Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vietoj kotleto – karamelizuotas burokas

Tipinis lietuvio vakarienės vaizdas – žavus kotletukas, kalnas bulvių košės ir keletas agurko griežinėlių, o švenčių proga – numylėtieji ir apdainuotieji cepelinai, kurie vis dar gana tvirtai laikosi tautiečio sąmonėje. Tačiau jo kontūrai ima blukti – dažna šventinė vakarienė jau apsieina ir be silkės pataluose. Ieškoma naujų skonių, derinami iš pirmo žvilgsnio nesuderinami produktai, o receptai pritaikomi moderniam lietuviškam stalui.
Jautienos ir cukinijų kotletai
Jautienos ir cukinijų kotletai / Neringos Kalasauskaitės nuotr.

Gurmaniški žaidimai tampa madingi

Lietuvių norą eksperimentuoti liudija naujų produktų paklausa. Pavyzdžiui, jau  beveik dešimtmetį stebimas triušienos paklausos augimas, putpelių ar stručių augintojai per paskutines Velykas teigia pardavę net keliolika kartų daugiau kiaušinių nei įprastai. Prekybininkų skaičiavimai rodo, kad pernai vien tolimųjų šalių vaisių importas į Lietuvą išaugo apie 40 proc.

Nebijoti eksperimentų skatina ir viena po kitos atsirandančios kulinarinės laidos ir projektai. Jų kūrėjai drąsiai laužo nusistovėjusius lietuviškos virtuvės standartus, kviesdami atrasti naujus gamybos, valgio patiekimo ir ragavimo būdus. Jie maisto gamybą paverčia žaidimu, į kurį noriai įsitraukia namų virtuvės šefai.

Šio žaidimo rezultatai būtinai su pasididžiavimu pristatomi, todėl nenustebkite, jei šventės metu vietoj balandėlių visi kartu gaminsite sušius, gimtadienio kaltininkas žvakutes pūs nuo daržovių torto, desertui gausite bazilikų skonio ledų ar lietuviškų braškių gardintų pipirais. 

Iš naujo atranda lietuviškus produktus

Kulinarinio lofto „Čiop čiop“ projektų vadovė Urtė Mikelevičiūtė teigia, kad įprasti produktai tarsi atrandami iš naujo, juos ruošiant moderniais gamybos būdais: „Paragavę skirtingų įvairių šalių patiekalų, lietuviai nebebijo tradicinių produktų ruošti kitaip: juk tą patį visiems gerai žinomą buroką galima karamelizuoti, taip atskleidžiant visiškai kitokį jo skonį“.

U. Mikelevičiūtė taip pat pastebi ir kitą ryškią tendenciją – vis daugiau žmonių maistui gaminti renkasi vietinius produktus. Todėl virtuvės eksperimentuose ima vyrauti Lietuvos gamintojų bei augintojų produkcija.

Lietuviškų produktų populiarumą pažymi ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas: „Mūsų asociacijos rengiami populiariausios metų prekės konkursai įrodo, kad lietuviški produktai, ypač maisto prekės, itin mėgstami tautiečių“.

Lietuvos gamintojai stengiasi neatsilikti

Prekybininkams sukant galvą, kuo čia dar nustebinus išrankesnius pirkėjus, neatsilieka ir Lietuvos gamintojai, kurie reaguoja į pasikeitusius pirkėjų įpročius ir skonius: pieno skyrių lentynos parduotuvėse pildomos naujais, neįprastu skoniu (pavyzdžiui, agrastų ar moliūgų) pasižyminčiais produktais, į gaminių receptūras sugrįžta linų sėmenys ir avižos, tradicinės dešros netikėtai gardinamos riešutais ar džiovintais baravykais.

Naujų skonių ieškojimas juntamas ir Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkoje. Pasaulinės tendencijos čia jau nebeateina taip pavėluotai. JAV atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. gėrimų, ypač alkoholinių, rinkoje pagrindinis „varikliukas“ buvo nauji ir intriguojantys skoniai. Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, praėjusiais metais alaus vartojimas Lietuvoje krito, o tokių lietuviškam gomuriui vis dar neįprastų gėrimų, kaip viskis, balzamas ar burbonas, pardavimai sparčiai augo.

Anot AB „Stumbras“ rinkodaros direktoriaus Algirdo Čiburio, lietuviai tikrai vis dažniau dairosi įdomaus, netikėto skonio produktų. „Kurdami vieną naujausių mūsų gėrimų – žolelių skonio degtinę „Devynerios“ galvojome apie tuos, kurie ieško gurmaniškų skonio potyrių. Pasitelkę moderniausias technologijas gėrimui gaminti naudojome iki skaidrumo išdistiliuotą „Trejų devynerių“ žolelių antpilą. Rezultatas – atpažįstamas skonis, bet netikėta forma. Tai vienas pavyzdžių, kaip besikeičiantis lietuvių skonis atveria kelius ieškoti netradicinių sprendimų“, – pastebi A. Čiburys.

Vystosi lietuviška maisto kultūra

Visi šie ieškojimai ir eksperimentai – maisto kultūros Lietuvoje augimo požymiai. Maistas tampa ne tik jėgų šaltiniu, bet ir savotišku ritualu bei pažinimu. Nauji deriniai bei skoniai lavina ir jautrina skonio receptorius taip atverdami kelius dar stipresniam skonio pajutimui.

Tų skonių daug, o liežuvis – tik vienas. Tačiau skonio receptorių jame – šimtai, tad verta bent kartas nuo karto pamiršti cepelinus bei bulvinius blynus ir leistis į begalinę skonių kelionę. Galbūt nustebsite, kokia skani gali būti lietuviška morkytė, panardinta į mėlynojo pelėsinio sūrio padažą, ar kaip puikiai burokėlių vynas pagardina vakarienę. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius