Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Raimundas Lopata apie Z.Balčyčio ir D.Grybauskaitės debatus: „Nei atsakomybės, nei aiškios vizijos, nei idėjų“

Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis
BFL nuotr. / Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Dauguma LRT.lt kalbintų ekspertų teigia iš ketvirtadienio kandidatų dvikovos tikėjęsi daugiau, nes debatuose buvo diskutuojama bene svarbiausia būsimam šalies vadovui tema. Ekspertams pritrūko valstybinio abiejų kandidatų mąstymo, aiškių idėjų ir konkretumo. Tačiau beveik visų debatus vertinusiųjų nuomone, šį kartą D.Grybauskaitė kur kas labiau pranoko Z.Balčytį, nors klaidų neišvengė ir ji.

Ramūnas Vilpišauskas: D.Grybauskaitė diskutavo ne su oponentu, o su jo partija

Vilniau universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriui Ramūnui Vilpišauskui susidarė įspūdis, kad kandidatai paskutiniuose debatuose taip ir nesugebėjo įsijausti į diskusijos „vienas prieš vieną“ žanrą, išskyrus vos kelis pasisakymus dėl santykių su Lenkija ir krašto apsaugos finansavimo.

Susidarė įspūdis, kad kandidatai paskutiniuose debatuose taip ir nesugebėjo įsijausti į diskusijos „vienas prieš vieną“ žanrą.

„Tačiau ir šiais atvejais atrodė, jog kandidatai kalba kažkam šalia ar nesančiam studijoje, o ne vienas kitam. Turbūt jie manė, kad taip kalba tiesiogiai rinkėjams, bet kaip tik rinkėjai tokiais atvejais tampa ignoruojama auditorija, nes nemato aistros ir įsitikinimų. Beje, kartais klausant p. Balčyčio atrodė, kad jis iš tiesų net ir dalyvaudamas šiuose debatuose pirmiausia galvoja apie rinkimus į Europos Parlamentą. O klausant Prezidentės Grybauskaitės atrodė, jog ji diskutuoja ne su oponentu, o su jo partija“, – teigė R.Vilpišauskas.

Pasak jo, efektingesnis buvo D.Grybauskaitės pasirodymas, tačiau kyla klausimas, kokioms rinkėjų grupėms klausimai „į kaktą“, pavyzdžiui, apie pakalnutes arba šūkiai apie nenuolaidžiavimą kai kurioms Lietuvos kaimynėms gali daryti įspūdį.

„Užsienio politika besidomintiems žmonėms tai nedaro įspūdžio, jiems norisi aiškesnės vizijos ir konstruktyvumo. Į daugelį klausimų, pavyzdžiui, apie Lietuvos santykių su Rusija viziją ir taktiką, kokią integracijos viziją Europos Sąjungoje jie palaikytų bei kaip konkrečiai remtų Ukrainos integraciją į ES, kandidatai taip ir neatsakė, tik pasimėtė bendromis frazėmis. Tiesa, buvo pora klausimų, kurie buvo aštriau aptarti: Z.Balčytis kritikavo D.Grybauskaitės santykius su Lenkijos vadovais, bet pats taip ir nepasakė, ką konkrečiai darytų kitaip, išskyrus bendro pobūdžio teiginį apie anksčiau buvusių santykių su Lenkija „atstatymą“. Tuo tarpu Prezidentė Grybauskaitė netikėtai aštriai sukritikavo finansų ministro pasisakymą dėl išlaidų gynybai nedidinimo. Tačiau šis ginčas atrodė gana keistai, nes pagrindinis jo taikinys nedalyvavo, o Z.Balčytis tik netiesiogiai reagavo į kritiką savo partijos kolegos atžvilgiu“, – pastebėjimais dalijosi politologas.

R.Vilpišauskas abejoja, ar vakarykštė diskusija galėjo smarkiai pakoreguoti būsimą rinkėjų balsų pasiskirstymą, nes tie, kas domisi užsienio politika, dar prieš šiuos debatus buvo susidarę nuomonę, kuris iš kandidatų šioje srityje yra stipresnis.

Mažvydas Jastramskis: kovingos lygiosios

TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis pastebi, kad abu kandidatai panašiai suvokia Lietuvos strateginius tikslus, mato tas pačias grėsmes.

Apibendrindamas skelbčiau kovingas lygiąsias, kurios, jeigu būtų 11 metrų baudinių serija, greičiausiai baigtųsi D.Grybauskaitės naudai.

„Z.Balčyčio pasisakymuose buvo matyti šiek tiek daugiau pragmatizmo, pavyzdžiui, kalbant apie hipotetinį vizitą į Sočį stebėti olimpinių žaidynių. Manau, kad jis taip kalbėjo norėdamas atkreipti atitinkamų elektorato segmentų dėmesį, tačiau tuo pat metu Z.Balčytis paliko dešiniųjų rinkėjus D.Grybauskaitei, kuri laikėsi griežtesnės pozicijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Z.Balčytis gana korektiškai bandė atkreipti dėmesį į vienašališką Prezidentės valdymo stilių, dėliojo vienybės, interesų derinimo šalies viduje akcentus, mėgino išnaudoti VSD kortą. D.Grybauskaitė kirto atgal ir kritiškai pasisakė apie socialdemokratų požiūrį į krašto saugumą“, – sakė politologas.

Jo manymu, labai aršios kovos tarp oponentų nebuvo, todėl ir įvardinti debatų laimėtoją esą sunku.

„Apibendrindamas skelbčiau kovingas lygiąsias, kurios, jeigu būtų 11 metrų baudinių serija, greičiausiai baigtųsi D.Grybauskaitės naudai“, – vakarykščius debatus įvertino M. Jastramskis.

Raimundas Lopata: labai nusivyliau ir debatais, ir kandidatais

Vilniaus universiteto profesorius Raimundas Lopata teigė negalįs įvardinti vakarykščių debatų lyderio, nes abu kandidatai savo mintis aktualiausiais užsienio politikos bei saugumo klausimais dėstė labai prastai.

Nei atsakomybės, nei aiškios vizijos, nei idėjų... Atrodė, kad du filharmonijos darbuotojai sustojo pasišnekučiuoti apie užsienio politiką.

„Nei atsakomybės, nei aiškios vizijos, nei idėjų... Atrodė, kad du filharmonijos darbuotojai sustojo pasišnekučiuoti apie užsienio politiką. Žmogui, kuriam rūpi Lietuvos ateitis, kuris domisi šalies užsienio politika, išgyvena dėl galimų grėsmių šalies saugumui, Prezidento poste norisi matyti valstybininką, o ne politikierių. Deja, abu kandidatai pasirodė kaip politikieriai“, – nusivylimo debatais neslėpė R.Lopata.

Jam užkliuvo, kad D.Grybauskaitė, ne kartą pabrėžusi grėsmes šalies saugumui, vanojo Valstybės saugumo departamentą už klaidas, tačiau nieko konkretaus taip ir nepasiūlė, nors būtent šis departamentas ir atsakingas už saugumą.

Z.Balčyčiui, anot R.Lopatos, trūksta ryžtingumo, konkretumo. „Kas norėjo spektaklio, kaip keičiasi kandidatų nuotaikos kalbant apie vieną ar kitą problemą, jį ir pamatė. Daugiau nieko“, – sakė R.Lopata.

Arijus Katauskas: D.Grybauskaitė atakuoja ir laimi

Viešųjų ryšių ekspertui Arijui Katauskui paskutiniai kandidatų debatai patiko – diskusija buvo įdomi, buvo matyti skirtingos kandidatų strategijos, buvo akivaizdu, kad kandidatai rimtai ruošėsi. A.Katausko manymu, pranašesnė buvo D.Grybauskaitė.

Aiškiai matėsi ta pati jos kalbos linija „mes padarėme – Vyriausybė nepadarė“.

„Aiškiai matėsi ta pati jos kalbos linija „mes padarėme – Vyriausybė nepadarė“. Sumanus argumentų valdymas, aiškios kontratakos, taikant būtent į „socialdemokratų ministras“, „socialdemokratų Vyriausybė“, reakcija į naujausius pasisakymus viešojoje erdvėje, suteikė galimybę D.Grybauskaitei būti atakuojančio, o ne besiginančio vaidmenyje didžiąją dalį debatų. Kalbant apie Z.Balčytį, šiuose debatuose jis buvo visiškai kitoks. Tačiau kalbant apie šio kandidato pasirodymą, reikia vertinti iš dviejų skirtingų pusių: jo elgesys, kalbėjimas, mimikos, emocijos ir jo kalbos turinys. Mes pagaliau pamatėme ne „visiškai sutinku“ oponentą, o aštrų, oponuojantį, pertraukiantį, gyvą. Z.Balčytis tiek iškalbos, tiek elgesio prasme atrodė kur kas geriau nei prieš savaitę, tačiau jo pasisakymų turinys neleido jam pakovoti debatuose ne tik dėl pergalės, bet ir dėl lygiųjų“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas.

Vladimiras Laučius: D.Grybauskaitė buvo kitokia

Politologas Vladimiras Laučius taip pat pritaria daugelio ekspertų nuomonei, kad paskutinius debatus gana tvirtai laimėjo D.Grybauskaitė.

Apie Rytų kaimynių demokratizacijos svarbą ir biudžeto asignavimus gynybai kalbanti D.Grybauskaitė buvo visai kitokia Prezidentė nei ta, kurią matėme prieš 5 ar 3 metus.

„Šį kartą ji buvo tvirta, pasitikinti savimi, nepasiduodanti neigiamoms emocijoms, kaip nutikdavo pirmajame ture. Jos pozicija buvo aiški, kalbėjimas turiningas, palyginti su kandidatų pasisakymais ankstesniuose debatuose. Na, o jos silpnybės buvo susijusios ne tiek su retorika, kiek su prieštaringai vertinamais pirmosios kadencijos poelgiais ar nuostatomis. Apie Rytų kaimynių demokratizacijos svarbą ir biudžeto asignavimus gynybai kalbanti D.Grybauskaitė buvo visai kitokia Prezidentė nei ta, kurią matėme prieš 5 ar 3 metus“, – sakė V.Laučius.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min