Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 22d. 15:00

Kelionių patirtys: ar tarp keliautojų sklandantys mitai apie Indiją yra tiesa?

Džaipūras
123rf.com / Džaipūras

„FL Technics“ projektų vadovas Donaldas Barkauskas – daug keliaujantis ir savo kelionių dienoraštį aktyviai pildantis žmogus. Visai neseniai Donaldas grįžo iš kelionių po Bangladešą ir Indiją bei sutiko mielai pasidalinti įspūdžiais su mūsų kelionių ekspertais.

Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Indiją.

– Šį interviu norėčiau pradėti nuo Jūsų kelionės į Bangladešą, Daką. Kokie prisiminimai užplūsta, kai pagalvojate apie šią šalį?

– Pirma mintis buvo ta, kad ne viskas ten yra taip blogai, kaip galvoja daugelis. Tik kiek gaila, kad neteko pamatyti daugiau vietų, nes nuo Dakos patogu nuvykti ir į Čitagonge esantį tigrų rezervatą. Iš tiesų Daka nepanaši į musulmonų miestą ir ten nėra taip, kad visi vaikščiotų apsigaubę nuo galvos iki kojų. Net ir į mečetę galima užsukti visiškai laisvai ir ten yra laukiamas kiekvienas.

– Kiek laiko praleidote šioje šalyje?

– Tik vieną dieną. Tai buvo sustojimas prieš keliaujant į Indiją.

– Kaip jautėtės pirmą kartą išvydęs Dakos gatves, pastatus, žmones? Ar yra įvykių, kurie giliai įsirėžė į atmintį?

– Visų pirma nustebino oro uostas – mažomis lubomis, labiau primena autobusų stotį nei oro uostą. Tas įspūdis sustiprėja vos tik įžengus pro oro uosto duris į miestą. Įsiminė ir tai, kad kai ėjau darytis vizą darbuotojai ten visiškai neskubėjo, šypsojosi, juokėsi, kalbino. Apibendrinant galiu teigti, kad nebuvo šokiruojančių įvykių. Jei kažkas vykdamas į kitas šalis skundžiasi blogu kvapu – galiu pasakyti, kad čia tokio kvapo nebuvo.

– Kas įsiminė kalbant apie vietinius žmones? Kaip atrodo kasdienis jų gyvenimas?

– Įsimintiniausia vieta buvo Barigangos upė, tekanti per miesto centrą. Žmonės šia upe plukdo gyvūnus, prekes, įvairias medžiagas. Taip yra dėl didžiulių kamščių gatvėse. Taip pat negaliu nepaminėti, jog nustebino laivų remontas krantinėje. Ten žmonės remontuoja didžiulius laivus visiškai be jokių apsaugų. Pagrindiniai darbuotojai tie, kurie daugiau neturi kur dirbti. Kalbant apie moteris, gatvėse jos neprekiauja, ko gero daugiau darbuojasi buityje, augina vaikus, o kai kurios dirba biudžetinėse įstaigose. Beje, šios tautos gyventojai labai draugiški, kaip ir minėjau prieš tai, visi noriai fotografuojasi, tiek suaugę tiek vaikai, su malonumu bendrauja, džiugiai pristato savo šalį. Dažnas net turi giminaitį dirbantį užsienyje.

D.Barkausko nuotr./Bangladešo gatvės
D.Barkausko nuotr./Bangladešo gatvės

– Savo straipsnyje minėjote, kad šioje šalyje jautėtės saugiai. Kas verčia šioje vietoje jus taip jaustis?

– Žmonių draugiškumas. Daugelis nebijo užkalbinti ir parodyti rūpestingumą. Įdomus momentas buvo su policija, kai norėjau nufotografuoti vieną architektūrinį paminklą. Netoliese stovėjo mikroautobusas, o prie jo keletas policininkų. Staiga jie pamatė, kad aš fotografuoju, priėjo prie manęs, užkalbino, net pasiūlė nusifotografuoti kartu. Beje, kiek teko bendrauti su vietiniais, niekas nežinojo kur ta Lietuva yra, todėl dažniausiai sakydavau „Europe“, tuomet jie atsakydavo „very nice“.

– Papasakokite apie vietinius vairuotojus. Ar sunku su jais derėtis?

– Reikia mokėti derėtis su vairuotojais. Derybos turi prasidėti su šypsena, linksmu tonu, svarbiausia – ne piktai, nesusiraukus. Prieš vykdamas domėjausi kainomis, kiek maždaug kainuotų turas visai dienai. Kai galiausiai man pavyko susiderėti su vairuotoju dėl norimos kainos, jis vis dar nelabai norėjo mane vežioti ten, kur noriu aš. Dar pamenu tokį keistą nutikimą, kuomet jau sėdėjome automobilyje ir aš vairuotojui pasiūliau savo turėto maisto. Pats norėjau užkąsti užkąsti, todėl pasiūliau ir vairuotojui. Jis mandagiai priėmė, padėkojo, paragavo ir staiga, mano nuostabai, viską išmetė pro langą.

– Koks pirmas įspūdis susidarė apie bangladešiečius ir jų mentalitetą?

– Sunku daryti išvadas iš vienos dienos kelionės. Ko gero, reiktų pagyventi ilgiau, kad suprastum. Pirmas įspūdis, kad kuo žmogus darbštesnis – tuo daugiau turi. Nemačiau nei vieno, kuris sėdėtų gatvėje be darbo ir prašytų išmaldos.

123rf.com nuotr./Daka, Bangladešas
123rf.com nuotr./Daka, Bangladešas

– Kaip manote, kas Dakos gyventojus daro laimingais?

– Juos laimingais daro galbūt tai, kad jie gyvena šia diena. Jie telkia dėmesį į tai, kaip išgyventi šiandien ir džiaugiasi viskuo, ką turi čia ir dabar.

– Ar teko ragauti kokio nors egzotiško maisto Dakoje?

– Dakoje neteko ragauti nei vieno patiekalo. Norėjau išgyventi tik su tuo maistu, kurį turėjau pasiėmęs. Visuomet turiu tą nuomonę, jog jeigu gali nevalgyti maisto, kurio nežinai, geriau jau nerizikuoti, kad „neužstrigtų“ kelionė.

– Apranga miestuose: kaip rengiasi vietiniai gyventojai ir ar yra tam tikros taisyklės kaip reikia rengtis?

– Kalbant apie aprangą galiu pasakyti, kad ten nėra didelio suvaržymo. Moterys vaikšto su skaromis, o vyrai rengiasi labiau vakarietiškai, patogiai. Įdomu ir tai, kad vyrai stengiasi sukurti madingą įvaizdį – plaukus ir barzdą dažo oranžine spalva. Tai daroma dėl pranašo Mahomedo, sakoma, kad jis taip pat dažė barzdą šia spalva, nors įrodymų nėra. Taip pat pastebėjau, kad nepaisant karščių žmonės vilki rūbus ilgomis rankovėmis ir dėvi džinsus. Nepamatysite nei vieno nešiojančio šortus ar marškinėlius trumpomis rankovėmis.

– Dabar pakalbėkime apie Indiją. Sakykite, kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte šią šalį?

– Kultūriškai labai turtinga, spalvinga, atvira.

D.Barkausko nuotr./Keliautojas Donaldas Agros mieste, Indija
D.Barkausko nuotr./Keliautojas Donaldas Agros mieste, Indija

– Kokiuose miestuose lankėtės?

– Delyje, Džaipure, Agroje, Varanasyje, Džodpure.

– Papasakokite, kokia yra Indija ir šios šalies žmonės? Ar filmuose ir serialuose atsispindi kokie nors tautos bruožai?

– Kai aplankiau šią šalį savyje sugrioviau tą mitą, kad indai yra tokie, kokie vaizduojami Holivudo filmuose. Realybėje šie žmonės ne tokie ekspresyvūs, garsiai kalbantys, priešingai, jie uždaresni, kuklesni, žinoma, visokių žmonių būna. Tačiau kiek teko matyti tuos serialus ar filmus, suvokiu, kad ten rodomas gyvenimas yra visiškai kitoks ir neturi nieko bendra su tuo, kas yra tikrovėje, ten net žmonių elgesys vaizduojamas visiškai kitoks.

– Kuo ypatinga šios šalies kultūra?

– Religija čia diktuoja kultūrą bei reguliuoja visą kasdienį gyvenimą. Jeigu lygintume mūsų santykį su religija matytume, kad pas mus į bažnyčią geriausiu atveju einama per šventes, laidotuves ar krikštynas, namuose kažkas turi rožančių, kartais sukalbami poteriai. Indų kultūroje yra visiškai kitaip. Čia įvairios šventyklos, altorėliai ne tik tarp gyvenamųjų namų, bet ir visuose lankomuose objektuose. Kaip gali ateiti į parduotuvę nusipirkti vandens, taip Indijoje gali išvysti šventyklas. Pavyzdžiui, Agros forte yra induistų šventykla, kurioje galima paprašyti dievų malonės ir pasimelsti dėl kiekvieno rūpimo dalyko, nesvarbu, ar tai būtų prašymas dėl susitikimo su draugais, sutarties sudarymo ar tiesiog ramybės namams – dievų daug ir jie visi išklausantys.

– Ar teko pamatyti, o galbūt net sudalyvauti kokiame nors religiniame rituale?

– Taip, teko pamatyti Varanasyje vykstantį naktinį ritualą prie Gangos upės. Ten susirinko žmonės iš visos Indijos. Jie degino smilkalus ir žvakes prie nedidelio deivės šventoriaus ir pliaupiant lietui nešė šventąją ugnį. Įdomu tai, kad kiekvienas stengėsi ugnies dūmus rankomis pakreipti į save. Visa ta procesija atrodė labai įdomi.

D.Barkausko nuotr./Keliautojas Donaldas keturiolikviečiame viešbučio kambaryje, Indija
D.Barkausko nuotr./Keliautojas Donaldas keturiolikviečiame viešbučio kambaryje, Indija

– Ar ragavote tradicinių Indijos patiekalų? Jei taip, kokių? Taip pat yra žinoma, kad arbata yra ko gero populiariausias gėrimas šioje šalyje. Ar teko ragauti indiškos arbatos?

- Šiaurinėje Indijoje, kur aš keliavau, ypatingai mėgstama mėsa, jaučiama islamiškos virtuvės įtaka, tačiau jautiena nėra valgoma. Kai kuriose vietose ši mėsa netgi uždrausta. Populiariausias maistas kurio galite paragauti gatvėje yra Samosas. Taip pat čia labai mėgiami ryžiai. Dar vienas patiekalas – Mattar Paneer. Tai yra troškinys su panyro sūriu. Teko ragauti ir indiškos arbatos pavadinimu Masala Chai. Ši arbata kiek neįprasta savo saldumu bei pieno ir prieskonių kiekiu joje, tačiau ilgainiui geriant priprantama ir norisi arbatos gerti vis daugiau ir daugiau. Kiti ragauti patiekalai buvo gana aštrūs, juose gausu kario net ir tada, kuomet prašoma jo dėti mažiau. Vienas skaniausių mano ragautų patiekalų buvo Tikka Masala – vištienos gabaliukai su Besmati ryžiais. Turiu pripažinti, kad dauguma ragautų patiekalų buvo skanūs.

– Ne viename savo straipsnių esate minėjęs, kad prieš vykdamas į šalį peržiūrite geriausius tos šalies filmus. Ar tą patį darėte ir prieš vykdamas į Indiją?

– Taip, peržiūriu nemažai filmų. Besidomintiems rekomenduoju pažiūrėti „Salaam Bombay!“ filmą apie vaiką, kuris neteko tėvų. Tikrai vertas dėmesio.

– Kokie buvo įsimintiniausi ir labiausiai sužavėję objektai?

- Labiausiai mane sužavėjo Tadžmahalas Agroje. Prieš vykdamas čia nusprendžiau susirasti hostelį kuo arčiau šios vietos, kad galėčiau grožėtis vaizdu. Tai iš tiesų vienas įspūdingiausių objektų. Ten atsidūrus užplūsta didingumo jausmas ir ateina supratimas, kad čia apsilankyti yra būtina kiekvienam. Galiu drąsiai teigti, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų per visą keliautojo karjerą. Tik reiktų vengti vidurdienio dėl per didelių karščių, patartina keliauti iš ryto arba vakare.

D.Barkausko nuotr./Tadžmahalas, Indija
D.Barkausko nuotr./Tadžmahalas, Indija

Dar vienas objektas, kurį norėčiau paminėti yra Fatehpur Sikri, miestas Agroje. Šį miestą sau pasistatė vienas iš mongolų imperatorių. Čia verta apsilankyti leidžiantis saulei, kai visą forto teritoriją nudažo rausvi spinduliai, tada galite padaryti ypač gražias fotografijas.

Man susidarė įspūdis, tarsi aš tikėjausi nedaug, bet gavau žymiai daugiau. Visas fortas, rūmų kompleksas, pagrindinė mečetė – galbūt pirmą įspūdį paliko ne tokį didelį kaip tikėjausi, bet išvykęs supratau, kiek daug man ši vieta davė. Peržiūrėjus nuotraukas atrodė, kad buvau kažkokiame Holivudo filmui skirtame dekoracijų pasaulyje, kur buvo nufilmuotas grandiozinis filmas, o iš tiesų tai tik viena iš įsimintinų Indijos vietų.

D.Barkausko nuotr./Fatehpur Sikri, Agaros miestas, Indija
D.Barkausko nuotr./Fatehpur Sikri, Agaros miestas, Indija

Kalbant apie Džaipurą išskirčiau tris įsimintinus objektus: pirmasis Hawa Mahal. Rožiniai rūmai išsiskiriantys savo gražiu fasadu. Šie rūmai, mano akimis žiūrint, atrodo kaip architektūros stebuklėlis, nes šviečiant saulei iš galinės rūmų fasado pusės apima kvapą gniaužiantis didingumo jausmas. Taip pat patarčiau apsilankyti anksti ryte, arba vakare, nes dienos metu įspūdis kiek kitoks. Antrasis objektas: Amer fortas esantis į šiaurę nuo Džaipuro. Čia stūkso vieni didesnių pagal plotą rūmai Indijoje. Šie rūmai palieka grandiozinį įspūdį, ypač kai pagalvoji apie tai, kad seniau čia gyveno šio regiono valdovai ir pradedi įsivaizduoti, kaip tuo metu galėjo jaustis pirklys atvažiavęs į šiuos didingus rūmus pardavinėti turimus daiktus ir jis tikrai suprasdavo koks galingas yra valdovas. Juk tais laikais nebūdavo daug tokių aukštų pastatų, o šis išliko ir stebina savo gražiais fasadais, panoraminiais vaizdais, kiemeliais.

D.Barkausko nuotr./Hawa Mahal, Indija
D.Barkausko nuotr./Hawa Mahal, Indija

Trečiasis objektas: Jantar Mantar – tai Džaipuro valdovų pastatyta astronominių objektų stebėjimo observatorija. Ji yra po atviru dangumi. Niekur nėra tekę matyti tokios observatorijos. Ten yra prietaisų, kuriais analizuojamos mėnulio fazės, kiti prietaisai gali nustatyti tikslų laiką dar kituose prietaisuose, o ką kalbėti apie dar daugelį unikalių prietaisų, įrenginių.

Prisiminus Džodpurą iškyla Mehrangarh fortas, kuris matosi net nuo traukinių stoties. Tai yra gražiausi tiek išore, tiek vidumi, Indijos rūmai. Viduje matosi amatininkų sukurti stebuklai iš kurių galima suprasti, kad tais laikais valdovai itin vertino meną. Pats miestas vadinasi mėlynuoju miestu, ten yra ir mėlynasis senamiestis – taip pat įdomi vieta pasivaikščiojimui. Šis miestas turi ir savo vadinamąjį Tadžmahalą. Dabar ten yra muziejus, kuriame galima pamatyti valdovų paveikslus, susipažinti su istorija. Beje, ant kalno stūksi ir Megra fortas, ten turistų yra mažiau ir galite pasidaryti daug gražių nuotraukų. Na, o instagramerių svajonė – Džaipure esantis Jaswant Thada marmurinis stebuklas.

Varanasyje yra senamiestis, kurio visas grožis yra vienoje vietoje. Būnant tame senamiestyje apima labai geras jausmas, nes kur tik pažvelgsi gali pagalvoti, kad čia kiekvienas objektas turi kažką savito ir įdomaus. Ten taip pat galima išvysti ir jogus, medituotojus, guru, apsivilkusius religines togas. Verta užsukti ir į vadinamuosius ghatus – tai tokia vieta, kurioje žmonės ne tik prausiasi, bet ir kremuoja miruosiuosius, po to pelenus išbarsto Gango upėje, o tai yra kiekvieno induisto svajonė.

Delis – įdomus tuo, kad jame daug įdomių objektų ir juos visus aplankius atrodo, kad Delis turi daug ką parodyti, ko galima nepastebėti iš pradžių. Šį miestą galima dėliotis tarytum mozaiką, pats renkiesi ką ir kaip sudėlioti, o sudėliojęs supranti, kad šis miestas iš tiesų yra labai šaunus. Einant senamiesčiu pasijunti labiau kaip Artimuosiuose Rytuose negu Indijoje. Ten galima aptikti įvairių parduotuvių: šilko, prieskonių, batų, juvelyrikos dirbinių. Vėliau galima užsukti į Delio fortą – raudonąjį fortą, kurio centriniai vartai primena promenadą, o jausmas apima toks, tarsi ateini pas patį valdovą. Prisimenu, kad ten pirminis įspūdis buvo labai geras. Lotoso šventykla nors nėra didelė, tačiau tai unikalus Delį atspindintis objektas, ypač mėgiamas turistų.

Kaip Paryžius išsiskiria savo Triumfo arka, taip Indija – Indijos vartais – dar vienas įstabus miesto simbolis. Ten yra kiek europietiška aplinka, turinti didžiulius kvartalus. Į pietus nuo Delio yra labai gražus senovinis valdovų miestas Qutub Minar. Tai yra kiek ramesnė Delio vieta, mažiau turistų, todėl galima ramiai pasėdėti, pasifotografuoti, pasvaikščioti. Iš tiesų, Indijos mastu Delis yra patogus keliauti tiek savarankiškai, tiek grupėmis. Čia gerai išvystyta metro sistema ir tai yra tvarkingiausias Indijos miestas.

– Paskutinis klausimas: kuri iš aplankytų šalių paliko didžiausią įspūdį? Į kurią mielai sugrįžtumėte pasitaikius progai ir kodėl?

– Didžiausią įspūdį padarė Džodpuras, turtingas kultūriniais objektais. Mielai sugrįžčiau į Džaipurą tam, kad galėčiau pakeliauti po Radžistaną. Taip pat norėčiau apsilankyti tigrų rezervuare Radžistane ir išvysti tai, ko dar aplankyti nespėjau.

Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Indiją.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje