Ši gyvenvietė įkurta dar 18-ame amžiuje kaip žvejų kaimelis. Didžioji dalis šiandien čia gyvenančių vyrų taip pat yra žvejai. Nors Makoko gyventojai niekada nebuvo suskaičiuoti, manoma, kad jų čia daugiau nei 100 tūkst.
Gyvenimas Makoko
Didžioji dalis Makoko gyventojų atvyko iš kaimyninių valstybių – Benino, Togo ar Ganos. Į Lagosą jie važiavo su viltimi susirasti darbą ir sukurti geresnį gyvenimą savo šeimoms. Tačiau lūšnyno gyventojai tvirtina, kad atvykę į Lagosą suvokė, jog gyvenimas čia daug sunkesnis nei jie įsivaizdavo, o tikimybė susirasti darbą – itin maža. Tačiau iki dabar į Makoko nauji žmonės su tomis pačiomis, geresnio gyvenimo viltimis, atvyksta kiekvieną dieną.
Teigiama, kad Makoko gyventojai labai verslūs. Žuvininkystė ir medienos perdirbimas yra dvi pagrindinės jų veiklos formos. Elizabeth Zanu čia gyvena su savo vyru ir penkiais vaikais. Moteris CNN sakė, kad išlaikyti šeimą nėra lengva. „Mūsų uždarbio nepakanka, – guodėsi E.Zanu. – Mums reikia pagalbos.“
Gyventojų bumas
Šiuo metu Nigerijoje gyvena apie 150 mln. žmonių. Pasak Jungtinių Tautų (JT), per ateinančius 40 metų jų skaičius mažiausiai padvigubės.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Makoko lūšnynas Nigerijoje |
Makoko jau dabar yra itin perpildytas. Kai kuriuose čia esančiose trobelėse gyvena iki 14 vaikų. Šioje kaimynystėje per dieną vidutiniškai gimsta keturi kūdikiai. Pasak akušerės Giselle Hakonzu, Nigerijoje didelė šeima suvokiama kaip klestėjimo ir sėkmės ženklas. „Jei pagimdysi vieną ar du kūdikius, žmonės iš tavęs juoksis, – sakė G.Hakonzu. – Tai ne mūsų kultūra.“
Amerikiečių fotografas ir rašytojas Chrisas Osburnas Makoko lankėsi 2009-aisiais. Pasak vyro, jam lūšnynas pasirodė tamsus ir beprotiškai dvokiantis. „Tie vargšai žmonės iš esmės gyvena virš kanalizacijos. Buvo išties labai sunku būti ten ir kovoti su smarve“, – sakė jis.
C.Osburnas taip pat pridūrė, kad lūšnynas jam pasirodė itin perpildytas žmonėmis. „Mane pribloškė tai, kiek ten visur buvo žmonių. Atrodė, tarsi jie gyvena vienas ant kito, – įspūdžiais dalijosi fotografas. – Ne mažiau pribloškė ir daugybė sluoksnių šiukšlių.“
Išgyventi nelengva
Išgyventi Lagose nėra lengva, ypatingai plūduriuojančiame lūšnyne. Daugybė jo gyventojų turi „valtis-parduotuves“, kuriomis plaukdami po rajoną pardavinėja įvairius daiktus – pradedant makaronais ir baigiant palmių aliejumi.
Lūšnyno gyventojai tvirtina, kad šiose valtyse galima įsigyti faktiškai viską. Chantal Goko – vieniša keturių vaikų motina, vadovaujanti šeimos verslui, kurį jai prieš dešimtmetį paliko močiutė. Moteris plaukioja valtimi, kurioje nuolat rusena ugnis. Ant jos moteris kepa iš tešlos pagamintus kukulius ir juos pardavinėja klientams.
Pasak JT, Makoko gyventojai patys susitvarko ir policijos pajėgoms itin retai prireikia čia daryti tvarką.
Makoko nėra kanalizacijos sistemos, taigi tualetai čia statomi taip, kad viskas sugrįžta į po gyvenamaisiais namais esantį vandenį. Čia taip pat nėra bėgančio vandens, o elektros tiekimas nepastovus. Vanduo juodas ir užterštas, todėl lūšnyno gyventojai turi arba pirkti švarų vandenį, arba keliauti iki vandens punktų.
Tačiau, nepaisant sunkumų, pasak fotografės Seuno Bankole, nuotaikos čia pakilios. „Esu priblokšta lūšnyno gyventojų tvirtumo ir požiūrio į visus sunkumus“, – rašo ji savo tinklaraštyje.
Makoko vaikai
Šiame plūduriuojančiame lūšnyne yra kelios mokyklos mažiesiems jo gyventojams. Vyresnieji turi vykti į toliau esančias mokyklas, kurias pasiekia specialiomis valtimis, atliekančiomis mokyklos autobusų vaidmenį.
Nepaisant to, mažai vaikų lanko mokyklas. Vos 10 proc. Makoko gyventojų yra baigę pradinę mokyklą.
