-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Spalvotos vedybos Indijoje: jaunikių turgūs, gražuolės karvės akimis, masinės tuoktuvės ir vaikų sužadėtuvės

Visame pasaulyje santuoka – vienas iš svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime. Tiesa, esama vyrų ir moterų, kuriems tokie įvykiai nutinka nebe vieną kartą. O štai beveik visiems indams – tik vienąsyk per visą žemiškąjį kelią. Į šeimyninę sąjungą Indijoje žvelgiama itin rimtai ir nepakenčiama, kai tuokiamasi neapgalvotai. Jaunavedžių tėvai stropiai seka, kad būtų laikomasi visokiausių taisyklių ir tradicijų, susietų su vestuvinėmis iškilmėmis. O tokių sąlygotumų šioje šalyje – tiesiog marios. Apie juos itin mėgsta pasakoti viso pasaulio žiniasklaida, nepaliaujanti stebėtis, kaip šios šalies gyventojų papročiai nekinta per šimtmečius...
Masinė vedybų ceremonija
Masinė vedybų ceremonija / AP nuotr.

Sutuoktuvių karštymetis – vasara

Kai tik po pavasario ateina vasaros eilė ir prasideda senovinė šventė mums nesuprantamu pavadinimu „Akšai tritja“, indai įpuola į vestuvių karštymetį. Nors, atrodytų, niekas juk netrukdo organizuoti šių iškilmių bet kuriuo metų laiku, bet taip jau nuo amžių surėdyta – kelti vestuvių puotas induistų šeimose tiktai karštomis vasaros dienomis ir tik šiek tiek vėsesnėmis trumpomis naktimis.

Reuters/Scanpix nuotr./Jaunikiai su tradiciniais apdarais
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaunikiai su tradiciniais apdarais

Atrodytų, visur ir visuomet vienas ir tas pats gana paprastas jaunavedžių tuoktuvių ritualas – septyniskart apeiti aplink vestuvinį laužą skambant šventiko maldos žodžiams, tačiau kiek šioje ceremonijoje skirtingų atspalvių, pustonių, o kartais – tiesiog šaukte šaukiančių skirtingumų!
Dideli politikai ir milijonieriai vesdina savo vaikus tūkstančių svečių akivaizdoje. Vienąsyk tokiai pompastiškai šventei Indijos Oriso valstijoje visai savaitei buvo išnuomota kone pusė gana didelio miesto, į kurį suvažiavo vyriausybės nariai ir netgi pats premjeras. Dabar turtingi indai jau organizuoja tuoktuvių ceremonijas aukštai į dangų pakilusiuose „Boinguose“ arba Indijos vandenyno bangas skrodžiančiuose laineriuose. Nors tai dar netapo visų turčių tradicija, bet... Juk išmonei nesama ribų!

Į mugę – nusipirkti … jaunikio 

Šioje šalyje pilna ir kitokių keistumų. Imkime kad ir jaunikių mugę – Sauratch sabcha. Kiekvieną vasarą į šalies šiaurėje esančios Biharo valstijos Mithilo rajoną suvažiuoja nuo dešimties iki penkiolikos tūkstančių jaunikių iš aukštosios braminų kastos. Jaunuoliai su šauniai į viršų užriestais ūsiukais, lydimi giminaičių, vyksta į vieną iš šio rajono kaimų ir, sėdėdami po vešliais medžiais, nuo ryto iki vėlyvo vakaro laukia, kol bus pasirinkti į vyrus.

Reuters/Scanpix nuotr./Jaunikiai pozuoja per savo vestuves
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaunikiai pozuoja per savo vestuves

Atranka užsiima būsimųjų nuotakų tėvai, kurie kruopščiai, tarsi tikrame turguje, renkasi, o tiksliau sakant, perkasi žentą už solidų kraitį. Kai pagaliau sandėris sudarytas, sukirtę rankas būsimieji giminaičiai pasuka specialios registratūros link – juk savo santykius reikia oficialiai įforminti. Registratūroje atsargiai išvyniojami ritinėliai iš palmių lapų su savosios giminės genealogija, patvirtinančia, jog jaunikio ir nuotakos šeimos priklauso aukštajai kastai. Registratorius paprastai neskuba ir kruopščiai ištyrinėja šias savotiškas induistų šeimų istorijas. Rūpindamiesi būsimųjų kartų sveikata, braminai labai atidžiai seka savosios kastos atstovų genealogijas. Įforminant beveik sutartas sužadėtuves labai svarbu, kad pagal motinos liniją penkias jaunavedžių kartas, o pagal tėvo liniją – net septynias nesietų jokia kraujomaiša.

Išstatyti save kaip prekę nėra malonu, bet...

Kalbama, kad paprotys rengti kasmetines „jaunikių muges“ gyvuoja jau šešis šimtmečius. Per kiekvieną tokį susibūrimą Biharoje sudaromi tūkstančiai vedybinių sandėrių. Tie, kuriems nepasisekė, atvyksta į mugę kitąmet. Ir vėl bando atkreipti nuotakų giminaičių dėmesį. Aišku, ne visiems potencialiems jaunikiams patinka išstatyti save tarsi prekę, bet nieko nepadarysi – gimdytojai verčia vesti, ir dar tokiu senovišku metodu.

Indiškuose klanuose tėvų valia jaunosios kartos yra priimama maždaug taip, kaip generolų komandos šauktiniams. Jeigu šeimos galva pasakė sūnui, kad tam laikas vesti, vadinasi, taip ir bus. Merginų dalia dar sunkesnė. Joms mergauti ilgai neleidžiama, o siekiama kuo greičiau ištekinti. Baisia tragedija induistų šeimai tampa nesėkmė, ištikusi ieškant jaunikio dukrai. O jeigu daugiavaikėse šeimose ne viena duktė, o, tarkim, penkios ir jas visas reikia ištekinti, gimdytojams galvos nuo įtampos sprogte sprogsta...

Ir kad akys būtų kaip karvutės...

Išties, indei merginai ne taip jau paprasta patikti būsimajam jaunikiui. Vienas iš indų laikraščių neseniai pabandė sužinoti iš šimtų vyriškosios giminės atstovų, kokia gi turėtų būti ideali žmona. Pasirodo, moteriškojo grožio ir kitų jos dorybių samprata nei kiek nėra pakitusi nuo neatmenamų laikų. Visi vyriškiai įsitikinę, jog žmona turinti būti tokia graži, kaip „Gangas auštantį rytą“, ne liesa ir ne stambi, žodžiu, panaši į klasikines indų deivių bronzines statulas – su įspūdingo dydžio biustu, vapsvos liemeniu, plačiais klubais ir trupučiuką išsišovusiu pilvuku.

Reuters/Scanpix nuotr./Masinė vestuvių ceremonija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Masinė vestuvių ceremonija

Panašų idealios (indų supratimu) gražuolės „reljefą“ paaiškina senovės legenda. Ji skelbia, jog Dievas Brahma, nuo senatvės tapęs silpnai matančiu, vienąsyk nusprendė iš arčiau apžiūrėti moterį. Atsargiai suėmęs ją už šonų, pakėlė aukštyn. Tačiau, priartinęs prie akių, net suvirpėjo nuo moters grožio ir nejučiom suspaudė savo rankomis labiausiai gundančią jos kūno dalį – liemenį. Štai šitaip ir gimė estetinis induistų kanonas, o indės moterys nuo to laiko turi vapsvos taliją. Tiesa, kitos jų kūno dalys, įsikūrusios aukščiau ir žemiau liemens, yra truputėlį kanonus perlenkiančių proporcijų.

Indo vyro supratimu, idealios žmonos akys turinčios būti panašios į ... induistų garbinamos karvės akis. O kodėl gi ne? Kas pasakys, kad negražios yra didelės tamsios moters akys? Įsižiūrėkite – žalmargės akys juk kaip tik tokios – tarsi lengvai drėgnos ir truputį liūdnos. Indės bet kuriuo atveju neįsižeis, palygintos su karvėmis. Greičiau netgi atvirkščiai. Dar joms patiks jų eisenos palyginimas su dramblės judesiais – didingais, plastiškais, truputį sulėtinto tempo...

Reuters/Scanpix nuotr./Jaunikis priea tuoktuvių ceremoniją fotografuoja nuotaką
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jaunikis prieš tuoktuvių ceremoniją fotografuoja nuotaką

Štai apie tokias žmonas ir svajoja indų vyrai, stengdamiesi surasti gyvenimo draugę. Bet ne visada jiems pasiseka. Ypač tada, kai nuotakos paieška užsiima jaunikio tėvai arba giminaičiai, kurių požiūris į merginą dažnai būna kitoks. O ką bekalbėti apie tą atvejį, kai jaunavedžiams apskritai tik po dešimt metų ir juos vos ne tiesiai iš lopšio susodina už triukšmingo vestuvinio stalo. Indijoje pasitaiko ir tokių dalykų, ir, beje, neretai.

Vaikų vestuvės

Jos rengiamos daugelyje Indijos vietovių, ypač toliau nuo miestų nutolusiuose Radžastano kaimeliuose. Gal santuokos ir išties vyksta kažkur debesyse, bet ši valstija vasariniu „vestuviniu“ laiku visiškai nepanaši į rojų. Juk karštis siekia arti 50-ies! Tačiau jis, pasirodo, visiškai netrukdo rengti triukšmingų ir spalvingų nepilnamečių vaikų tuoktuvių švenčių!

Reuters/Scanpix nuotr./Berniukai pozuoja su savo seserimis priea sužadėtuvių ceremoniją
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berniukai pozuoja su savo seserimis prieš sužadėtuvių ceremoniją

Jaunikis su tradiciniu turbanu iš brangios medžiagos ir su auksu blizgančia girlianda meta nedrąsius žvilgsnius į šalimais sėdinčią nuotaką, nuo galvos iki kojų gaubiamą raudonų parėdų. Medžiaga dengia ir nuotakos veidą, kurį jaunasis galės pamatyti tik po tuoktuvių iškilmių. O iki tol jam tenka kantriai sėdėti ant kelių tėvui, kuris, skirtingai nuo nuobodžiaujančios atžalos, trykšte trykšta džiaugsmu. Vaikiškų vestuvių tradicijos išlaikytos, jaunavedžiai greit norom nenorom turės priprasti vienas prie kito, ir jų gyvenimas pradės tekėti tokia pat įprasta vaga, kaip jų tėvų. Aišku, vaikai kol kas kaip reikiant nesupranta vestuvinės ceremonijos svarbos, na, o suaugusiems per tokias iškilmes viskas aiškiausiai aišku. Susiformavo nauja šeima, vadinasi, galima tikėtis nedidelės, bet vis dėlto apibrėžtos valstybės paramos.

Sukurta šeima – taigi po kurio laiko galima bus laukti ir jos padidėjimo. Ir ne bėda, kad penkiolikmetė mergaitė taps motina, nėra didelės nuodėmės ir dėlto, kad buvo pažeistas nuo 1930 – ųjų metų galiojantis draudimas sutuokti nepilnamečius. Tai tegu miestuose žmonės tuokiasi, sulaukę nustatytų 18 – os metų! Čia, Radžastano kaimuose, gyvuoja savos tradicijos, savi įstatymai, kuriems ir paklūsta visi gyventojai. Radžastaniečiai neįsivaizduoja nedaugiavaikių šeimų: kas gi dirbs namuose ir laukuose, jei ne paaugę vaikai?

Reuters/Scanpix nuotr./Vaikų sužadėtuvių ceremonija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaikų sužadėtuvių ceremonija

Kalbama, jog šeimyninių klanų baimė vienąsyk be pėdsakų pranykti ir stumia šio Indijos regiono gyventojus anksti kurti šeimas. Radžastane, kaip tikina statistika, ar tai dėl klimatinių, ar tai dėl kokių nors kitų sąlygų vaikai gimsta rečiau kaip kitose valstijose, o auga ir bręsta greičiau negu jų bendraamžiai, tarkim, Pendžabe. Tas jau seniai pastebėta, ir ši nepaaiškinama demografinė anomalija tęsiasi iki šiol. Tad, jei nejučia atsidursite Radžastane, nesistebėkite dėl vaikiškų vestuvių. Gyvenimas, kaip sakoma, diktuoja savo sąlygas.

Nuotaka, verta Gineso rekordų knygos

Jeigu jau kalba užėjo apie vaikų santuokas, kaip čia neprisiminsi Gouri Mal, mergaitės iš Vakarų Bengalijos. Ji galėtų patekti į Gineso rekordų knygą kaip pati jauniausia nuotaka pasaulyje. Gouri buvo ištekinta, kai jai suėjo viso labo...pusmetis.

Šios keistos santuokos iniciatoriais tapo tėvai, iki mažylės gimimo įvairiomis tragiškomis aplinkybėmis netekę savo trijų vaikų. Baimė dėl savo ką tik gimusios dukters gyvybės, tikėjimas kaimo išminčių pamokymais, teigusiais, jog Gouri reikia apvesdinti tam, kad būtų pakeista jos karma, privertė juos ištekinti kūdikį. Mergaitė turėjo praeiti visas santuokos ceremonijos dalis, o jos jaunikis, šešerių metų Gautamas, ką tik pradėjęs lankyti pradinės mokyklos pirmąją klasę, su dideliu orumu užkabino ant mergaitės krūtinės santuokines girliandas, simbolizuojančias jaunųjų susiejimą Himenėjaus saitais. Nuotaka šiuo lemtingu savo gyvenimo momentu visu balsu klykė lopšyje, mat išsigando daugybės į vestuves susirinkusių dėdžių ir tetų. Keturi šimtai triukšmingų svečių per vestuvių iškilmes daug gėrė ir sočiai užkandžiavo, motina maitino nuotaką krūtimi, o jaunikis delikačiai žvelgė į šalį. Žodžiu, vestuvės buvo orios ir iškilmingos.

Pasiturintis Gouri tėvas apsiėmė išlaikyti jaunavedžius ir nusamdė žentui privačius mokytojus. Beje, žmona nei kiek netrukdo jau beveik jaunuoliu tapusiam Gautamui krimsti mokslų. Ji kol kas su draugėmis žaidžia lėlėmis ir yra ne itin patenkinta, kai po pamokų mokykloje „šeimos galva“ sugrįžta į namus. Bet kaip tik Gauri sukaks 18 metų, jai teks pripažinti Gautamą savo vyru. Kitaip giminaičiai ir neįsivaizduoja.

Mergaitė, aišku, neprisimena, kaip buvo ištekinta. Bet gimdytojai dėl visa ko išsaugojo vietinių laikraščių reportažus, pasakojusius apie šešerių mėnesių nuotakos ir šešiamečio jaunikio vestuves. Taigi net ir labiausiai norėdami, nei Gouri, nei Gautamas negalės ignoruoti savosios santuokos fakto, nors jis ir buvo neteisėtas. Teks jiems nešioti pernelyg anksti užkrautus Himenėjaus pančius ir toliau. Tik ar bus jiedu laimingi?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius