-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Ekspertai: debatuose apie energetiką geriausiai atrodė Algirdas Butkevičius ir Eligijus Masiulis

Sekmadienio vakarą vykusiuose debatuose apie energetiką akivaizdžių lyderių nebuvo, o tarp geriausiai ir nuosekliausiai pasirodžiusių buvo Liberalų sąjūdžio vadovas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei Socialdemokratų partijos vedlys parlamentaras Algirdas Butkevičius, teigia naujienų agentūros BNS apklausti ekspertai.
Eligijus Masiulis
Eligijus Masiulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto televizijos“ rengiamoje debatų laidoje valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas premjeras Andrius Kubilius, anot ekspertų, susilaukė pelnytos kritikos dėl stringančios gyvenamųjų namų renovacijos.

Ekspertų teigimu, silpniausiai debatuose pasirodė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir  „Tvarkos ir teisingumo“ Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Ekspertų teigimu, silpniausiai debatuose pasirodė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir  „Tvarkos ir teisingumo“ Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

„Nugalėtoją vienareikšmiškai sunku pasakyti, nes akivaizdu, kad visos partijos skiria daug dėmesio tam, kas gyventojams yra vieni aktualiausių klausimų – tai šildymo ūkis, šilumos kainos, daugiabučių renovavimas“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Anot ekspertų, A.Kubilius ir E.Masiulis kartais kalbėdavo taip, tarytum nebūtų buvę ketverius metus valdžioje, tuo tarpu opozicinės partijos kai kuriuos klausimus, ypač dėl naujos atominės elektrinės projekto, per daug politizuodavo.

„Buvo šiek tiek rimtesnės diskusijos. Atrodo, kad nuomonės nelabai skyrėsi. Bent jau naujų dalykų nepasakyta, bet nesąmonių ar lozungų mažiau buvo nei anksčiau“, – tvirtino sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka.

E.Masiulis laikėsi nuoseklios pozicijos

Ekspertų teigimu, liberalų lyderis E.Masiulis šįkart vėl nuosekliai atstovavo savo partijos pozicijai, nors jo pateiktuose siūlymuose trūko naujų idėjų ir konkretumo.

„Liberalų programa yra chaotiškiausia iš visų, ji labai prieštaringa – žodžiais liberali, tačiau iš tiesų už labai didelį valstybės įsikišimą, tačiau E.Masiulis šįkart buvo logiškas. Viešoje erdvėje liberalai nuosekliai atstovauja jauniems, pasiturintiems žmonėms, yra orientuoti į savo elektoratą ir tai, mano manymu, yra didelis privalumas“, – sakė ekonomikos ekspertė Aušra Maldeikienė.

„Manau, kad Liberalų sąjūdis iškėlė tokių įdomių ir originalių minčių. Kad investuoti į atominę elektrinę galėtų ne tik valstybė, bet ir privatūs investuotojai. Nežinau, ar šiame etape reikėtų kalbėti apie investuotojų struktūrą, bet jeigu atsisakytų kažkuri valstybė investuoti, tai manau, kad galimybė surasti privačius investuotojus parodytų tokio projekto pelningumą ir naudingumą“, – teigė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak R.Vilpišausko, liberalų lyderis akcentavo tai, kas labiausiai atitinka jo partijos principines ideologines nuostatas – sąlygų realiai konkurencijai sukūrimą visose energetikos srityse.

„Šiuo atveju liberalai nuosekliai atstovauja savo programiniams principams. Tik žinoma, kartais iš jų kalbų atrodo, jog liberalai nedalyvauja valdančioje koalicijoje jau ketvertą metų, kaip teisingai kritikuoja opozicija, bet tarsi laviruoja tarp konservatorių pozicijos ir savo bendrų principų“, – teigė R.Vilpišauskas.

Anot istoriko Algimanto Kasparavičiaus, E.Masiulis kai kuriais atvejais kalbėjo labai pragmatiškai ir ūkiškai, tačiau jo pasisakymuose trūksta naujumo.

E.Masiulis labai aiškiai pasirodė kaip liberalas

„Visi žino ir visi sutinka, kad Lietuvai reikalingos jungtys su Vakarų Europa, čia kažkokios diskusijos vykti ir negalėjo. Pasigedau kažkokio naujumo ir šviežumo Liberalų sąjūdžio lyderio kalbose“, – sakė A.Kasparavičius.

R.Lazutkos teigimu, E.Masiulis naujų idėjų išsakė gal ir nedaug, tačiau siūlė, ką reikia daryti. Tiesa, pasak R.Lazutkos, opozicija teisingai kritikavo, kad liberalai yra valdančiojoje daugumoje ir niekas jiems netrukdė dabar siūlomų darbų įgyvendinti anksčiau.

„E.Masiulis labai aiškiai pasirodė kaip liberalas, kalbant aie atominę elektrinę, apie šilumos ūkį. Kad dalį reikia atiduoti privačiam kapitalui, kad jis investuotų. Aiškus liberalų požiūris“, – sakė naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

A.Butkevičius buvo pasirengęs diskusijai, neišvengė klaidų

Ekspertų nuomone, socialdemokratų lyderis šįkart buvo akivaizdžiai pasirengęs diskusijai ir savo poziciją dėstė aiškiai bei argumentuotai. Visgi, anot ekspertų, kai kurie A.Butkevičiaus ir jo partijos kolegų teiginiai kelia abejonių, be to, jautėsi akivaizdus socialdemokratų noras prieštarauti dabartinės vyriausybės pozicijai.

„Socialdemokratų lyderis, reikia pripažinti, apie energetinius dalykus iš tiesų kalbėjo pasvertai, profesionaliai, užtikrintai. Kiek A.Butkevičius spėjo perteikti savo programos metmenis, man pasirodė, kad jo piešiama energetinė programa yra įmanoma, įtikinama ir turbūt labiausiai realizuojama iš visų kitų diskusijoje kalbėjusių lyderių“, – tvirtino A.Kasparavičius.

A.Maldeikienė taip pat teigė, kad socialdemokratai debatams buvo gerai pasiruošę ir gana aiškiai formulavo savo poziciją. Tuo tarpu N.Mačiulis tvirtino, kad socialdemokratai aiškiai konfrontavo su valdančiaisiais.

Neramina tai, kad Birutė Vėsaitė, kuri pristatoma kaip kandidatė į energetikos ministrus, apie elektros gamybą pasisakė nelabai kompetetingai.

„Tas bandymas nesutikti kiekvienu klausimu pradeda prieštarauti logikai. Neramina tai, kad Birutė Vėsaitė, kuri pristatoma kaip kandidatė į energetikos ministrus, apie elektros gamybą pasisakė nelabai kompetentingai. Pavyzdžiui, kad „Hitachi“ yra elementarus pardavėjas, nors „Hitachi“ investuoja į Visagino atominę elektrinę penktadalį lėšų, maždaug tiek, kiek investuotų ir Latvija bei Estija. Tokių klaidingų teiginių sakymas, manau, yra susijęs su noru kritikuoti Vyriausybę, bet žmogus, turintis ambicijų tapti energetikos ministru, neturėtų daryti tokių klaidų“, – teigė N.Mačiulis.

M.Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, A.Butkevičius sėkmingai išnaudojo galimybes kritikuoti valdančiąją daugumą.

„A.Butkevičius porą kartų akcentavo derybas su „Gazprom“, užuominų buvo, kad latviams ir estams geriau sekasi dėl dujų kainų derėtis. Prisiminus, kad jis ir ankstesniuose debatuose valdančiuosius kaltino energetine arogancija, šįkart tai tapo jo stiprybe. Sėkmingai oponavo dėl atominės elektrinės, teigdamas, kad yra daug neatsakytų klausimų. Gan realiai įvertino renovuotinų namų kiekį per metus“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Tuo tarpu R.Lazutka tvirtino, kad socialdemokratų lyderis debatuose niekuo neišsiskyrė.

„Anksčiau A.Butkevičius pamėtėdavo nelabai pagrįstų idėjų, o dabar nieko. Todėl dabar ir diskusija bei bendras vaizdas atrodė solidesnės, nes nebuvo tokių išsišokimų iš jo pusės“, – teigė R.Lazutka.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius kritiškai įvertino A.Butkevičiaus siūlymą, kad Baltijos šalių regioninis gamtinių dujų terminalas turėtų būti statomas Lietuvoje.

„Čia yra mums idealus sprendimas, bet aišku, kad tam tikrai nepritars nei Latvija, nei Estija. Toks tuštokas pasisakymas“, – sakė K.Girnius.

A.Kubilius akcentavo nuveiktus darbus, neatrodė užtikrintai

Ankstesnėse debatų laidose sėkmingai pasirodęs A.Kubilius šįkart, anot ekspertų, akcentavo pažangą tose srityse, kur ji iš tiesų padaryta, tačiau sulaukė pelnytos opozicijos kritikos dėl stringančio gyvenamųjų namų renovavimo ir neatrodė labai užtikrintai.

A.Kasparavičius apie A. Kubilių: „tokia ne itin pažangaus mokinuko argumentacija man didelio įspūdžio nepaliko“. 

„Premjeras man kai kuriais klausimai atrodė panašus į tokį nevisiškai pažangų mokinuką, kuris turėjo atlikti namų darbus, tačiau šiandien atėjęs į studiją teisinosi, kad per tuos ketverius metus jis tam tikrų dalykų energetikos srityje nepadarė ir tiesiog dievagojosi, kad per ateinančią kadenciją jis tikrai galėtų tuos savo namų darbus padaryti. Tokia ne itin pažangaus mokinuko argumentacija man didelio įspūdžio nepaliko“, – sakė A.Kasparavičius.

Anot A.Maldeikienės, jautėsi, kad A.Kubilius debatams yra gerai pasiruošęs, tačiau premjero teiginys, jog niekas neneigė, kad naujoje atominėje elektrinėje pagaminta elektra kainuos 18 centų, yra neteisingas.

„Tikrai daug kas neigė, tikrai labai rimtus argumentus yra pateikęs Raimondas Kuodis (Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas – BNS). Tai gana įprasta konservatorių pozicija – jeigu mums nepatinka, tai šito nebuvo. Šitas momentas jautėsi. Ir šios A.Kubiliaus minties nekvestionavo nė vienas iš politikų, nors iš tiesų buvo sakoma netiesa“, – teigė A.Maldeikienė.

Pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, buvo galima laukti, kad A.Kubilius debatuose pasirodys geriausiai, nes energetinė nepriklausomybė yra šios vyriausybės prioritetas, tačiau tai neįvyko.

„A.Kubiliui visi kiti, išskyrus E.Masiulį, priekaištavo dėl renovacijos ir priekaištavo pagrįstai. Premjero baksnojimas pirštu į savivaldybes neįtikino. Manau, kad valdantieji patys pamatė, jog perleidę renovaciją savivaldybėms, jie dabar smarkiai silpnina savo pozicijas“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

K.Girniaus teigimu, iš debatų dalyvių turėdamas bene daugiausiai informacijos A.Kubilius bandė kalbėti konkrečiau nei kiti, tačiau kartais stengėsi ir išsisukinėti.

V.Uspaskichas atrodė chaotiškai

Darbo partijos lyderis, ekspertų teigimu, šįkart pateikė nekonkrečių ir keistų pasiūlymų, o jo pasisakymai buvo gana chaotiški.

„Sunku pasakyti, ką V.Uspaskichas turėjo omenyje sakydamas, kad nereikia elektros tinklų su Rytais gadinti. Nuskambėjo tikrai keistokai. Užuot siūlęs konkrečius sprendimus dėl PVM lengvatos šilumai, kalbėjo, kad reikėtų didinti žmonių pajamas. Visiems akivaizdu, kad toks būdas būtų geresnis, bet visiškai neaišku, kaip tai būtų galima pasiekti. Renovuoti 2 tūkst. namų per metus, ko gero, irgi yra ne visai realus planas“, – teigė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

K.Grinius taip pat kritikavo Darbo partijos lyderio pasisakymus dėl elektros tinklų sinchronizavimo.

„Didžiausią nesąmonę, manau, pasakė V.Uspaskichas“, – sakė K.Girnius.

„Didžiausią nesąmonę, manau, pasakė V.Uspaskichas teigdamas, kad nereikia skubėti sinchronizuoti elektros tinklų su Vakarais, o su Rytais palikti. Nėra tokios galimybės, kad vieną savaitę su vienu, kitą savaitę su kitu dirbi, čia toks nesusigaudymo pavyzdys“, – sakė K.Girnius.

Anot A.Kasparavičiaus, V.Uspaskichas, kaip ir prieš tai vykusiose diskusijose, dideliu originalumu neišsiskyrė.

„Vaizdingai kalbėdamas galėčiau palyginti jį su Kalėdų seneliu, kuris labai lengvai ir dosniai dalijo įvairius receptus ir pažadus. Man atrodo, V.Uspaskichas labiau kalbėjo kaip verslininkas, o ne kaip politikas. Jis leidosi į detales, kai kuriais atvejais, sakyčiau, mėgavosi skaičiais, kad jis juos žino, bet žiūrint reliau, yra sunkiai tikėtina, kad per keletą metų ar per metus galėtų būti renovuota 2 tūkst. namų. Man atrodo, kad jo pažadai labai smarkiai prasilenkia su realybe“, – sakė A.Kasparavičius.

R.Lazutkos teigimu, V.Uspaskichas šįkart atrodė rimčiau ir solidžiau, tačiau jo siūlymas su didelėmis šildymo kainomis kovoti didinant žmonių gaunamas pajamas nėra visiškai realus ir nepanaikina būtinybės aktyviau tęsti gyvenamųjų namų renovacijos procesą.

„Darbo partijos geras pasiūlymas, kad reikia stiprinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri dabar gal nepakankamai turi įgaliojimų ir finansinių išteklių. Jis nebuvo detalus, bet bent jau originalesnė mintis, nes čia yra problema, kai visose institucijose, prižiūrinčiose monopolijas, norima aukštos klasės specialistų už labai žemą uždarbį“, – teigė N.Mačiulis.

V.Mazuroniui trūko profesionalumo

Pasak K.Girniaus, jautėsi, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovui buvo sunkiau kalbėti skaičių ir faktų kalba, todėl jo pasisakymuose nestigo populizmo bei nuo realaus gyvenimo atitolusių pasiūlymų.

„Man regis, V.Mazuroniui trūksta charizmos, įgūdžių kalbėti ir, galimas daiktas, kalbant apie energetiką jam trūko ir tam tikro profesionalumo. V.Mazuronis atrodė tikrai netvirtai, ne itin savimi pasitikintis. Aš sunkiai galiu matyti jį kaip premjerą, energetikos arba ūkio ministrą“, – sakė A.Kasparavičius.

Pasak N.Mačiulio, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai realiai neturėjo atsakymo nė į vieną klausimą.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai realiai neturėjo atsakymo nė į vieną klausimą.

„Galbūt tik kalbant apie renovaciją, nes čia visi siūlė tą patį modelį, kuris jau ir patvirtintas šių metų liepos mėnesį. Visais kitais klausimais, kai tik būdavo galimybė pasisakyti, buvo kritikuojama dabartinė Vyriausybe, žeriami klausimai, kaltinimai. Manau, kad tai rodo, jog ši partija neturi ką pasakyti atskirais klausimais, galbūt nenori pasirodyti nekompetentinga ir pasirenka kelią kritikuoti dabartinę Vyriausybę, kuri yra nepopuliari. Ir taip tikisi rinkėjų prielankumo“, – teigė N.Mačiulis.

Anot A.Maldeikienės ir R.Lazutkos, V.Mazuronis debatuose kalbėjo paviršutiniškai ir pasirodė silpniausiai.

„Jis kažkoks yra moralistas. Ir net kai klausimas ne apie moralę, o kiek turėsime mokėti, jis visus mokina, kad gyventi reikės pagal taisykles. Man nereikia, kad V.Mazuronis ateitų pas mane į namus ir patartų, kaip aš turiu galvoti, man tiesiog reikia, kad aš galėčiau susimokėti už butą“, – tvirtino A.Maldeikienė.

Tuo tarpu M.Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad V.Mazuronis debatuose pasirodė ganėtinai neblogai.

„V.Mazuronis nuo pat pradžios puolė valdančiuosius, akcentavo renovacijos nebuvimą, tačiau apie naują atominę elektrinę pasisakė paviršutiniškai. Radikalus buvo jo siūlymas dėl šilumos tinklų gražinimo savivaldybėms. Apie tai diskutuota anksčiau, tačiau V.Mazuronis to neišplėtojo“, – sakė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.

Debatuose trūko konkretumo ir naujų įdėjų

Anot ekspertų, šįkart debatuose buvo mažiau tuščių ginčų ir tarpusavio kaltinimų, nors naujų įdėjų gausa jie taip pat neišsiskyrė.

„Nors diskusija buvo inteligentiška, pakankamai įdomių dalykų buvo išsakyta, skirtingai nei anksčiau buvo mažiau chaoso, tačiau konkretumo ir aiškumo trūko. Jautėsi toks vieningumas – visi sako, kad yra blogai, o paskui vieningai samprotauja, kad viskas lyg ir savaime pasikeis“, – sakė A.Maldeikienė.

Nors diskusija buvo inteligentiška, buvo mažiau chaoso, tačiau konkretumo ir aiškumo trūko.

Pasak R.Vilpišausko, opozicija kaip vieną svarbiausių valdančiųjų bėdų ir nesėkmių teisingai įvardijo renovacijos klausimą, tačiau jų nuostata atominės elektrinės klausimu buvo labiau politinė.

„Susidaro vis tik įspūdis, kad Socialdemokratų partija ir „Tvarka ir teisingumas“ Visagino atominės elektrinės projektui prieštarauja labiau dėl to, jog pritarimas reikštų sėkmės valdantiesiems ir ypač konservatoriams pripažinimą ir pagyrimą už įdirbį šioje srityje, o ne dėl to, kad yra labai aiškūs argumentai prieš šį projektą“, – sakė R.Vilpišauskas.

N.Mačiulio teigimu, energetikos tema yra viena sudėtingiausių, todėl debatuose jautėsi pasisakančių asmenų situacijos suvokimo skirtumai.

„Kalbant apie energetikos problemas tikrai sudėtingiau rasti atsakymus, nei kalbant apie socialinę politiką, nes bet kas gali pasakyti, kaip reikia padidinti socialines išmokas ir pensijas. Kai kalba prasideda apie energetinius projektus, apie labai konkrečius klausimus kaip sumažinti atskirų energetinių išteklių kainą, trumpame ir ilgame laikotarpyje, labai greitai atsiskleidžia, kurių partijų gretose yra kompetencija ir yra žinojimas, o kurios partijos kalba garsiai, bet be turinio“, – teigė N.Mačiulis.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė pasigedęs aiškios politikų pozicijos, kiek informacijos apie Visagino atominės elektrinės projektą bus prieinama Lietuvos visuomenei. Jo nuomone, Visagino atominės elektrinės statybų ir koncesijos sutartimi pernelyg griežtai ribojamas informacijos prieinamumas.

„Keista, kad politikai nekelia šių nuostatų konstitucingumo klausimo, juk jos bus svarbios dar daugelį metų ir gali tapti rimta kliūtimi ateityje siekiant maksimalaus šio energetikos projekto atskaitingumo. Pasaulinė praktika rodo, kad stambūs infrastruktūriniai projektai turi didelę korupcijos riziką, todėl būtina užtikrinti tokių iniciatyvų maksimalų skaidrumą, ypač sprendimų priėmime ir viešuosiuose pirkimuose“, – teigė S.Muravjovas.

Jis taip pat pabrėžė neišgirdęs iš politikų, kokia bus patariamojo referendumo dėl VAE reikšmė. „Pavyzdžiui, jeigu referendumas įvyks, kas nutiks piliečiams nepritarus naujos AE statyboms? Ar bus atsisakyta sprendimo statyti elektrinę ir Lietuva trauksis iš sutarties? Kokios bus to pasekmės? Būtų svarbu išgirsti aiškią politikų poziciją šiuo klausimu, nes iš esmės Seimas jau pritarė būsimosios atominės elektrinės statybai – be išankstinių plataus masto viešųjų konsultacijų“, – teigė S.Muravjovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius