-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Pirmasis plaukimas tautine jachta „Ambersail“: prausykla, Armani kostiumas ir „Rusijos povandeninis laivas“

Ne veltui sakoma, kad tikrasis buriavimo malonumas pajuntamas tik trečią dieną. Kai jau nebekankina jūros liga, nes organizmas pagaliau supranta, kad kitaip nebus – jūros neįveiksi, gali tik prisitaikyti. Kai šonų jau nebespaudžia kabantys ir kartu su jachta per bangas šokinėjantys gultai – kiekviena saldaus miego valanda tampa tikru malonumu. Kai nebegąsdina ankštas tualetas su savita valdymo sistema, kai saugos liemenė tampa tavo neatskiriamu draugu, o kapitono komandas imi suprasti iš pusės žodžio. Artėjant Liepos 6-ajai, Valstybės dienai, nusprendžiau pasidalinti savo įspūdžiais: ką reiškia plaukti legendine „Tūkstantmečio Odisėjos“ jachta „Ambersail“, plazdant burei su šūkiu „Vienas vardas – Lietuva“.

Tuo metu iš kajutės ateina linksmai nusiteikęs Naglis Šulija. Ir paskelbia (remdamasis savo buriavimo patirtimi) „5 sekundžių taisyklę“:

– Jei ima pykinti, turite lygiai 5 sekundes nulipti žemyn, nusirengti ir įsliuogti į gultą. Pageidautina gulėti ant šono. Jei nespėsite, turite lygiai 3 sekundes užbėgti į viršų ir per bortą „šerti žuvis“.

Jei ima pykinti, turite lygiai 5 sekundes nulipti žemyn, nusirengti ir įsliuogti į gultą.

Vienas kolega taip ir padaro – kaip kulka šauna į viršų iš apačios ir persisveria per bortą. Visų šios nemalonios procedūros niuansų neaprašinėsiu. Tačiau faktas kaip blynas – susirgus jūros liga (ja serga apie 90 proc. žmonių), apleidžia jėgos, imi nebejausti nei šalčio, nei gėdytis aplinkinių. Drebi susigūžęs denio kamputyje (būtinai prisisegęs virve) arba šauki daktarą Vatsoną į maišelį gulėdamas ant šono gulte.

Išvengti jūros ligos (bent jau man) padeda žvalgymasis į horizontą. Arba burę. Nes vėjas pamažu stiprėja ir pasiekia 25–30 mazgų (50–55 km/val.). Iš pradžių bangos plovė tik jachtos nosį, o dabar šaltos vonios pasiekia ir galą. Visi, esantys denyje, prisisegę, kad vanduo nenuplautų. Dabar ir visiškam nulinukui aišku, kam jachtai du vairai: vairininkui patogiau stovėti aukščiau pakilusioje jachtos pusėje (primenu, ji skrieja bangomis gerokai pasvirusi į šoną), po koją pasikišus papildomą atramą – specialų laiptelį.

Tai tas pats, kas vilkint brangų „Emporio Armani“ kostiumą stoti po lediniu dušu ir kas penkias minutes traukiant 100 dolerių banknotą jį suplėšyti. Tokia kaina.

Juokaudamas Raimundas paaiškina, kas yra buriavimas. Tai tas pats, kas vilkint brangų „Emporio Armani“ kostiumą stoti po lediniu dušu ir kas penkias minutes traukiant 100 dolerių banknotą jį suplėšyti. Tokia kaina.

Iš pradžių per denį lūžtančios bangos teikia malonumą (porą kartų azartiškai sušunkame iš džiaugsmo), tačiau pamažu ši ledinė prausykla ima pakirsti kojas. Vien sustiprėjęs vėjas priverčia užsidėti kapišoną. Bet kas iš to, jei jis šlapias...

Taigi mano sportinė apranga, nė iš tolo neprimenanti „Armani“ (arba brangios šturmuotės), akimirksniu virsta varvančia mase, sportbačiuose žliugsi balos, kūną košia ledinis šiaurės krypčių vėjas. Ė, kas gi čia – užsimanau į apačią, pas sublogavusius draugus (po šio plaukimo gimė terminas „vemtiniai“, kaip aliuzija į „verktinius“).

#Vemtiniai

Tirtantys nuo šalčio keliai ir kaukšintys dantys (o jėgos įsispirti į atramą taip skriejančioje jachtoje tikrai reikia) išduoda, kad prisižaidžiau, bangas ir kolegas befotografuodamas. Gaunu kapitono leidimą ir vėžlio greičiu ropoju žemyn. Jachtą gerokai krato, todėl apačioje budi Raimundas ir jo sūnus Tomas – kad sprando nenusisuktume ir kad banga nenuplautų. Be to, jie turi nuolat pasiruošę maišelių ir kibirą, jei kam staiga prireiktų (kibiras puikiai matosi filmuotoje medžiagoje)...

Nulipęs žemyn staigiai sėdu ant grindų (jos gerokai pasvirusios, todėl slystu kaip per sviestą ir vos kakta neįsimūriju į gultą). Persirengti per 5 sekundes, kaip patarė Naglis Šulija, – tikrai neįmanoma. Kiaurai permirkę drabužiai labai sunkūs, prilipę prie kūno. Todėl užtrunku ištisas 5 minutes. Įsiklausau į skrandžio signalus. Lyg ir nieko nevyksta, bet... diskomfortas tikrai yra – uždaroje erdvėje bangų mėtymas neteikia tiek malonumo, kiek denyje, kur atsiveria jūros erdvės.

Gultas, kuriame miegojau naktį, užimtas, todėl Raimundas nukreipia sušilti į vienintelį likusį laisvą iš 12:

– Tokios „ligoninės“ pas mus seniai nebuvo, kad visi gultai dieną būtų pilni sunegalavusių.

Iš trečio karto įsliuogiu į gultą, lyg akmenis numetu žemėn šlapius drabužius ir sportinius batelius, tačiau jėgų užtraukti šoninį trosą (kad paversčiau guolį į horizontalią padėtį) jau nebeturiu (dabar gėda prisiminti).

Susisuku į „mešką“ (toks šiltas miegmaišis), po pagalve pasidedu maišelį.

Laimei, pro šalį einantis Linkus išsprendžia šią problemą. Susisuku į „mešką“ (toks šiltas miegmaišis), po pagalve pasidedu maišelį (nes akimirką suabejoju, ar ištversiu „nepašaukęs Vatsono“). Tačiau, vos tik atsigulu ant šono, o sužvarbusias kojas susuku į „meškos“ kailį, reikalai pasitaiso.

Receptas nuo jūros ligos puikiai veikia! Juo labiau kad Raimundas duoda išgerti kažkokio deginančio skysčio (dėl suprantamų priežasčių negaliu minėti gamintojo pavadinimo). Akimirkai nusnūstu. Fone – galingas jūros ošimas, per denį (virš mano galvos) lūžtančios bangos ir... sublogavusių keleivių dejonės. Dabar linksma prisiminti, bet tą akimirką galvojau, kad sapnuoju.

Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos

Nusnūdęs valandėlę pabundu nuo sąžinės graužaties – juk artėja mano budėjimas! Kuo skubiau keltis ir ieškoti likusių sausų drabužių buvo pats geriausias šios kelionės sprendimas. Tiesa, likęs sausas arsenalas – nekoks: basutės (man pačiam juokinga), treninginės kelnės, pašiltinti marškinėliai ir sintetinis golfas. Laimei, Raimundas randa laisvą šturmuotę, kuri man puikiai tinka. Ant jos velkuosi saugos liemenę (per tą sumaištį manoji kažkur dingo, ant man skirto kablio kabo svetima).

Denyje likę kokie 5-6 žmonės. Bangos ir vėjas kiek aprimę. Tolumoje netrukus išvystame Norvegijos kranto kontūrus. Dėl besikeičiančio apšvietimo krantas tai atsiranda, tai vėl dingsta. Laivūgalyje (saugiausioje ir sausiausioje vietoje) įsitaisiusios merginos net uždainuoja „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos”. Matyt įkvepia romantiškas saulėlydis ir pasibaigusi prausykla. 

Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Plaukimas „Ambersail“ iš Geteborgo
/15min.lt nuotr./Plaukimas „Ambersail“ iš Geteborgo. Žilvinas Pekarskas ir Naglis Šulija

Unikali galimybė stoti prie vairaračio

Kapitonas (Linkus) tuo tarpu pakviečia prie vairaračio. Gaunu nurodymą laikytis 345 laipsnių kurso (ant stiebo įrengtas elektroninis kompasas, prie vairo – paprastas). Besileidžianti saulė smagiai spigina į akis, todėl jūros vilkai pataria geriau pasirinkti kokį nors orientyrą tolumoje ir sinchronizuoti jį su bure: saulę, debesį, o vėliau ir horizonto tašką.

Sekasi neblogai, bet iškart gaunu pastabą, kad per daug makaluoju vairu – reikėtų švelniau, tik minimalia amplitude. Pamatai ateinančią šoninę bangą, ir iškart švelniai sukteli, kad sklandžiai ją peršoktum. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad laivas nuolat bando atsisukti į vėją. Kaip ten bebūtų, po gero pusvalandžio sekasi jau neblogai. Tačiau staiga ima suktis vėjas, jachtos greitis sumažėja iki menkų 5 mazgų. Venduojame, sukamės šonu į vėją. Po manevro kapitonas liepia laikytis atakos kampo (į vėją) – nuo -26 iki -30 laipsnių, kad išgautume optimalią burių galią.

Po to dar vienas vendas, ir dar. Retkarčiais vairą perima Arvydas, o Linkus su Raimundu atidžiai studijuoja elektroninį jūrlapį, nes įplaukimas į reikiamą fiordą labai siauras, taigi reikia būti tiksliems.   

Vidurnakčio vachta ir „Rusijos povandeninis laivas“

Vidurnaktį pasibaigia mano vachta, tačiau į naują pamainą iš 4 kolegų ateina tik vienintelė Gražina. Kiti dar palaimingai miega po „bangų sūpynių”. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Gražina budi prie vairo, o mes liekame naktinėti ir palaikome jai kompaniją – pagal galiojančią tvarką negalima denyje palikti vieno vairininko be priežiūros. Naktis tikrai nenuobodi: po vendų kapitono nurodymu atleidžiame vieną kitą gervę (reikia saugoti pirštus, kad virvė neįtrauktų). Ir sekame naktiniame horizonte pamažu aiškėjančią kranto liniją.

Dar po akimirkos visai netoliese išnyra neatpažintas objektas. Kažkokia didelė pilka masė vandenyje be švyturėlių ar atpažinimo ženklų.

Dar po akimirkos visai netoliese išnyra neatpažintas objektas. Kažkokia didelė pilka masė vandenyje be švyturėlių ar atpažinimo ženklų. Pasigrožėti „Rusijos povandeniniu laivu” (taip juokais praminėme šią pavojingą uolą jūros platybėse) susirenka ir daugiau kolegų, jau atsigavusių po supimo.

Juo labiau kad artėjant prie fiordo, bangos mažėja. Kapitonas keičia kursą, Gražina saugiu atstumu apiplaukia uolą, o Arvydas su Raimundu apskaičiuoja naują kursą, kuriuo turėtume patekti į reikiamą farvaterį.

Rytas su kava

Trys valandos plaukimo nuo Oslo esantį Sande fiordą pasiekiame 4 val. ryto. Švartuojamės. Iš gultų sukyla visi 18 buriuotojų.

Saulę pasitinkame su kvapnios kavos puodeliu, stebimi smalsių žuvėdrų. Miestelis dar miega. Todėl ir aš nusprendžiu likusias keturias valandas iki kelionės į Torpo oro uostą nusnūsti atsilaisvinusiame gulte. Patikėkite, taip saldžiai seniai bemiegojau: „meška” maloniai šildė, sapnai kvepėjo Linkaus arbata su citrinomis, o denyje šurmuliuojančios įgulos ir savo kelionės bičiulių beveik negirdėjau. Ko gero, toks kūdikio miegas – irgi savotiškas buriavimo malonumas.

P.S. Po tokios „prausyklos“ negriebė nei sloga, nei plaučių uždegimas. Tačiau išmanusis telefonas (jis buvo saugiai paslėptas) striukės kišenėje kambuze (virtuvėlėje) po kelių dienų pasakė „atia“.

Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Plaukimas „Ambersail“ iš Geteborgo
Žilvino Pekarsko/15min.lt nuotr./Plaukimas „Ambersail“ iš Geteborgo

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius