Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kodėl Lietuvos piliečiai nesidomi Europos Parlamento rinkimais?

Statula prie Europos parlamento Briuselyje
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Statula prie Europos parlamento Briuselyje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmi rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko prieš dešimt metų. Tuomet balsavimo teise pasinaudojo apie 48 proc. rinkėjų. Po penkerių metų situacija kardinaliai pasikeitė: savo politinę valią išreiškė tik apie 21 proc. žmonių. Kodėl lietuviai vangiai balsuoja Europos Parlamento rinkimuose?

Kaip teigia politologas Tomas Janeliūnas, rinkimai į Europos Parlamentą visada pritraukia mažiau piliečių nei nacionaliniai. Pasak jo, nacionalinė politika yra „arčiau kūno”, ja domimasi, todėl ir aktyviau balsuojama. Pavyzdžiui, prieš dvi savaites vykusiame Lietuvos Prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 52 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

Politologas teigia, kad Europos Parlamento rinkimuose vangiau dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai – tai bendra tendencija.

Sociologė Rūta Žiliukaitė pritaria, kad Europos Parlamento rinkimai patenka į antrą pagal svarbą rinkimų kategoriją. Ji pastebi, kad didžiausia problema, kodėl piliečiai nebalsuoja, yra informacijos trūkumas. Jie dažnai nežino, kokias funkcijas ši Europos Sąjungos institucija atlieka, kuo ji svarbi.

„Žmonės yra racionalūs, jie turi suvokti, kokia nauda yra jiems kaip pilietinės bendruomenės nariams”, – teigia R.Žiliukaitė.

„Tarp jaunimo paplitusi nuomonė, kad politika – „purvinas“ dalykas, į kurį geriau nesikišti, nes yra kur kas įdomesnių dalykų“, – sako T.Janeliūnas.

Kita opi Europos Parlamento rinkimų problema – mažas jaunų žmonių aktyvumas. 2009 metais vykusiuose rinkimuose net 80,4 proc. jaunų, balsavimo teisę turinčių žmonių leido spręsti kitiems, kas Lietuvai atstovaus Europos Parlamente.

„Tarp jaunimo paplitusi nuomonė, kad politika – „purvinas“ dalykas, į kurį geriau nesikišti, nes yra kur kas įdomesnių dalykų“, – sako T.Janeliūnas.

Pasak jo, ne tik tarp jaunų žmonių įprasta sakyti, kad vienas balsas nieko nepakeis, tačiau istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kai esminiai sprendimai buvo nulemti visiškai maža balsų persvara.  

Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), ne pirmus metus rengiančios pilietiškumo skatinimo kampaniją „Man ne dzin“, prezidentas teigia, kad visuomenėje, kurioje vyrauja politinė apatija, jauni žmonės tiesiog nemato gerų pavyzdžių.

„Eiti balsuoti į Europos Parlamento rinkimus, domėtis, kokie sprendimai ten priimami ir kokia iš to nauda Lietuvai, deja, mūsų visuomenėje nėra norma. Be to, kandidatai į Europos Parlamentą orientuojasi į vyresnio amžiaus rinkėjus ir mažai dėmesio kreipia į jaunų žmonių problemas. Todėl pirmą kartą balsuojantiems ypač sunku apsispręsti, už ką atiduoti savo balsą“, – priduria M.Zakarka.

Informacinė pilietiškumo skatinimo kampanija „Man ne dzin“ primena, kad rinkimai į Europos Parlamentą ir antrasis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų turas vyks jau šį sekmadienį, gegužės 25 d.

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min