Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 16, 10:34

Madride – gražiausia pasaulyje geležinkelio stotis

Madrido širdyje esanti Atočos geležinkelio stotis, kuri dar dažnai vadinama Madrido „geležine širdimi“, ko gero, yra gražiausia pasaulyje. Nors per savo istoriją ji patyrė daug architektūrinių pokyčių, iki šių dienų ji išlieka nuostabia miesto dalimi, rašoma „The Travel“.
Atočos geležinkelio stotis, Madridas
Atočos geležinkelio stotis, Madridas / 123RF.com nuotr.

Stotis pastatyta 1851 m.

Atočos geležinkelio stotis buvo vienas iš pirmųjų svarbiausių transporto mazgų, taip pat kertinis „akmuo“, kuriuo remiantis aplink Madridą buvo nutiesti visi kiti geležinkelio bėgiai.

Jos architektūros stilių įkvėpė XIX a. pabaigos geležies dirbiniai. Šiuos dirbinius galima pamatyti stoties centrinėje navoje. Tai yra įsimintiniausia Atočos architektūros dalis, todėl ji taip lengvai atpažįstama net ir tiems, kurie nepažįsta Madrido. Tačiau centrinė geležinkelio stotis ne visada atrodė būtent taip ir jos pradžia buvo gana kukli.

123RF.com nuotr. / Atočos geležinkelio stotis, Madridas
123RF.com nuotr. / Atočos geležinkelio stotis, Madridas

Iš pradžių šis statinys buvo tik paprastos konstrukcijos medinė geležinkelio stotis. Tuomet ja naudojosi karališkoji šeima, todėl anuomet ji nebuvo prieinama visuomenei.

Tuo laikotarpiu Atoča buvo vadinama Madrido centrine stotimi, kol kelionės traukiniais taip išsivystė, kad atsirado poreikis ją paversti pagrindiniu transporto mazgu. Deja, netrukus po to, kai ji buvo išplėsta, kad galėtų priimti didesnius kelionių srautus, 1864 m. statinį smarkiai apgadino gaisras.

Gaisras taip pat paskatino geležies, kurią šiandien galima pamatyti geležinkelio stoties architektūroje, atsiradimą. Geležis galėjo atlaikyti tai, ko negalėjo atlaikyti medis.

Suprojektuoti centrinę navą buvo pavesta architektui Alberto de Palacio y Elissague, kuris anksčiau bendradarbiavo su Gustavu Eifeliu. Tačiau jis nebuvo vienintelis architektas. Įkvėpimo legendiniam Atočos geležiniam stoglangiui iš Paryžiaus pasaulinės parodos tuo metu sėmėsi prancūzų inžinierius Henris Saint-Jamesas.

Aštuntajame dešimtmetyje, kai vėl padaugėjo kelionių traukiniais, architektas Rafaelis Moneo pertvarkė stotį. Šis išplėtimas apėmė Puerta de Atocha, taip pat Atocha-Cercanias, kuri taip pat buvo sujungta su metro stotimi. Trečioji geležinkelio stoties dalis – originalus XIX a. terminalas, kuriame išliko klasikinės geležinės konstrukcijos, nors jo bėgiai nebenaudojami.

Čia auga atogrąžų augalai

Vienas iš pagrindinių šiandieninių Atočos bruožų yra nuostabus viduje esantis tropinis sodas. Sodo idėja kilo Rafaeliui Moneo.

Geležinkelio stoties sode auga įvairiausi egzotiniai augalai, todėl jie tiesiogine to žodžio prasme atgaivina čia esančias erdves.

Didžiulis sodas, esantis centrinėje navoje, apima 152 m ilgio ir 27 m aukščio erdvę. Patalpos dizainas atkartoja šiltnamio dizainą, kuriame panaudojama geležis ir stiklas.

123RF.com nuotr. / Atočos geležinkelio stotis, Madridas
123RF.com nuotr. / Atočos geležinkelio stotis, Madridas

Augalai čia užėmė apleistus geležinkelio bėgius ir peronus. Iš viso jų yra daugiau nei 7 200 bei 260 skirtingų rūšių.

Atočos atogrąžų sode auga kokosų medžiai, bananmedžiai, duonmedžiai ir kt.

Pirmą kartą įžengę į centrinę navą pastebėsite, kad ji labiau primena tropinį atogrąžų mišką nei tikrą traukinių stoties terminalą. Taip yra dėl pro stiklinį atriumą sklindančių saulės spindulių ir rūko, kuris drėkina augalus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje