Nuo priešų ginasi purvu ir kaukėmis
Legenda byloja, kad prieš tūkstančius metų buvo užpulta prie Asaro upės gyvenusi gentis. Negalėdami pasprukti išsigandę gyventojai išsitepė kūnus pilkšvu purvu ir stojo į kovą.
Priešininkai pamanė išvydę piktąsias dvasias, tad iškart atsitraukė. Išgyvenusi gentis pasivadino Asaro ir iki šių dienų išlaikė neįprastas kūno puošybos tradicijas.
Slėnio gyventojai buvo įsitikinę, kad Asaro upės vanduo – nuodingas, tad vengė purvu tepti veidus. Saugodami sveikatą ir norėdami išgąsdinti priešininkus gaminosi baisias kaukes primenančius šalmus.
Tam, kad imituotų laukinius žvėris, iki dabar galvos apdangalus dekoruoja iltimis. Meistrai vis dar varžosi, kurio kūrinys priešininkams sukelia daugiau siaubo.
Dar mistiškesnį vaizdą sukuria ant rankų pirštų užmauti ilgi vamzdeliai. Pastarieji iš pirmo žvilgsnio primena aštrius paukščio nagus.
Nenuostabu, kad su taip pasipuošusiais Asaro žmonėmis džiunglėse susidūrę turistai netenka amo.
Prie lankytojų įpratę vietiniai svečius iš pradžių mėgsta paerzinti karingais šūkiais, vėliau turistų išgąstį ir nuostabą palydi kvatojimu.
Ištekinus dukrą tenka rūpintis visa jaunikio gimine
Purvo žmonių buitis panaši į daugelio kitų, nuošaliai įsikūrusių genčių, kasdienybę. Asaro žmonėz gyvena iš bambukų suręstose apskritimo formos trobelėse. Aukšti namų stogai pasitarnauja šaltuoju sezonu – gaminant viduje neprisikaupia dūmų.
Tiesa, gentainiams vis dažniau susiduriant su civilizacija keičiasi ir interjeras – apvaliose sienose atsiranda stikliniai langai.
Galvijai slėnyje laikomi pagrindiniu turto požymiu. Tokie lobiai ypač naudingi prieš vestuves.
Asaro papročiai reikalauja, kad būsimojo jaunikio šeima sumokėtų už jaunąją.
Tiesa, dukrą ištekinę tėvai ne visada džiaugiasi tokiomis dovanomis, kadangi santuoka įpareigoja rūpintis dar viena gimine.
Vos atrasta gentis ne tik sužavėjo pasaulį, bet ir įkvėpė garsius muzikantus. 1972-aisiais roko grupė „Pink Floyd“ sukūrė dainą „Mudmen“, o Asaro žmonių nuotrauka puošė jų albumo viršelį.
Vis dėlto didžiausiais menininkais išlieka patys džiunglių gyventojai, kurių kaukės prilygsta eksponatams bet kuriame meno muziejuje.
