Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prezidento rinkimų kampanija prasidėjo, bet intrigos nedaug

Zenonas Vaigauskas ir Dalia Grybauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Zenonas Vaigauskas ir Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija įteikė pažymėjimus septyniems kandidatams, ir Prezidento rinkimų kampanija prasidėjo oficialiai. Didelės intrigos nėra, nes mažai abejojančių, kad dar vienai kadencijai Lietuvos prezidente bus išrinkta Dalia Grybauskaitė.

Bent iki šiol tą rodo visos apklausos. Šiek tiek įdomiau ar prireiks antrojo turo. Priklausys ir nuo to, dalyvaus daugiau, negu pusė rinkėjų ar mažiau. Jei mažiau, tada tikrai prireiks antrojo turo. Dar viena detalė – ar po rinkimų išliks ta pati valdančioji koalicija. Svarstoma, kad gali būti eliminuota Lenkų rinkimų akcija, kurios lyderio pareiškimai esą erzina ne tik prezidentę, bet ir koalicijos partnerius. Vėlgi svarstoma, kad realiausi kandidatai juos pakeisti – opozicijoje esantys liberalai. Jų lyderis Eligijus Masiulis patvirtino, kad jie iš tikrųjų būtų tie, kurie svarstytų pasiūlymus.

Šią savaitę septyniems kandidatams duotas startas prezidento rinkimų kampanijoje. Be abejo, kiekvienas jų startuoja jau turėdamas tam tikrą įvaizdį rinkėjų akyse. Tai matyti apklausose. Jų lyderė dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskui ją prezidentinėse lenktynėse dėl antros vietos varžosi Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis ir Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas. Kandidatai visuomenei vangiai skelbia rinkimų programas, tikslus, kokių darbų imsis laimėję prezidento rinkimus. Politologai teigia, kad rinkėjų dažnai kandidatų programos nedomina.

„Šiandien didžiąja dalimi matome rinkėją, kuriam svarbu emocinis ryšys su kandidatu, pamilimas to kandidato ir galų gale visokiausi viešųjų ryšių veiksmai, kurie mažai susieti su programomis“, – sakė VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis.

Politologas Bernaras Ivanovas taip pat sako, kad žmonės balsuoja ne už programas. Prezidento didžiausi įgaliojimai užsienio politikos srityje, o gyventojus labiau jaudina vidaus reikalai.

„Ir čia yra tam tikras prieštaravimas, kai agituojantys kandidatai kalba apie vidaus politikos reikalus, o formaliai turbūt tektų didesnį dėmesį užsienio politikai skirti“, – dėstė VDU Politologijos katedros docentas B. Ivanovas.

Naujų idėjų, pasak politikos specialistų, negirdime ir dėl to, kad esant aiškiam nugalėtojui, kiti kandidatai dalyvauja Prezidento rinkimuose, bet sėkmės tikisi savivaldybių tarybų, Seimo ar Europos parlamento rinkimuose.

„Z. Balčytis ar jis kandidatuoja į Europos parlamentą, ar jis bus Lietuvos atstovas ES komisijoje, čia dar politinių spekuliacijų laikas, neabejoju, kad visi suvokia, kas bus šių rinkimų laimėtojas. A. Paulauskas, ko gero, yra tas politikas ar kandidatas, kuris žiūrint į Darbo partiją, mažiausiai su Darbo partija yra siejamas ir galbūt dėl to mažiausiai kontraversiškas.

Greičiausiai, kad antras turas turės būti. Tą neapibrėžtumą apsprendžia dvi sąlygos. Vienas dalykas, ar bus 50 proc. aktyvumas. Jeigu nebus aktyvumo, tai čia garantuotai antras turas, absoliučiai garantuotai, – sakė „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Dabartinis Vilniaus meras Artūras Zuokas yra daugiau nusitaikęs į savo politinių pozicijų stiprinimą savivaldos būsimuose rinkimuose tame pačiame Vilniuje, kaip ir kandidatas ponas Ropė Ignalinai toliau nusiteikęs vadovauti, būti meru. Aš manau, kad ir kiti kandidatai daugiau, mažiau turi savo politinių pareklamavimų, savo idėjų pateikimo platformą, turiu Prezidento rinkimus ir jie ją puikiai išnaudoja“, – kalbėjo VDU Regionistikos katedros profesorius Mindaugas Jurkynas.

Kai nėra intrigos, kas laimės Prezidento rinkimus, sociologams lieka tyrimai, ar prezidentą išrinksime pirmajame rinkimų ture. Jei pirmajame rinkimų ture prie balsadėžių ateis daugiau kaip pusė visų rinkėjų, kandidatas turi surinkti daugiau kaip pusę  rinkimuose dalyvavusiųjų balsų, kad būtų išrinktas. Jei rinkimuose dalyvaus mažiau kaip pusė visų rinkėjų, laimėtoju bus laikomas tas kandidatas, kuris gaus arti 70 procentų rinkėjų balsų.

„Greičiausiai, kad antras turas turės būti. Tą neapibrėžtumą apsprendžia dvi sąlygos. Vienas dalykas, ar bus 50 proc. aktyvumas. Jeigu nebus aktyvumo, tai čia garantuotai antras turas, absoliučiai garantuotai“, – sakė „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Pasak V. Gaidžio, šių rinkimų didžiausia intriga, kas galėtų būti Dalios Grybauskaitės varžovas, jei prireiktų antrojo turo.

„Tie du kandidatai nusistovėjo šiuo metu: Z. Balčytis nuo spalio mėnesio pirmavo prieš Artūrą Paulauską, bet kai paaiškėjo, kad Rolandas Paksas nedalyvauja dėl aiškių priežasčių elektoratas Rolando Pakso patraukė link A. Paulausko“, – svarstė V. Gaidys.

Kol Prezidento rinkimuose didesnės intrigos nėra, politikos užkulisiuose vis stiprėja kalbos, kad po rinkimų įmanomos permainos valdančioje koalicijoje. Socialdemokratų vicepirmininkas neneigia, kad tokia galimybė egzistuoja.

„Ir teorinė, ir praktinė, aišku, gali būti. Jeigu koalicija dėl ko nors nesusitars arba susibars rinkimų eigos metu, nes rinkimai bus gana aštrūs, aš taip įsivaizduoju. Koalicija neiškėlė vieno kandidato, visos partijos, išskyrus vieną koalicijos partnerį, turi savo kandidatus, tai tos diskusijos gali sukelti visko. Ir įtampos pačioje koalicijoje“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Dažniausiai minima Lenkų rinkimų akcija, neva ji bus pašalinta iš valdančiųjų.  Neviešai kalbama, kad socialdemokratai į koaliciją gali kalbinti Liberalų sąjūdį. Jo lyderis Eligijus Masiulis teigia, kad nepaisant to, jog buvusioje  daugumos  koalicijoje jie dirbo su konservatoriais, svarstytų tokį pasiūlymą.

„Mes tikrai nesame kažkaip tai bambagysle surišti su konservatoriais, bet viskas priklausytų nuo to, kokia ta valdančioji dauguma. Jeigu eitų kalba apie kažkokius esmingesnius pasikeitimus valdančioje daugumoje, tai tada mes iš tikrųjų būtume tie, kurie svarstytumėm pasiūlymus“, – sakė E. Masiulis.

Pasikeitimai koalicijoje tikėtini dar ir dėl to, kad balsuojant svarbiausiais, strateginiais klausimais, socialdemokratai paramos dažniau sulaukia iš opozicijos, o ne iš savo partnerių.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min