Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 22d. 16:00

Demokratija naudinga piliečių sveikatai ir gyvenimo trukmei? Naujo tyrimo rezultatai

9. Kopenhaga
123rf.com nuotr. / Kopenhaga

Sveikatos ir laisvų rinkimų ryšį atsekti nelengva. Tačiau JAV mokslininkai tvirtina, kad jiems tai pavyko.

Demokratijai pasaulyje dabar ne patys geriausi laikai. Nors daugiau ar mažiau demokratinės sistemos veikia teritorijose, kuriose gyvena didžioji dalis Žemės gyventojų, pastaraisiais metais daugelyje šalių jos susilpnėjo. Kai kuriose į valdžią atėjo į autoritarizmą linkę populistai. Tai vėl kelia šiuolaikinių demokratijų efektyvumo klausimą. Kodėl jas verta išsaugoti?

Naujo tyrimo autoriai – mokslininkai iš Tarptautinių santykių tarybos (nevalstybinio tyrimų centro JAV) ir kelių universitetų – vieną priežastį rado. Be akivaizdžių pranašumų (pavyzdžiui, valdžios atskaitomybės), demokratija naudinga gyventojų sveikatai, įrodinėja jie. Remiantis per kelis dešimtmečius 170-yje šalių surinkta statistika, ten, kur vystėsi demokratija, ilgėjo ir tikėtina gyvenimo trukmė. Kartu mažėjo mirtingumas nuo įvairių ligų – konkrečiai, širdies-kraujagyslių sistemos ligų.

„Tarp rinkimų ir sveikatos egzistuoja akivaizdus ryšys“, – įsitikinęs pagrindinis tyrimo autorius Thomas Bollyky.

Tiesa, ryšys, kurį mokslininkai įrodyti bandė, akivaizdus ne visiems. Kritikai mano, kad demokratijos ir sveikatos koreliacija – ne tiek politinių laisvių pasekmė, kiek efektyvių institutų ir pakankamo finansavimo (ir viena, ir kita aprūpinti gali ir autoritariniai režimai). Tačiau medicinos žurnale Lancet publikuoto straipsnio autoriai įrodinėja, kad piliečių renkama ir jiems atskaitinga valdžia sveikatos priežiūra rūpinasi geriau – ir dėl daugelio priežasčių.

Ar užtenka vien turtų?

Šio amžiaus pradžioje Alicante universiteto Ispanijoje mokslininkai, išanalizavę pusantro šimto šalių statistiką, jau buvo priėję prie išvados, kad demokratija „palankiai veikia žmonių sveikatą“. Jie pažymėjo, kad skaičiuojant buvo atsižvelgiama ir į turtingumo skirtumus, ir į ekonominę nelygybę, tačiau efektas – demokratijos nauda – vis vien išliko, pažymi jie.

123rf.com nuotr./Alikantė
123rf.com nuotr./Alikantė

Tačiau kiti tokias išvadas ginčijo – pasak jų, demokratija, pavyzdžiui, efektyvios sveikatos apsaugos negarantuoja. Tarptautiniai reitingai vienareikšmio atsakymo irgi nepateikia. Pavyzdžiui, Singapūras, kuriame tikėtina gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių, patenka į pirmą JTO išsivystymo indekso dešimtuką.

Nors Economist politiniame reitinge jis yra „ne visiškų demokratijų“ grupėje, o Freedom House priskiria jį „iš dalies laisvoms šalims“.

Shutterstock.com nuotr./Singapūras
Shutterstock.com nuotr./Singapūras

Bloomberg sudarytame sveikų šalių reitinge jis irgi pateko į pirmą dešimtuką (pirmosios trys – Ispanija, Italija ir Islandija). O sąraše, kuriame atsižvelgiama į daug faktorių – tarp kurių ir aukšto kraujospūdžio paplitimas tarp gyventojų, antsvoris ir rūkymas, – vienpartinė komunistinė Kuba atsidūrė aukščiau už JAV. O greta JAV įsitaisė Bahreino ir Kataro monarchijos.

Savaime suprantama, finansavimas – itin svarbus faktorius. Kaip pažymi naujojo tyrimo autoriai, papildomos išlaidos pastaraisiais dešimtmečiais padėjo pagerinti Kinijos gyventojų sveikatą. Tačiau, kaip pastebi autoriai, autoritariniams režimams netgi tada kliudo sisteminės problemos – ir tai gali atsiliepti statistikai.

123RF.com nuotr./Varaderos kurortas Kuboje
123RF.com nuotr./Varaderos kurortas Kuboje

Ar demokratija efektyvesnė?

Analizei jie ėmė medžiagą iš projekto „Pasaulinė ligų našta“ – tarptautinės įvairių ligų paplitimo ir jų sukeliamų mirčių tyrimo programos, sveikatos apsaugos finansavimo statistiką ir duomenis apie politines sistemas iš projekto „Demokratijos įvairovė“, sukurto Švedijos Geteborgo universitete. Tyrimo periodas – nuo 1970 iki 2015 metų.

Ką parodė skaičiavimai? Šalyse, kurios perėjo nuo autoritarizmo prie demokratijos, tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo – vidutiniškai po 3 proc. per 10 metų. Taip pat ten mažėjo mirtingumas nuo širdies-kraujagyslių ligų, tuberkuliozės ir kai kurių kitų ligų.

Demokratiniai procesai lėmė, kad „mirčių nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2014 m. sumažėjo 16 mln.“, tvirtina Thomas Bollyky. Vien Kinijoje, jo nuomone, perėjimas prie demokratinės sistemos padėtų išsaugoti milijonus gyvybių.

Kaip tai paaiškinama? Viena iš priežasčių yra tai, kad laisvi rinkimai, kurie užtikrina valdžios atskaitomybę, stimuliuoja ją atsižvelgti į plačių visuomenės sluoksnių interesus ir kurti stabilius sveikatos apsaugos modelius.

Kita priežastis – demokratinė valdžia atviresnė dialogui su gyventojais, ir žinant konkrečius žmonių pageidavimus, galima efektyviau paskirstyti turimus resursus. Dar skaičiavimai parodė, kad šalyse su išvystyta demokratija daugiau išlaidų imta skirti sveikatos apsaugai – nepriklausomai nuo BVP.

Autoriai pripažįsta, kad demokratijos ir sveikatos ryšys nėra universalus (o būtent, su politine sistema nesusijęs mirtingumas nuo diabeto – tyrėjai tai aiškina bendromis šio susirgimo plitimo tendencijomis, būdingomis skirtingoms šalims). Taip pat jie pažymi, kad nors analizė patvirtino laisvų rinkimų ir gyventojų sveikatos koreliaciją – netgi atsižvelgiant į ekonominius rodiklius, kuriais irgi galima paaiškinti žmonių gerovę, – kitų faktorių įtakos visiškai atmesti negalima.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje