvoje. Ar nebijot, kad taip galit netekti liberalesnių pažiūrų rinkėjų balsų?
– Visų pirma aš apskritai nevartoju „aborto“ sąvokos. Šią sąvoką sugalvojo bolševikai su Leninu priešakyje. Leninas pirmasis įvedė dekretus abortams ir pavadino abortais, kad žmonės nesuprastų, kas tai yra. Aš vartoju sąvokas „negimusių vaikų apsauga“, „negimusių vaikų žudymas“. Labiausiai jūsų visi šitie minimi abortai daromi iš nežinojimo. Kiekvieno negimusio vaiko širdis pradeda plakti 21 dieną nuo pastojimo. Reikia apie tai kalbėti, mokyti mokyklose.
Bet nekalbu apie absoliutų draudimą – su išlygomis: jei gresia pavojus moters gyvybei, jei išprievartavimo atvejis, jei apsigimimas.
Mes turim auklėti jaunimą, mokyti, kad jie turėtų daugiau atsakomybės. Tai pakels mūsų moralę ir mes neišnyksime, nes kitaip praeis šimtas metų ir nebus Lietuvos, nebus žmonių. Kažkas yra apskaičiavęs, kad po pusantro šimto metų Lietuvoje gyvens tiek žmonių, kiek Panevėžyje – 120 tūkst.
Kasmet nužudoma po 10 tūkst. nekaltų vaikų. Kodėl? Duonos trūksta? Tai yra masinė savižudybė, kurią reikia sustabdyti. Nebijau prarasti vieno ar kito balso, nes esu tvirtai įsitikinęs, kad tai mūsų tolesnio gyvenimo pagrindas.
Konservatoriai sėdi valdžioje – ir ką jie padarė? Jie bijo. Mes penkiese pasiūlėme šitą įstatymą, pasirašę buvo konservatoriai, o prieš Seimo rinkimus atsiribojo bijodami, kad balsų negaus.
Daugiausia vadinamiesi abortai daromi iš nežinojimo. Kalbama, kad čia moters kūnas – nėra taip. Nera viename kūne dviejų galvų, dažnai – dviejų lyčių, kitos kraujo grupės, dviejų širdžių – tai jau ateistų propaganda. Nesilaikant šitų normų, griaunama mūsų moralė. Gali būti dar blogiau: jei jau galima įsčiose vaiką žudyti – tai gal ir gimusį galima? Na, koks skirtumas – šitas gimė, vieną dieną pragyveno, o šitas net negimė. Žmogus tada neturi jokių stabdžių. Žinau, ateistai ir liberalai mane atakuos, bet mūsų ateitis priklauso nuo tvirto krikščionybės ir moralės pagrindo. Jei turėsime stiprią dvasią – pragyvensime. O priešingu atveju pulsime, vieni kitus žudysime gatvėse.
– Jei jau prakalbome apie moralę, tai kaip vertinate seksualines mažumas ir jų visus reikalavimus?
– Priimu jų egzistavimą – mes esame tolerantiška valstybė. Tolerancija – kai suprantame, kad kažkas nėra blogybė, bet tai dar nereiškia, kad aš juos palaikau. Yra tokių žmonių, reikia gerbti jų teises, bet jie neturi teisės primesti savo nuomonės ir valios kitiems. Sakysim, darželiuose lankstinukus platinti – tai jau yra blogai.
– O kokia Jūsų nuomonė apie vienos lyties santuokas?
– Aš esu prieš – kokia čia gali būti santuoka. Draugystė gali būti, bet santuoka yra rimtas dalykas. Santuoka, šeima – mūsų valstybės pagrindas. Ir mes patys galime sugriauti savo visuomenę – sugalvosim registruoti tos pačios lyties santuokas, rytoj dar ką nors sugalvosim. Moralė – ne ta sritis, kurioje galima eksperimentuoti, čia yra pagrindas, šeimos pavyzdys ir ji tokia turi būti.
