Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vieno procento rinkėjų apsisprendimas balsuoti gali nulemti, ar prireiks antrojo turo

Rinkimai
Egidijaus Jankausko/15min.lt nuotr. / Rinkimai
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vieno ar kelių procento rinkėjų apsisprendimas balsuoti ar nebalsuoti prezidento rinkimuose gali nulemti, ar naujasis šalies vadovas paaiškės jau per pirmąjį balsavimo ratą sekmadienį, teigia politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas.

Rinkėjų aktyvumo rezultatai kol kas neleidžia tiksliai prognozuoti, ar savo valią rinkimuose pareikš daugiau nei pusė rinkėjų. Tokiu atveju, vienam iš kandidatų surinkus daugiau nei pusę balsų, antrasis prezidento rinkimų turas nebūtų rengiamas.

„Rinkėjų aktyvumas yra bene svarbiausias faktorius. Jei bus peržengta 50 proc. riba, tokiu atveju išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad užteks vieno turo“, – BNS sekmadienį popiet sakė T.Janeliūnas.

14 valandą rinkimų apylinkėse buvo balsavę 26,15 proc. rinkėjų. Pernai per Seimo rinkimus, kada aktyvumas siekė 48,59 proc., tuo metu buvo balsavę 24,92 proc. rinkėjų.

„Tendencijos rodo, kad gali lemti vienas, daugiausia du procentai balsų, ir šitas apsisprendimas gal ir bus nulemtas paskutinėmis valandomis“, – sakė T.Janeliūnas.

Rinkėjų aktyvumas yra bene svarbiausias faktorius. Jei bus peržengta 50 proc. riba, tokiu atveju išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad užteks vieno turo. Sakė T.Janeliūnas.

Politikos ekspertas sakė neatmetąs galimybės, kad kai kurie rinkėjai tikslingai neina į rinkimus, tikėdamiesi antrojo turo.

„Gali būti, kad kai kurie rinkėjai tikslingai neina į rinkimus, tikėdamiesi antrojo turo, kai kurie galbūt gana racionaliai skaičiuoja savo balsus ir sprendžia, kad jų balsas gali būti reikšmingesnis ne pirmajame, o antrajame ture“, – teigė T.Janeliūnas.

TSPMI docento nuomone, jei antrasis prezidento rinkimų turas įvyks, jame rinkimų kova turėtų būti „aštresnė ir konkretesnė“ nei prieš pirmąjį turą.

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą.

Į valstybės vadovo postą kandidatuoja 7 politikai: Socialdemokratų partijos iškeltas pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis, ekspremjerė Kazimira Prunskienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Konstitucijoje numatyta, kad per pirmąjį prezidento rinkimų turą kandidatas išrenkamas, jeigu dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų jis gavo daugiau kaip 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.

Jei prezidentas nebus išrinktas sekmadienį, antrasis prezidento rinkimų turas vyks kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Rinkimai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min