BNS kalbinti politologai sakė, jog ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse rinkėjų vangumą lemia tai, kad žmonės neįžvelgia, ką realiai gali pakeisti europarlamentarai, o į EP siekia patekti ne patys žinomiausi politikai.
Per televiziją visos diskusijos yra tokios nuobodžios, kad atgrasu. Kai pamatau tokią agitacinę laidą, einu knygą skaityti, – sakė Kęstutis Girnius.„Siunčiami antrojo rango politikai į instituciją, kur jų įtaka bus nepaprastai maža“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
Anot politikos apžvalgininko, mažas rinkėjų aktyvumas turėtų būti palankus didžiosioms partijoms, turinčioms gilesnes tradicijas. „Ištikimiausias elektoratas yra tas, kuris ateina balsuoti beveik bet kada. Tie, kurie neturi tvirtų politinių nuostatų, tikrai nematys reikalo“, – sakė K.Girnius.
Rytų geopolitikos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas pritaria, kad EP rinkimai pritrauks tik patį ištikimiausią elektoratą. „Tai bus pačio tvirčiausio elektorato išbandymas, rinkimai parodys rinkėjų branduolį“, – BNS sakė politologas.
L.Kasčiūno teigimu, ES nesugeba pademonstruoti, kad EP yra svarbi institucija, o patys rinkimai tampa „veteranų išvažiavimu į užtarnautą poilsį“.
Politikos ekspertai taip pat sakė itin kritiškai vertinantys rinkimų kampaniją. „Per televiziją visos diskusijos yra tokios nuobodžios, kad atgrasu. Kai pamatau tokią agitacinę laidą, einu knygą skaityti“, – sakė K.Girnius.
L.Kasčiūnas savo ruožtu pažymėjo, kad rinkimų kampanijoje politikai akcentavo nacionalinius klausimus, kurių europarlamentarai iš esmės negali išspręsti. „Nebuvo daug diskusijų, kokios ES ateities nori Lietuva – federacijos ar laisvų tautų Europos. Apie viziją beveik nebuvo kalbėta“, – sakė L.Kasčiūnas.
Lietuvos gyventojai sekmadienį rinks 12 europarlamentarų. Visoje ES daugiau nei 375 mln. rinkėjų išrinks 736 EP narius. Lietuvoje rinkimuose dalyvauja 15 partijų.
