Anksčiau tai buvo mažas žvejų kaimelis, išsidėstęs kalvų papėdėse aplink gražią Karibų jūros įlanką. Labai rami vieta su nedideliu paplūdimiu, kurią pamėgo atostogaujantys kolumbiečiai, bet dar labiau mėgsta atsiskyrę keliautojai, ieškantys keleto dienų poilsio ir pigiausio nardymo. Poilsio norėjome ir mes, dėl to nieko nelaukdami čia ir išvažiavome.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Saulėlydis Kolumbijoje, Tagangos miestelyje |
Išlipame prie dviejų nakvynės namų. Pirmasis brangiausias, tad einame į antrą. Ten mus pasitinka labai maloniai ir pasako, kad turi tik dvi miegamas vietas skirtinguose kambariuose su daug lovų. Tai netinka, taigi mums skuba rekomenduoti kitus nakvynės namus, kurių nėra „Lonely Planet“ kelionių knygoje, nes anie visai nauji. Kaina nesikandžioja, bet atvažiavęs pasiimti žmogus nuveža už kelių kvartalų.
Iš pirmo žvilgsnio į nakvynės namus nelabai panašu – paprastas vieno aukšto namelis. Pasitinka šeimininkas, kviečia prisiregistruoti prie virtuvinio stalo valgomajame ir užsirašo kažkokius mūsų duomenis į sąsiuvinį. Vėliau nuveda į kambarį, kuris primena kalėjimą. Nusprendžiame pasilikti dvi naktis, dėl to gauname nuolaidą.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Nakvynės kambarys panašėjo į kalėjimą |
Kaip vėliau paaiškėja, tai yra nakvynės namai, kurie turi vos tris kambarius, čia pat gyvena šeimininkas su žmona ir du hipiai, kurie beveik visą laiką žiūri TV ir labai retai būna kuo nors naudingi. Kartą matėm, kaip vienas šlavė grindis, o kitas gamino valgyti – tai viskas, ką išvydome juos veikiant per tris dienas. Dar yra didelis šuo, kuris visą dieną miega, o į lauką išeina tik vakare kartu su dviem hipiais. Vieną vakarą šeimininkus aplankė giminės, jie šventė vidiniame kiemelyje ir gerokai išgėrę primygtinai siūlė mums pasilikti dar vieną naktį. Labai pigiai, vos už 10 USD už dvivietį kambarį nakčiai. Mes sutikome, jie už gautus pinigus tuojau pat išbėgo pirkti dar alaus, kuriuo vėliau pavaišino ir mus. Pabuvome tikrai smagiai ir supratome, ką reiškia šeimos valdomi nakvynės namai.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Vaikas pagavęs jūrų ež |
Pati Taganga tokia, kokią ir įsivaizdavome, tik gal kiek gražesnė. Kalnais apsupta jūros įlanka, paplūdimys su žvejų laivais ir besimaudančiais žmonėmis, krantinė su mažomis kavinėmis šiaudiniais stogais. Miesto populiacija apie 2 000 žmonių, iš kurių dauguma žvejai. Tačiau prie to prisideda dar apie 2 000 backpackerių (lt. keliautojų), 500 atostogaujančių kolumbiečių ir keli šimtai hipių. Dieną visi pasiskirsto – vieni dirba, kiti būna paplūdimyje, treti plaukia nardyti, ketvirti dar kažką veikia. Saulei leidžiantis visa krantinė aplink paplūdimį būna nusėsta žmonių. Vietinių ir nevietinių. Miestelis tarsi atgyja ir pasidaro labai jaukus. Prie viso to prisideda laukiniai šunys, kurie atvėsus orui laksto po paplūdimį. Čia norėjome tiesiog pailsėti, išsiskalbti drabužius ir duoti užgyti kelioms nutrintoms vietoms ant kojų. Tam Taganga daugiau nei tinkama.
Pabuvę tris dienas vėl kraunamės daiktus ir traukiame į Kolumbijos miestą-pasididžiavimą – Kartageną.
Kartagena – vienas gražiausių Pietų Amerikos miestų
Su širdgėla skaičiuojame paskutinius kilometrus Kolumbijoje. Iš tiesų tai tų kilometrų dar liko koks 1 500, bet mes jau įpratome prie ilgų kelionių autobusu, norint nusigauti nuo vieno miesto iki kito, todėl tas skaičius nebeatrodo didelis. Nieko keisto autobuse praleisti po 4 valandas. Paskutinis Kolumbijos miestas – Kartagena. Paskutinis šiam kartui, nes davėme sau pažadą būtinai kažkada čia sugrįžti.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Kartagena iš viršaus |
Kartagena vainikuojama kaip pats gražiausias Kolumbijos (jei ne visos Lotynų Amerikos) miestas. Visuose miestuose nebuvom, bet patvirtinti apie miesto grožį ir šarmą galim. 1533 metais įkurtas miestas buvo pirmas Karibų jūros uostas, o kadangi miestas išėjo toks gražus ir turtingas, tai dar tame pačiame amžiuje buvo apjuostas kokio pusantro metro storumo gynybine siena nuo vietinių piratų. Metams bėgant miestas plėtėsi, todėl dabar ši gynybinė siena apjuosia tik visą senamiestį, kuris susideda iš nesuskaičiuojamos daugybės gatvių, gatvelių, gėlių parkų, primenančių oazes, vietinių gatvės pardavėjų, geltonų taksi automobiliukų ir keistų paukščių.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Populiarus amatas - batų blizginimas |
Pagyvenome čia 6 dienas. Kone kas vakarą apsilankydavome vietinių mėgstamame Trinidado parkelyje, pajutom tikrą kartageniečių kasdienybę: stipriai nepersidirbdami (kas būdinga visai šaliai) jau apie 5–6 valandą vakaro vietiniai renkasi į parkus. „Šaika“ vaikų vidury aikštės spardo kamuolį, kažkur atokiau stoviniuoja mamos, paaugliai geria alų, kažkas žaidžia šachmatais ar domino, vaikšto pora garbaus amžiaus vyrų, su visais turinčių apie ką pakalbėti. Su keliais iš jų ir mums teko susipažinti. Jūrininkas pasakojo per savo ilgą gyvenimą apkeliavęs visą pasaulį, kitas vyras žinojo bent 3 iškilius lietuvius, gyvenančius Kartagenoje. Apskritai kolumbiečių nuoširdumas yra išskirtinis. Štai bendrauji su vienu žmogumi, kai nejučiomis į pokalbį įsitraukia dar vienas, dar ir žiūrėk atsiduri jau nemažoj kampanijoj. Susipažinus jau tampi amigos (lt. draugu), kas garantuoja draugystę ir pagalbą kitą kartą susitikus. Taigi, didžiausias skirtumas tarp lietuvių ir kolumbiečių, kad vakarais gyvenimas persikelia ne į namus, o į parkus. Čia persikelia ir gatvės pardavėjai: alus, kava, užkandžiai, skrybėlės, knygos.
Vieną dieną skyrėme saloms ir paplūdimiams, esantiems prie Kartagenos, apžiūrėti. Tai visos dienos ekskursija, kurią, tik įlipę į 300 vietų laivą, supratome, kad labai mėgsta vietiniai. Tik laivui pajudėjus, su mikrofonu rankose išdygsta tamsus kaip naktis „Johnny White'as“. Visos dienos veikėjas, vedėjas, DJ'us, šokėjas, dainininkas, gidas ir t.t. Profesionalumu jis pranoksta net Palangos naktinių klubų programų vedėjus. Pirmas jo saldainiukas – pats pagal fonogramą dainuoja Shakiros „Loca“, vis prašydamas tai kairės, tai dešinės laivo pusės pakelti rankas, ploti, sukelti audrą ir pan. Visas laivas, pilnas lotynų kilmės turistų, net su kaupu daro tai, ko prašomi. Tokia publika – tikras auksas vedėjui. Vėliau jis išrenka du vyrus – vieną iš dešinės laivo pusės, kitą – iš kairės. Šitie vyrai mūsų europietiškomis akimis turi atlikti įdomias užduotis: surinkti kuo daugiau kepurių, po to rankšluosčių, marškinėlių ir tada liemenėlių, kurių jiems skolinti negaili nei dešinė, nei kairė laivo pusė. Kai atmosfera gerokai įkaista, t.y. dalis laivo vyrų sėdi be marškinėlių, o dalis moterų – be liemenėlių, vedėjas paprašo dalyvių persirengti moterimis ir pasikraipyti porą minučių prieš visą auditoriją, kad ši lengviau išrinktų nugalėtoją.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Paplūdimys Kartagenoje |
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Pramogos kelte |
Netrukus matome neįtikėtino grožio salas ir žydrą Karibų jūros vandenį. Dauguma tų salų tokios mažos, kad talpina tik vieną namą su keliomis jachtomis. Kitos – didesnės, su vos 4 dolerius kainuojančiomis, ką tik pagautomis jūros gėrybėmis ir žydrais paplūdimiais. Pasvajojame apie vieną iš tokių salų, pavalgome tikrų krabų ir sukamės atgal.
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Sala jūroje |
Pakeliui namo pamatome ir „Johnny White'o“ programos kulminaciją visoms moterims – dabar jis Michaelas Jacksonas. Moterys spiegia, aikčioja ir fotografuoja. Šiuo nepaprastu reginiu stebimės ir mes.
Daugiau skaitykite: greitgrisim.lt.
