Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 17d. 07:58

Tik nepamirškite žiūronų: vietos, žavinčios paukščių stebėjimo aistruolius

Atlantiniai mormonai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Atlantiniai mormonai

Paukščių stebėjimas – tai veikla, kuri ilgą laiką buvo siejama tik su ornitologiją studijuojančiais mokslininkais. Tačiau pastaraisiais metais paukščių stebėjimas sudomina vis daugiau ekoturizmą propaguojančių keliautojų. Jų tikslas – žygių po gamtą metu išvysti, išgirsti, o jei pavyksta ir nufotografuoti, kuo daugiau skirtingų rūšių paukščių.

Lietuvos gamta – išties palanki tokiai turizmo sričiai, mat, priešingai nei daugumoje Vakarų Europos valstybių, mūsų šalyje gausu vertingų gamtos kampelių, kuriuose gyvena reti žemyno paukščiai. Vis dėlto, šį kartą straipsnį skiriame tiems keliautojams, kurie į savo pamatytų paukščių kolekciją nori įtraukti ir egzotiškus sparnuočius. Prieš jūsų akis – kampelių, kurie lyg magnetas traukia paukščių stebėjimo aistruolius iš viso pasaulio, sąrašas.

Manu nacionalinis parkas, Peru

Shutterstock.com nuotr./Manu nacionalinis parkas, Peru
Shutterstock.com nuotr./Manu nacionalinis parkas, Peru

Pietrytinėje Peru dalyje, Kusko ir Madre de Dioso departamentuose, driekiasi daugiau nei 15 tūkst. km2 saugoma gamtos teritorija, žinoma Manu nacionalinio parko vardu. Tankios Amazonės džiunglės, kalnuotos vietovės ir rūkuose paskendę Andų miškai, vingiuota Manu upė, žaliuojantys slėniai – nacionalinis parkas gali pasigirti kontrastinga, žmogaus rankų beveik nepaliesta gamta. Vis dėlto, reikėtų paminėti, jog nedidelė parko teritorijos dalis yra apgyvendinta – čia jau ne vieną šimtmetį įsikūrusios vietinių indėnų gentys.

Manu nacionalinis parkas – tai namai daugybei skirtingų gyvūnų ir augalų. Ne išimtis ir paukščiai, kurių šioje teritorijoje suskaičiuojama daugiau nei 1000 rūšių. Didieji tinamai, ryškiaspalvės aros, marmuriniai tigriniai garniai, plėšriosios harpijos, karališkieji grifai, andiniai kondorai – egzotinius paukščius, gyvenančius Manu teritorijoje, galėtume vardinti ir vardinti. Ne veltui šis parkas pritraukia galybę paukščių stebėjimo aistruolių, kurie dienų dienas praleidžia šmirinėdami po įvairiausias saugomos teritorijos vieteles ir bandydami užfiksuoti kuo daugiau sparnuočių.

Nakuru ežero nacionalinis parkas, Kenija

Shutterstock.com nuotr./Nakuru ežero nacionalinis parkas, Kenija
Shutterstock.com nuotr./Nakuru ežero nacionalinis parkas, Kenija

Pabuvoję egzotiškose Pietų Amerikos džiunglėse, persikelkime į ne ką mažiau įdomų Afrikos žemyną. Nakuru – tai miestas, esantis vidurio vakarų Kenijoje. Į pietus nuo jo tyvuliuoja to paties pavadinimo ežeras, kurio apylinkės įtrauktos į Nakuru ežero nacionalinio parko teritoriją.

Nakuru ežere – gausu dumblių. Būtent jie ir yra priežastis, kodėl nacionalinio parko teritorijoje, o ypatingai ežero pakrantėse, spiečiasi galybė įvairiausių paukščių. Didžioji jų dalis – flamingai, todėl ežeras dažnai vadinamas tiesiog flamingų ežeru. Šių rausvų ilgakaklių gražuolių pakrantėse stoviniuoja tūkstančiai. Tačiau flamingai – tikrai ne vieninteliai Nakuru ežero gerbėjai. Čia atskrenda ir kormoranai, kragai, pelikanai, kojūkai, jūriniai ereliai, didieji garniai ir kt.

Nakuru ežerą supa Afrikos savanos. Todėl be paukščių čia galima išvysti ir tokių gyvūnų, kaip žirafos, buivolai, raganosiai, zebrai ir t. t. Nuostabūs peizažai ir gyvūnų bei paukščių gausa į nacionalinį parką pritraukia nemažai laukinės gamtos gerbėjų. Jei esate vienas iš jų, rekomenduojame šią vietovę aplankyti ir jums. Tik nepamirškite pasiimti savo fotoaparatų: didžiuliai flamingų būriai, plačius sparnus keliantys pelikanai ir prie ežero užklystančios ištroškusių gyvūnų bandos atrodo išties nepakartojamai.

Pantanalis, Brazilija

Shutterstock.com nuotr./Pantanalis, Brazilija
Shutterstock.com nuotr./Pantanalis, Brazilija

Pantanalis – tai didžiausia pasaulyje pelkių ir šlapynių sritis, esanti pietinėje Brazilijos dalyje (taip pat nedidelė dalis driekiasi Bolivijos ir Paragvajaus teritorijose). Šios, beveik 195 tūkst. km², teritorijos vardas kilo iš portugalų kalbos žodžio pântano, reiškiančio pelkę.

Drėgnuoju laikotarpiu Pantanalis patvinsta – daugiau nei tris ketvirtadalius jo teritorijos užlieja vanduo. Tačiau sausuoju sezonu, ypatingai liepos ir rugpjūčio mėnesiais, ši egzotiška teritorija pritraukia būrius laukinės gamtos stebėtojų – Pantanalio ekosistema, gyvūnijos ir augalijos įvairovė, savo gausumu nė kiek nenusileidžia Amazonijai.

Paukščių stebėjimo aistruoliai, viešėdami Pantanalyje, gali išvysti beveik 1000 skirtingų rūšių paukščių. Gegutes primenančios guiros, hiacintinės mėlynosios aros, švelniakuodžiai margieji kėkštai, ibiai, didieji tukanai, geltongalviai grifai – tai tik keli egzotiškų paukščių, gyvenančių Pantanalio pelkėse ir šlapynėse, pavyzdžiai.

Evergleidso nacionalinis parkas, JAV

Shutterstock.com nuotr./Evergleidso nacionalinis parkas, JAV
Shutterstock.com nuotr./Evergleidso nacionalinis parkas, JAV

Pabuvoję vienoje pelkėtoje vietovėje, keliaukime į kitą. Evergleidsas – tai JAV, Floridos pusiasalyje esanti šlapynė. Maždaug 20 proc. jos teritorijos patenka į Evergleidso nacionalinio parko valdas: čia saugomi tiek gėlo ir druskingo vandens telkiniai, mangrovės, pelkinė augalija, tiek šlapynėse gyvenantys paukščiai bei gyvūnai.

Evergleidso nacionalinį parką, pastaraisiais metais, aplanko vis daugiau keliautojų, kurie domisi ornitologija. Tai visai nestebina, mat pelkėtoje teritorijoje gyvena daugiau nei 350 skirtingų rūšių sparnuočių: garninių šeimos atstovai, ibiai, amerikiniai žabirai, dar žinomi kaip miškų gandrai, rožinės girnovės, pelikanai ir kt. Beje, Evergleidso parke galima išvysti ne tik paukščių tačiau ir įvairiausių rūšių vėžlių, aligatorių, krokodilų, Floridos pumų, lūšių ir kt.

Krugerio nacionalinis parkas, PAR

Shutterstock.com nuotr./Krugerio nacionalinis parkas, PAR
Shutterstock.com nuotr./Krugerio nacionalinis parkas, PAR

Ilgą laiką kelionių topuose karaliavo šalys, galinčios pasigirti puikiais paplūdimiais ir aukštos klasės viešbučiais. Tačiau pastaruoju metu pastebimos kiek kitokios tendencijos: keliautojai svajoja apie nuotykių ir įspūdžių kupinas atostogas, autentišką kultūrą bei gamtą.

Vis daugiau žmonių savo atostogas nusprendžia praleisti centrinės ir pietinės Afrikos šalyse. Na, o viešint Afrikoje būtų nuodėmė nenuvykti bent į vieną safario turą.

Krugerio nacionalinis parkas, esantis Pietų Afrikos Respublikloje, – neabejotinai vertas dėmesio saugomas gamtos kampelis, kuris tikrai sužavės laukinės gamtos aistruolius: savanos, sausieji miškai, pievos, krūmokšniai – kraštovaizdis, Krugerio parke, išties kontrastingas. Čia gyvena tokie gyvūnai kaip drambliai, liūtai, žirafos, buivolai, raganosiai, leopardai, antilopės gnu, zebrai ir kt. Tačiau šis straipsnis dedikuotas paukščių stebėtojams, todėl privalome paminėti, jog Krugerio nacionalinio parko teritorijoje gyvena net 517 paukščių rūšių. Nuo plėšriųjų erelių ir grifų, iki ilgakojų afrikinių gandrų, geltonsnapių žabirų, kormoranų, žalsvųjų naktikovų, geltonsnapių tokų ir kt.

Látrabjarg uola, Islandija

Shutterstock.com nuotr./Latrabjarg uola, Islandija
Shutterstock.com nuotr./Latrabjarg uola, Islandija

Vestfirdiras, dar vadinamas Vakarų fjordais, – pusiasalis, esantis šiaurės vakarų Islandijoje. Tai kalnuotas regionas, žavintis raižytomis pakrantėmis, kurios apsuptos itin stačių uolienų. Bene žymiausia iš jų – Látrabjarg uola. Ji, į šią Islandijos dalį, pritraukia keliautojus, kurie mėgsta stebėti paukščius.

Látrabjarg uola – tai net 14 km besitęsiantis uolinių skardžių ruožas, kurio aukštis svyruoja nuo 200 iki 400 m. Šiltuoju metų laiku šiuose skardžiuose esančiose angose apsigyvena milijonai paukščių. Ne veltui turistai, kuriems sunkiai sekasi ištarti islandišką uolos pavadinimą, neretai ją vadina tiesiog paukščių uola.

Laibasnapiai narūnėliai, alkos, šiauriniai padūkėliai, šiauriniai fulmarai – uolose apsistoja šimtai skirtingų paukščių rūšių. Visgi, keliautojus labiausiai žavi Atlantiniai mormonai. Tai – kuosos dydžio, kiek nerangūs paukštukai, turintys aukštą ir suplotą rausvos spalvos snapą. Saulėtomis dienomis jie išlenda iš uolų ir šelmiškai vaikštinėja skardžio pakraščiu.

Kakumo nacionalinis parkas, Gana

Shutterstock.com nuotr./Kakumo nacionalinis parkas, Gana
Shutterstock.com nuotr./Kakumo nacionalinis parkas, Gana

Straipsnio pabaigoje vėl grįžkime į Afriką. Kakumo nacionalinis parkas – tai saugomas gamtos kampelis, esantis pietinėje Ganos dalyje, netoli Atlanto vandenyno pakrantės. Didžiąją dalį jo teritorijos, kurios plotas 375 km², dengia drėgnieji atogrąžų miškai.

Įdomu tai, jog nacionalinio parko statusą Kakumas gavo dėl vietinių žmonių iniciatyvos, o ne, kaip įprasta, dėl Valstybinio laukinės gamtos departamento įsikišimo, kuris ir atsakingas už gyvūnijos ir augalijos išsaugojimą Ganoje. Šiandien šis nacionalinis parkas gali pasigirti 350 m besitęsiančiu lajų takų, kuris suteikia galimybę apžiūrėti drėgnuosius miškus iš aukštai. Takas itin džiugina ornitologijos gerbėjus, mat nuo jo patogu stebėti teritorijoje gyvenančius paukščius.

Skaičiuojama, jog Kakumo parke gyvena 266 skirtingų paukščių rūšys. Dalis iš jų – nykstančios. Pavyzdžiui, baltakrūtė patarška, ragasnapinių šeimos paukščiai, pilkoji papūga ir kt. Beje, parkas gali pasigirti ir drugelių gausa.

Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

RESTA 2019

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje