Atėjusieji išreikšti savo valią LŽ korespondentams, dirbusiems visoje Lietuvoje, sekmadienį skundėsi negavę rinkėjo pažymėjimų ir teigė žinatys, už ką balsuos.
Galėjo įžvelgti sabotažą
Vienas rinkimų Klaipėdoje stebėtojų Edvardas Šalkauskas LŽ tikino turįs duomenų, kad vienoje apylinkių, kur registruoti 4 tūkst. rinkėjų, pažymėjimų negavo kone tūkstantis. „Žmonės net svarsto, ar čia ne koks sabotažas“, – sakė žiniasklaidai E.Šalkauskas.
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vladas Stonkus tikino, jog rinkimai vyksta sklandžiai. „Žinoma, yra problemų dėl to, kad nemažai žmonių negavo pažymėjimų, tačiau jie vis tiek gali balsuoti, – kalbėjo pirmininkas. – Negavusieji pažymėjimo galėjo jį išsispausdinti kompiuteriu, tereikėjo įeiti į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainę. Buvo ir tokių piliečių, ne vietinių, kurie norėjo balsuoti, tačiau jie atėjo rinkimų dieną. Rinkimų įstatymas tokios galimybės nesuteikia. Norėjusieji balsuoti iš anksto galėjo tai padaryti trečiadienį ir ketvirtadienį bet kurioje šalies savivaldybėje.“
VRK pirmininkas Z.Vaigauskas tvirtino: „Nauja sistema pasitvirtino. Policijos ekipažai budėjo tik tose apylinkėse, kurios mums kėlė nerimą. Pranešimą apie vagystę gavome vos iš vienos Vilkaviškio apylinkės.“
Klaipėdos rajono Kalotės rinkimų apylinkės komisijos pirmininkės Vilijos Sadauskienės teigimu, aktyviausiai balsuota per pietus. „Tą valandą net ir eilutė nusidriekė, – komentavo rinkėjų aktyvumą pirmininkė. – Tačiau nuo 7 iki 10 val. į apylinkę buvo atvykę tik 24 žmonės. Vis spėliojome, kokios priežastys lemia, kad rinkėjai tokie neaktyvūs. Nusprendėme, jog daugelis tikriausiai ilgai miegojo, nes vakarojo laukdami „Eurovizijos“ rezultatų.“
Rinkosi permainas arba „saviškį“
Suvalkijoje rinkėjai buvo aktyviausi apie vidudienį ir po jo, kai dauguma žmonių atlikti konstitucinę pareigą į rinkimų apylinkes užsuko po pamaldų bažnyčioje. Balsavo nekreipdami dėmesio, kad maždaug 7 proc. šio krašto, o Marijampolėje – net 13 proc. rinkėjų iki vakar taip ir nesulaukė balsuoti kviečiančių rinkėjo pažymėjimų.
LŽ kalbinti Vilkaviškio rajono gyventojai vos ne sutartinai tvirtino, kad balsavo už vieną kandidatą į prezidentus – jau ne kartą Vilkaviškio rajone parlamentaru renkamą A.Butkevičių.
Vilkaviškyje žmonės sakė daugiausia balsavę už A.Butkevičių, o štai Marijampolėje tokių buvo gerokai mažiau. Maždaug pusė LŽ šnekintų marijampoliečių teigė atidavę balsą už D.Grybauskaitę.
„Šiandien prie pusryčių stalo beveik valandą diskutavome, kuris prezidentas Lietuvai būtų geresnis – D.Grybauskaitė ar A.Butkevičius? Apie kitų tinkamumą net nekalbėjom. Bet nesusitarėm. Todėl vienas balsavom už vieną, kitas – už kitą“, – LŽ prisipažino marijampoliečių inteligentų pora. Pasak sutuoktinių, dabar Lietuvai kur kas svarbiau ne kokia asmenybė taps prezidentu, bet jos gebėjimai suburti komandą, galinčią ištraukti šalį iš tos ekonominės duobės, į kurią ji grimzta.
„D.Grybauskaitė gal ir galėtų būti valstybės vadovė, tačiau ji per Briuselyje praleistus metus įprato žvelgti į Lietuvą iš šalies. A.Butkevičius taip pat gal galėtų tapti prezidentu, bet kas gali garantuoti, kad jam nedarys įtakos buvusieji valdžioje?“ – dėstė vienos Marijampolės įmonės vadovas, prašęs neminėti jo vardo.
Nuteikė priešingai
Pasikeitus rinkėjo pažymėjimų teikimo tvarkai, be šių pažymėjimų liko 18,51 proc. Alytaus miesto ir 7,44 proc. Alytaus rajono gyventojų. Anot Alytaus miesto rinkimų komisijos pirmininko Alberto Sabestino, kai pažymėjimus išnešiodavo rinkimų apylinkių komisijų nariai, jų negavusių alytiškių skaičius būdavo perpus mažesnis. „Tačiau kiekvienas žmogus, esantis rinkėjų sąrašuose, galėjo savo valią pareikšti ir neturėdamas rinkėjo pažymėjimo. Užteko pateikti asmens dokumentą. Bėda ta, kad iškilus šiai problemai VRK per mažai apie tai aiškino. Neabejoju, dėl neįteiktų pažymėjimų nukentėjo rinkėjų aktyvumas“, – buvo įsitikinęs A.Sabestinas.
Dzūkijos gyventojai iš pat ryto balsuoti neskubėjo. Vieni negavo rinkėjo pažymėjimų ar šiaip iš anksto buvo nusiteikę ignoruoti naujo valstybės vadovo rinkimus, kitiems trukdė įkyriai lašnojantis lietus, treti pirmiausia skubėjo susitvarkyti asmeninius reikalus. Išankstinio balsavimo dienomis tekdavo ir eilutėje pastovėti, o rinkimų dieną jokių trikdžių dėl rinkėjų gausumo nebuvo.
Daugelis LŽ kalbintų žmonių tvirtino, kad savo pretendentą į prezidentus iš septynių kandidatų buvo nesunku pasirinkti. Alytiškiai, sutikę atskleisti, už ką balsavo, susiskirstė į dvi didesnes D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus gerbėjų stovyklas.
„Apsisprendžiau balsuoti už D.Grybauskaitę. Manau, ji šiuo metu bus geriausias pasirinkimas Lietuvai. Ši moteris gerbiama kitų valstybių vadovų, gerai supranta ekonomiką, todėl jai vadovaujant galbūt lengviau pavyks įveikti krizę. Tikiuosi, eurokomisarė sugebės pažaboti ir monopolininkus“, – aiškino savo pasirinkimo motyvus pagyvenusi alytiškė Aldona K. Dar viena dzūkė, taip pat savo balsą atidavusi už D.Grybauskaitę, neslėpė, kad iš pradžių buvo pasirinkusi kitą kandidatą, tačiau paskutinėmis dienomis persigalvojo. „Kai viename dienraštyje pamačiau, kiek purvo nepelnytai pilama ant šios moters, nusprendžiau ją palaikyti“, – teigė Rasa S.
Stasys M. tvirtino balsavęs už A.Butkevičių, nes jis, atrodo, garbingas žmogus – tokiam galima patikėti valstybės vairą. Be to, šis vyras neva geriau žino Lietuvos problemas ir būdus, kaip jas išspręsti, negu kandidatų į prezidentus favorite laikoma D.Grybauskaitė.
Garbaus amžiaus Varėnos rajono gyventojas Jonas Z. neslėpė savo simpatijų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovui V.Mazuroniui. Anot jo, iš "bobų" vadovavimo nieko gero nesitikėk, o V.Mazuronis – ne koks vaikėzas, subrendęs žmogus.
Pirmojo prezidento gimtinėje
Nors daugiau kaip 12 tūkst. panevėžiečių negavo rinkėjo pažymėjimų, Aukštaitijos sostinės gyventojai buvo aktyviausi visame krašte. Balsavo kiek daugiau nei 50 proc. iš 90 250 turinčiųjų rinkimų teisę. Gausiausiai į rinkimų apylinkes žmonės plūdo 11-12 valandą. Dauguma rinkti valstybės vadovo ėjo pakeliui į bažnyčią ar grįždami iš jos.
Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinėje, esančioje Ukmergės rajone, Užugiriuose, įsikūrusios Lėno rinkimų apylinkės sąrašuose – lygiai 300 rinkėjų. Kone trečdalis jų – seni ir ligoti, tad pasinaudojo teise prezidentą rinkti namie. Likusieji skubėjo į Antano Smetonos Užugirių pradinę mokyklą. „Mūsų žmonės susipratę, kaip sakau, „smetoniški“, todėl balsuotojų susirenka bene daugiausia rajone“, – LŽ sakė Lėno rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Stasys Butkevičius ir pridūrė, kad bendraudamas su rinkėjais patyrė, jog daugiausia jų balsuoja už saviškę – Ukmergėje gyvenančią Loretą Graužinienę.
„Kandidatai vyrai, kaip matyti, nebeturi autoriteto“, – S.Butkevičiui pritarė šios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Evaldas Tušas. „Norėčiau, kad mus valdytų moteris. Vyrais kažkodėl nebepasitikiu“, – LŽ teigė į rinkimus skubanti Ona Kamarauskienė. Paklausta, ar džiaugiasi, kad gyvena Smetonos gimtinėje, moteris atsakė, jog lankantis kitur smagu pabrėžti, kad gyveni ten, kur gimė pirmasis Lietuvos prezidentas. Tai išgirdę žmonės suklūsta. Tačiau būnant vietoje skaudu matyti nykstantį Smetonos dvarą, darosi gaila, kad vis mažiau mokinių besusirenka į tokią gražią mokyklą, pastatytą tada, kai Lietuvą valdė A.Smetona. O.Kamarauskienė išreiškė viltį, jog naujasis prezidentas, kurį Lietuva išsirinks, galbūt neaplenks ir Užugirių, gal atkreips dėmesį į nykstantį A.Smetonos dvarą.
„Balsuoju už ekonomistę. Suvokdama sunkią kaimo žmonių dalią prezidentė, manau, pagelbės mums, žemdirbiams“, – tvirtino Marcelija Kolaitienė.
Piktinosi negavę pažymėjimų
Balsuoti einantys kauniečiai daugiausia piktinosi negavę rinkėjo pažymėjimų. VRK duomenimis, Kaune dokumentai neįteikti daugiau kaip penktadaliui gyventojų.
„Tačiau šįsyk balsuojantiesiems negalėjome nieko pasakyti, nes kvietimus į rinkimus nešiojome ne mes“, – teigė Šarkuvos rinkimų apylinkės pirmininkė Gražina Plytnikienė. Anot jos, buvo įprasta, kad rinkėjo pažymėjimus išdalija septyni ar aštuoni komisijos nariai, dirbantys per visus rinkimus. „Šįmet tą patį darbą pavesta atlikti laiškanešiams. Rinkėjo pažymėjimus mikrorajonuose bandė įteikti vos po vieną paštininką. Jie dirbo po aštuoniolika valandų“, – blogai organizuotą darbą bandė teisinti G.Plytnikienė.
Tačiau Kuršių apylinkės komisijos pirmininkė Renata Tamašauskienė buvo kategoriškesnė. Jos teigimu, už paslaugas Lietuvos paštas gavo didesnį atlygį, nei iki šiol kada nors mokėta už rinkėjo pažymėjimų įteikimą gyventojams: „Todėl bendrovė privalėjo pasistengti ir pasamdyti didesnes darbuotojų pajėgas.“
Šimto dvidešimt septynių Kauno rinkimų apylinkių darbuotojai pasitiko rinkėjus stokodami rašymo priemonių, bet rožėmis išpuoštose patalpose. LŽ kalbinti darbuotojai stebėjosi rinkimų organizatorių sprendimu skirti pinigų apylinkėms, kuriose balsuoja rinkėjai, puošti, nors neužteko lėšų atlyginimams ir kanceliarinėms reikmėms. „Aštuoni komisijos nariai gavo keturis pieštukus“, – tikino R.Tamašauskienė.
Kauno miesto rinkimų apygardos pirmininkė Elena Skirmantienė patvirtino, kad VRK skyrė pinigų apylinkių patalpoms puošti. „Už tas lėšas negalėjome pirkti nieko kito, tik gėles. Ir būtinai gyvas“, – sakė E.Skirmantienė. Moteris atsisakė nurodyti įmonę, iš kurios buvo įsigyta maždaug penki šimtai rožių ir dešimtys paruoštų gyvų gėlių puokščių.
Rinkimų dieną dirbusių komisijų nariams užkliuvo ir daugiau pasikeitimų. Pavyzdžiui, tai, kad balsuoti skirtų patalpų nesaugojo policija. Iki šiol dar rinkimų išvakarėse pareigūnai atvykdavo apžiūrėti balsadėžių ir seifų, kuriuose saugomi dokumentai bei biuleteniai. Policininkai pamainomis budėdavo iki ryto ir likdavo visą balsavimo dieną. „Šįsyk tokios policijos paramos nesulaukėme, todėl jautėmės nesaugiai“, – kalbėjo R.Tamašauskienė.
VRK pirmininkas Z.Vaigauskas tvirtino: „Nauja sistema pasitvirtino. Policijos ekipažai budėjo tik tose apylinkėse, kurios mums kėlė nerimą. Pranešimą apie vagystę gavome vos iš vienos Vilkaviškio apylinkės.“
