Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įspūdingiausios Majų civilizacijos šventyklos

Palenkė
Shutterstock nuotr. / Palenkė
Šaltinis: 15min
0
A A

Didžiuliai pasiekimai astronomijoje ir matematikoje, puikiai vystomas žemės ūkis, o taip pat stulbinanti architektūra: piramidės, šventyklos, rūmai, ornamentika. Visa tai – Centrinės Amerikos indėnų tautos – majų – pasididžiavimas.

Ankstyviausi Majų civilizacijos archeologiniai radiniai datuojami netgi apie 1500-uosius metus prieš mūsų erą. Visgi, šios tautos iškilimas prasidėjo apie 250-uosius metus. Majų civilizacijos istorija paini ir kiek mistifikuota. Vis dėlto, negalime nuneigti, jog ši tauta paliko ryškų įspaudą Centrinėje Amerikoje. Šį kartą siūlome paskaityti apie įspūdingiausius maju miestus-šventyklas, kuriuos ir šiandien galima aplankyti Belizo, Meksikos, Hondūro bei Gvatemalos teritorijose.

Lamanajus

Shutterstock nuotr./Lamanajus
Shutterstock nuotr./Lamanajus

„Paniręs krokodilas“ – tokią Lamanajaus reikšmę sužinome išvertę šį žodį iš majų kalbos.

Šiuo metu, Lamanajus – šiaurės Belizo teritorijoje esanti archeologinė Majų civilizacijos radavietė. Visgi, nuo IV-o iki I-o amžiaus prieš mūsų erą, tai buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 20 tūkstančių žmonių. Detalūs Lamanajaus kasinėjimo darbai pradėti 1970-aisiais metais. O šiandien, lankantis šioje mistinėje vietovėje, galima pamatyti išlikusią Kaukės šventyklą, Jaguaro šventyklą bei Aukštąją šventyklą. Prieš daugybę metų statyti majų šedevrai išliko tik todėl, jog jie įnirtingai kovojo su katalikų misionieriais, kurie norėjo vietinius gyventojus atversi į savo tikėjimą.

Tulumas

Shutterstock nuotr./Tulumas
Shutterstock nuotr./Tulumas

Pietryčių Meksikoje, ant aukšto Karibų jūros pakrantės skardžio, stūkso įspūdingo majų civilizacijos miesto – Tulumo – liekanos. Šis miestas gyvavo maždaug 1200-1450 metais, tai buvo svarbus uostamiestis, kuriame klestėjo prekyba.

Tulumas puikiai apsaugotas mietas: nuo jūros prasibrauti neleidžia skardis, o nuo žemyno – 8 metrų storio siena. Senojo Tulumo miesto liekanos dabar sudaro „Tulumo archeologinę zoną“, įsitaisiusią šalia naujojo Tulumo miesto. Vienas svarbiausių senojo Tulumo pastatų – Freskų šventykla, kurioje buvo garbinama Venera ir iki mūsų dienų išlikusi 7,5 m aukščio tvirtovė. Šiandien Tulume vystomas turizmas. Keliautojams siūloma pažinti Majų civilizacija, o taip pat mėgautis puikiais Karibų jūros paplūdimiais.

Kopanas

Shutterstock nuotr./Kopanas
Shutterstock nuotr./Kopanas

Kopanas – senovės majų miestas-valstybė, esantis dabartinio Hondūro teritorijoje. Ši vietovė gali pasigirti pasakiško grožio upės slėniu. Žemė itin derlinga, puikiai tinkama žemdirbystei. Majų miestas čia susikūrė 159-aisiais metais ir pamažu vis stiprėjo, kol tapo vienu stipriausių visos civilizacijos miestų. 5-ame amžiuje prasidėjo didžiausias Kopano klestėjimas, miestas tapo svarbiu regiono centru, buvo statomos šventyklos, kiti pastatai.

Kopanas bėgant metams patyrė tiek pakilimų, tiek nuosmukių. Visgi, 19-ame amžiuje miestas nustojo gyvavęs, tapo apleistas. Galime pasidžiaugti, jog dalis šio miesto išliko: griuvėsiai garsėja gausiomis portretinėmis stelomis – akmeniniais stulpais, kurie išraižyti įvairiais piešiniais. Kopanas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Koba

Shutterstock nuotr./Koba
Shutterstock nuotr./Koba

Meksikoje, kiek į vakarus nuo Karibų jūros, galima pasigrožėti dar vieno Majų civilizacijos miesto liekanomis. Koba – poklasikinio laikotarpio miestas, kurį supa dvi lagūnos. Maždaug 900-aisiais metais šis majų civilizacijos šedevras tapo vienu svarbiausių Jukatano pusiasalyje. Klestėjimo laikotarpiu Koboje gyveno maždaug 50 tūkstančių žmonių.

Šiandien Koba itin pamėgtas turistų miestas. Į jį plūsta tiek vietiniai Meksikos gyventojai, tiek keliautojai iš kitų šalių. Turistams leidžiama užlipti ant išlikusios piramidės. Neįkainojama patirtis!

Karakolis

Shutterstock nuotr./Karakolis
Shutterstock nuotr./Karakolis

Belizas gali pasigirti iš tiesų nemažu kiekiu Majų civilizacijos palikimo. Karakolis - Majų kalnų papėdėje esančios senovinio majų miesto liekanos. Įdomu tai, kad ši vietovė buvo apgyvendinta jau 1200 metais prieš mūsų erą! Ypatingai suklestėjo klasikiniu majų laikotarpiu, kuomet buvo pastatyta daugiau nei 40 pastatų. 1937 metais prasidėjo vietovės archeologiniai kasinėjimai. Šiandien galima pasigrožėti išlikusiu akropoliu, stelomis su raižiniais bei įspūdingo grožio Dangaus šventykla.

Kalakmulis

Shutterstock nuotr./Kalakmulis
Shutterstock nuotr./Kalakmulis

Įsivaizduokite: keliaujate po tankias Meksikos džiungles, grožitės vešlia augalija, nematytomis gėlių rūšimis, bei egzotiniais gyvūnais ir, staiga, prieš jus išnyra ne viena, o dvi milžiniškos senovinės piramidės! Šis, šiek tiek mistinis vaizdas, gali tapti realybe, jei nuspręsite nukeliauti į Meksikos pietryčiuose, Kampečetės valstijoje esančias džiungles, kuriose kadaise buvo įsikūręs majų miestas Kalakmulis. Miesto pavadinimas, išvertus iš majų kalbos, reiškia „dviejų gretimų piramidžių miestas“.

Kalakmulio griuvėsiai atrasti 1931 metais, amerikiečių botaniko C. L. Lundell. Tai vieni gausiausių majų griuvėsių: išlikusios dvi didelės piramidės, netgi 117 stelų. Taip pat rasta keramikos dirbinių. Kalakmulis 2002 metais įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.

Ušmalis

Shutterstock nuotr./Usmalis
Shutterstock nuotr./Usmalis

Ušmalis – didžiausias Jukatano pusiasalyje atrastas senovės majų miestas. Manoma, jog jis buvo įkurtas apie 700 metus prieš mūsų erą. O šiandien čia išlikę keli itin įspūdingi statiniai: Žynio piramidė su šventykla viršuje, moterų vienuolynas, Valdytojo rūmų griuvėsiai, „Vėžlių namas“, „Balandinė“. Pagal savo stilistiką, šie pastatai datuojami tarp 700-1000 metų. Tai be galo didingas miestas, kuris, saugomas UNESCO. Jei ketinate keliauti į Meksiką, rekomenduojama aplankyti Ušmalį – vertas dėmesio majų palikimas.

Palenkė

Palenkė – dar vienas įspūdingas majų palikimas, esantis dabartinės Meksikos teritorijoje. Tai vėlyvojo klasikinio laikotarpio miestas, kurį patys majai vadino Lakam Ha – „didelis vanduo“ pavadinimu, mat teritorijoje gausu šaltinių ir versmių. Palenkėje buvo daug įspūdingų pastatų, iš kurių bene geriausiai išlikusi „Užrašų“ šventykla, kurios pagrindiniuose pastatuose išraižyti hieroglifai, įvardijantys buvusius miesto valdovus. Šventykla pastatyta 24 metrų aukštyje ant laiptuotos piramidės viršuje esančio cokolio. Tikras majų šedevras!

Čičen Ica

Shutterstock nuotr./Čičen Ica
Shutterstock nuotr./Čičen Ica

Majų mokslo pasiekimai stebina šiuolaikinius mokslininkus iki šiol. Šios civilizacijos astronominės žinios buvo tokios pažangios, jog jie galėjo numatyti netgi saulės užtemimus! Kukulkano piramidė, esanti Čičen Ica – majų šventyklų miesto – teritorijoje, buvo naudojama kaip kalendorius. Kiekvienoje šios piramidės pusėje yra 364 pakopos, o pridėjus paskutinį viršūnės laiptą gaunasi 365 – tiek kiek metuose dienų. Argi ne nuostabu?

Tikalis

Shutterstock nuotr./Tikalis
Shutterstock nuotr./Tikalis

Esate „Žvaigždžių karų“ gerbėjas? Tada tikriausiai prisimenate sukilėlių bazę Yavin 4 planetoje. Įdomu tai, jog ši bazė iš tikrųjų yra dabartinės Gvatemalos teritorijoje, o anksčiau priklausė senovės majams.

Tikalyje yra tūkstančiai pastatų, iš kurių tik nedidelė dalis yra ištirta archeologų bei išvalyta nuo džiunglių augmenijos. Žymiausi šio majų miesto pastatai – šešios laiptuotos piramidės, kurių aukštis siekia net 60 metrų. Tikalis – įspūdingo dydžio griuvėsiai, kurie savyje talpina daug majų paslapčių.

Egzotinių kelionių į Centrinę Ameriką specialistai – kelioniuakademija.lt

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje