Lapai žali, lancetiški, plunksniškai skiautėti arba dantyti. Žiedai geltonos spalvos. Augalas žydi balandžio - gegužės mėnesiais. Lietuvoje labai dažnai sutinkamas. Ji dažna pievų, pakelių žolė. Vaistinė augalinė žaliava - šaknys ir šakniastiebiai.
Jau Kinijoje nuo VII amžiaus buvo žinomos antibakterinės šio augalo savybės. Europoje pirmą kartą jis buvo panaudotas tik 1485 metais. Kiaulpienės pavadinimą (angl. dandelion) XV amžiuje pasiūlė chirurgas, kuris palygino kiaulpienės lapo formą su liūto dantimi (dens leoni).
Teigiamas kiaulpienės poveikis:
- sudėtyje esantis kartumynas taraksacinas įtakos turi virškinimo sistemai ir kepenims. Jis stimuliuoja skrandžio sulčių sekreciją, gerina apetitą, mažina vidurių užkietėjimą,
- vartojama esant kepenų sutrikimus, ji skatina tulžies sekreciją,
- vitaminai A ir C organizme veikia kaip antioksidantai, naikina organizme susidariusius laisvuosius radikalus, kurie turi neigiamą poveikį visoms organizmo sistemoms,
- kiaulpienė skatina šlapimo išsiskyrimą.
