Pirmoji – neišvengiama ir svarbiausia - tai, kad į mūsų pasirinktą miestą kaluose – Chachapoyas (Čiačiapojas) – nėra kito padoraus būdo nuvažiuoti išskyrus naktinį autobusą iš Chiclayo.
Antroji priežastis buvo noras paragauti peruietiško maisto. Paragavome ir net keleto patiekalų. Peru virtuvė, skirtingai nuo šiaurinių kaimynių turi nemažai kuo pasigirti. Nors viskas, kas nėra „dienos meniu“, kainuoja bent penkis kartus daugiau, mes kratome kišenes ir ragaujame. Nauji skoniai yra svarbi kelionės dalis ir čia labai nutaupę daug prarasime.
 |
| Greitgrisim.lt/Tradicinis peruiečių patiekalas |
Taupydami patirtume tiek, kiek jaunieji keliautojai iš „išsivysčiusių šalių“, kurie renkasi picas, makaronus, hamburgerius. O „patys pačiausi“ tai vegetarai. Juos nabagus „išdūrinėja“ kas netingi. Kavinės, kur ant iškabos yra žodis „vegetariano“, beveik visada bus brangesnės. Ne dėl kokybės, o dėl to, kad visi vegetarai ten šniūrais eina ir moka kiek prašomi, nes, matai, jie gi vegetarai ir jiems „burrito“ be nieko, yra puikus „burrito“ (čia toks meksikietiškas valgis, jo pagrindas turėtų būti mėsa). Aš ne prieš vegetarus, tikrai ne. Tik jie nabagai ir dar kartą, nes neparagauja bent pusės šalies, priklausomai nuo šalies. Bet grįžtu prie to, ką ragavome.
Pradžioje pavažiavę iki gretimo kaimo išbandėme jautienos (nes ožkienos tą dieną neturėjo) ir platanų (tokių bulvinių bananų) troškinį. Viskas pjaustyta nedideliais kubeliais, sulipę. Kiek saldu, tačiau skoniai labai dera. Neaštru. Puikiai tiko su alumi.
 |
| Greitgrisim.lt/Kruopų pasirinkimas turguje |
Kitą dieną dar du bandymai. Peruietiškas omletas, kuris turėjo būti kažkuo ypatingas, toks nebuvo. Tiesiog skanus omletas su daržovėmis, gal kiek pasvilęs, bet Eglė sakė, kad labai geras. Andrius užsisakė ryžių su antiena. Ypatybė ta, kad viskas troškinta aluje. Alaus nesijautė, net užuominų, antiena buvo sausoka, o ryžiai sausrą burnoje tik stiprino. Gerai, kad pabandėm, nors ir nelabai vykusiai. Tikimės Limoje teks bandyti dar kokių nors vandenyno gyventojų variantų.
 |
| Greitgrisim.lt/Chiclayo gatvėse |
Galiausiai trečioji sustojimo Chiclayo priežastis – tai turgus, kuriame be įprastų žuvų, vaisių, skudurų, daržovių, šluotų visokių, mėsų yra ir dalis skirta liaudies medicinai arba vietiniams šamanams ir gydytojams. Pradėjom bindzinėdami po įprastąją dalį. Ir čia, mūsų džiaugsmui, nejautėme daugybės piktu pavydu degančių žvilgsnių į mus, kokius nuolat jausdavome Ekvadore. Draugiški, norintys padėti, bet ne parduoti ar įkyriai įsiūlyti. Paklausti, kas čia ar čia, visi paaiškina, bet nepuola krauti į maišelį – supranta, kad mums čia taip sau smalsu.
Nuoširdžiausias sulčių spaudėjas mums pasakoja apie šį Peru regioną, būtent apie Chachapoyas, kur gyveno viena iš senųjų kultūrų dar iki inkų. Pasakojo ir apie kitą vietą, kur inkai maudydavosi. Visa tai darė labai užsidegęs, kviesdamas būtinai ten nuvažiuoti ir viską pamatyti. Pasakojimus baigė pasibaigusios sultys. Dar supylė perviršį, kuris atliko ąsotėlyje (ne todėl kad mes patikome, o todėl kad čia taip normalu – taip daro visada) ir palinkėjo geros dienos. Beje, už dvi dideles stiklines, viso bent 0,5 litro sulčių sumokėjome apie 1,5 Lt.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Sudžiovinta įguana ir gyvatės oda (dešinėje) |
Na gal čia per stipriai su tuo turgumi šamanams, bet pavadinime taip geriau skamba ir labiau intriguoja. Visų perdegusių atsiprašau – skarmalais apsirėdžiusių šamanų nuotraukų nebus. Perkasi čia ir vietiniai praktikuojantys liaudies mediciną. Pilna visokių arbatų, kiekviena su išsamiu paaiškinimu, kokiu gyvenimo atveju padės – išsiskyrus su mylimuoju, praradus darbą ir pan.
 |
| Greitgrisim.lt/Šamanų ir tradicinės medicinos turgus |
Akys raibsta bežiūrint. Visokie kristalai, užpilai, antpilai, žolelės ir ramunėlės – tai čia tik pradžia. Vėliau akys pradeda kliūti už barškučių, žvėrių kojų, ir haliucinogeninių San Pedro kaktusų, kurių čia nors sunkvežimiu vežk.
Jeigu to maža, tai yra čia ir gyvačių išnarų, džiovintų galvų ar roplių.
Na o jau finalui, vienas prekybininkas ištraukia iš už prekystalio beždžionėlę. Gražią tokią. Tik va negyvą. Kokioms apeigoms ji skirta, mes neklausėm. Tik nufotografavom, kad ir jums, skaitytojai, parodytume. Be to čia galima rasti ir Vudu lėlių.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Vudu lėlė ir negyva bezdžionėlė, kuri parduodama šamaniškoms apeigoms |
Valandos blūdinėjimus po turgavietę baigiam netikėtai. Vienas prekybininkas užkalbina iš kokios mes šalies ir vėliau labai susidomėjęs pradeda aiškintis, kas čia per Lietuva, kokia kalba. „Gal į rusų panaši? Ar į anglų?“ – svarsto jis. Aišku, visus panašumus neigiame, ir šis, kaip koks fonetikos profesorius, liepia visom kalbom pasakyti „aš tave myliu“. Turgaus eksperto išvada – nepanaši mūsų kalba nei į anglų,nei į rusų, nei į ispanų. Daugiau kalbų pavadinimų draugiškasis kolega galbūt ir nežinojo.
Užtai mūsų pasišnekučiavimas išvirto į gerą „keliolikos“ minučių pokalbį, kur mus pavaišino „ceviche“ ir baisingai ją gyrė. Gyrėm ir mes, nes nemandagu būtų kitaip. Peruiečiai myli savo šalį, pasakoja vėl tuos pačius dalykus kaip senukas prie sulčiaspaudės. O vėliau klausinėja apie mūsų šalį ir kelionę – kur keliaujame, kas patinka, kiek kainuoja, kiek laiko skristi. Peruiečių verdiktas Lietuvai visada tas pats: „labai maža!“.
 |
| Greitgrisim.lt/Žolelių antpylai |
Visos šios šilto bendravimo apraiškos turguje mus nuteikia puikiai, tai naktinio autobuso visai nebijom. Šypsenas išlaikom iki pat vakaro, net kai paaiškėja, kad mūsų vietos visai nakčiai bus autobuso gale, prie pat tualeto.
Daugiau rasite: Greitgrisim.lt
