Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nepalas: šalis, kur tūkstančiai moterų pasmerktos sekso vergovei

Gyvenimas Nepale
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Gyvenimas Nepale
Šaltinis: 15min
0
A A

Aušra išbrėkšta Nepale – šalyje, kurios grožiui neatsispiria turistai iš viso pasaulio. Saulė nušviečia Himalajų kalnus, ir šalies sostinėje, Katmandu, keliautojai pamažu ruošiasi ekskursijoms bei naujiems nuotykiams.

Tačiau tarp viso šio grožio klesti pribloškiantis skurdas, sudarantis idealias sąlygas vienam iš baisiausių dalykų pasaulyje – prekybai žmonėmis ir seksualinei vergovei. Nepalas yra vienas iš svarbiausių prekybos žmonėmis centrų, kur sunkiai suvokiamame skurde gyvenančios moterys ir mergaitės lengvai susivilioja pasiūlymu išvykti dirbti į Indiją, kur joms žadamas geras, ar bent geresnis, darbo užmokestis, rašo CNN.

Iššūkį šioje šalyje prekybą žmonėmis organizuojantiems asmenims kelia nedidelis ratas atsidavusių žmonių, savo turimais ištekliais siekiančių užkirsti kelią Nepalo moterų ir merginų išvežimui į Indijos raudonuosius kvartalus, gelbėjančių moteris iš prostitucijos ir šviečiančių mergaites Nepalo kaimuose apie jų tykančius pavojus.

Šiandien – viena iš džiaugsmingų dienų. Po kelias savaites praleistų sekso vergovėje ir pusmečio reabilitacijos, Tulli sugrįžta namo, į savo gimtąjį kaimą. Moteris labai laukia susitikimo su artimaisiais, tačiau ne mažiau išgyvena dėl to, kaip su ja elgsis kiti kaimo bendruomenės žmonės. Iš sekso vergovės išlaisvintos moters pasmerkimas Nepale gan įprastas reiškinys. Čia įprasta manyti, kad dėl to, kas įvyko, kalta pati mergina, ne jos skriaudėjai.

Scanpix nuotr./Nepalo vaikų gyvenimas nelepina.
„Scanpix“ nuotr./Nepalo vaikų gyvenimas nelepina.

Tulli išgelbėjo organizacija „Maiti Nepal“. Po to, kai sugrįžo iš vergovės Indijoje, moteris pusmetį praleido šios organizacijos globoje, laukdama, kol ją nuskriaudę asmenys stos prieš teisingumą.

Išvertus, „Maiti Nepal“ pavadinimas reiškia „Mamos namai“. Organizacijai vadovauja Anuradha Koirala – moteris, kuri savo gyvenimo misija pavertė pagalbą tūkstančiams per prievartą prostitutėmis tapti priverstų Nepalo moterų.

Tulli pamažu pakuojasi savo daiktus „Maiti Nepal“ namuose. Kitos čia gyvenančios moterys ir merginos meldžiasi, dar kitos pusryčiauja, trečios šluoja patalpas. Moteris atsisveikina su savo geriausia drauge, kurią sutiko „Maiti Nepal“ organizacijoje ir įlipa į automobilį. Ji jaučiasi pasiruošusi šešių valandų kelionei į savo kaimą.

Namo Tulli grįžta tuo pačiu keliu, kuriame sutiko vyrą, pasiūliusį jai keliauti į Indiją. Tame pačiame kelyje įsikūrusi ir mėgstamiausia moters arbatos kavinė.

Pasak A.Koiralos, šis miestas ypatingai puiki vieta prekybą žmonėmis organizuojantiems asmenims, mat jis yra pagrindinė į Katmandu vykstančių autobusų stotelė. Moteris paaiškina, kad būtent čia prekiautojai žmonėmis suvilioja merginas savo nerealiais pažadais, apsvaigina jas vaistais ir išsiveža.

Scanpix nuotr./Nepalo moters portretas
„Scanpix“ nuotr./Nepalo moters portretas

„Tulli savo kaime prižiūrėjo brolio parduotuvę, kai vieną dieną ji susitiko vyriškį, paaiškinusį jai, esą didesniame mieste geriau, ir pažadėjusį jai surasti geresnį darbą“, – pasakojo A.Koirala. Taigi vieną dieną Tulli išvyko į miestą nusipirkti parduotuvei reikalingų daiktų ir nebesugrįžo.

„Iš pradžių jos šeima manė, kad Tulli liko giminaičių namuose. Tačiau nuvykę ten jie jos nerado. Tuomet šeima suprato, kad Tulli kažkur pradingo. Jie apie tai niekam nepranešė, tiesiog laukė ir netrukus sužinojo, kad mergina buvo išvežta sekso vergovei į Indiją“, – sakė moteris.

Nepaisant to, kad šeima žinojo, kur buvo Tulli, prireikė dviejų savanorių organizacijų pagalbos ir kelių mėnesių, kol galiausiai ji galėjo sugrįžti namo.

Organizacija „Maiti Nepal“ savo atšakas turi dešimtyje iš 26 oficialių Nepalo-Indijos pasienio punktų. Čia dirbantys organizacijos nariai bando atpažinti įtartinus keliautojus ir taip užkirsti kelią mergaičių ir moterų išgabenimui iš šalies, kurios dydis prilygsta Graikijai.

Uniformuotos organizacijos darbuotojos padeda pasienio policijos pareigūnams. Pasak A.Koiralos, kasdien organizacija vidutiniškai sulaiko apie 20 merginų, rizikuojančių būti parduotomis. Visos „Maiti Nepal“ darbuotojos – išgelbėtos sekso vergės.

Scanpix nuotr./Nepalo moters portretas
„Scanpix“ nuotr./Nepalo moters portretas

„Jos stebi kiekvieną merginą ir kiekvieną vyrą visuose, sieną kirsti bandančiuose automobiliuose. Ką nors įtarus, vienos darbuotojos išsiveda su savimi vaikiną, kitos – merginą, ir atlieka kryžminę apklausą. Jei po apklausos paaiškėja, kad tai, ką jie sakė nėra tiesa, vaikinas perduodamas policininkams, mergina sugrąžinama namo“, – pasakojo A.Koirala.

Vis dėlto šią kovą kol kas laimi prekiautojai žmonėmis. Organizacija „Maiti Nepal“ skaičiuoja per savo 20-ies metų veiklą išgelbėjusi per 12 tūkst. moterų. Vis dėlto tai bemaž toks pat skaičius Nepalo moterų ir merginų, kurios kasmet yra išvežamos į Indiją.

Apklausdamos keliautojus, organizacijos „Maiti Nepal“ sergėtojos bando pastebėti neatitikimus: ar šis pagyvenęs vyriškis išties yra mergaitės senelis? Ar ši moteris išties veža savo dukterį į Indijoje vykstantį giminės suvažiavimą? Jos ieško visų įtartinų ženklų, galinčių padėti atpažinti prekiautoją žmonėmis.

Policijos pareigūnai į žmonių apklausą nesikiša, kol „Maiti Nepal“ darbuotojos yra įsitikinusios, kad aptiko prekiautoją žmonėmis. Policijos inspektorė Birenda Godra pažymi, kad policija neturinti pajėgų pati aktyviai ieškoti pažeidėjų.

„Policijos ir „Maiti Nepal“ bendradarbiavimas nuo pat 1994 metų buvo labai geras. Oficialiai tarp Indijos ir Nepalo yra 26 pasienio punktai. Kartais turime problemų su policininkais, tačiau negalime jų visų sudėti į vieną krepšį“, – sakė A.Koirala.

Voyage-voyage nuotr./Vietinės Nepalo moterys
„Voyage-voyage“ nuotr./Vietinės Nepalo moterys

B.Godra savo ruožtu pažymėjo, kad didžiausia problema yra trūkstamas darbuotojų skaičius, reikalingas 2 5000 kilometrų ilgio sienai, kuria Nepalas dalinasi su Indija, prižiūrėti. Šią sieną nepaliečiai ir indai gali kirsti neturėdami pasų ar asmens tapatybės kortelių.

Tulli buvo viena iš merginų, kuri melu buvo išviliota į Kalkutą. Delis ir Mumbajus yra kiti du populiariausi prekiautojų žmonėmis kelionės tikslai. Moteris nelaisvėje praleido apie šešias savaites ir teigia buvusi priversta mylėtis su maždaug 20-čia vyrų per dieną. Galiausiai ji sukaupė drąsą ir pasinaudojo galimybe pabėgti.

Žinodama, kad itin rizikuoja, Tulli paprašė vieno iš savo klientų iš Nepalo perduoti žinią jos broliui. Klientas sutiko paskambinti Tulli broliui ir tuomet jis, kartu su „Maiti Nepal“ pagalba, nukeliavo į Kalkutą gelbėti sesers.

„Maiti Nepal“ padėjo Tulli šeimai susisiekti su Indijos organizacija „Rescue Foundation“, padėjusia Indijos policijai Tulli gelbėjimo operacijoje.

Beveik visos išgelbėtos merginos, kaip antai Tulli, kurį laiką praleidžia „Maiti Nepal“ organizacijos namuose Katmandu mieste. Čia joms suteikiama pagalba ir apmokymai. Organizacija taip pat padeda prekyba žmonėmis užsiimančius asmenis patraukti į teismą. Ji taip pat yra įsteigusi mokyklą maždaug 300 moksleivių – kai kurie iš jų buvo parduoti kartu su jų motinomis, kiti buvo išgelbėti nuo gyvenimo gatvėse.

Reuters/Scanpix nuotr./Gyvenimas Nepale
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Nepale

Organizacijai taip pat priklauso slaugos ligoninė, esanti maždaug už 12 kilometrų nuo Katmandu, kurioje rūpinamasi ŽIV užsikrėtusiomis moterimis.

Gitos istorija labai primena daugelio kitų Nepalo merginų istorijų. Ji buvo našlaitė, kurią į Indiją pavyko išvilioti pamelavus apie galimybę čia surasti savo tėvus. Pasak A.Koiralos, Gita dvejus metus praleido nelaisvėje, kol ją galiausiai pavyko išgelbėti. Nuo to laiko mergina rūpinasi „Maiti Nepal“ – jau septynerius metus. Mergina nešioja ŽIV infekciją, mat naudotis prezervatyvais sekso vergovėje buvo draudžiama.

„Kartais manau, kad visa tai yra beviltiška. Tačiau kartais mąstau, kad turiu „Maiti Nepal“ – organizacijos atstovai moko mane amatų. Manau, kad iš to galėsiu išgyventi“, – sakė Gita.

Moterys abiejose centruose taip pat turi išmokti gyventi su psichologiniais randais, kuriuos paliko kankinimai, kuriuos joms teko išgyventi.

Tulli susivienijimas su šeima įneša daug gražių emocijų. Moters namuose laukia tėvai, brolis ir maža mergaitė – jos duktė – savo mamos nemačiusi keletą mėnesių. Galiausiai Tulli nebesusivaldo – apsikabinusi dukterį puola į ašaras.

Tačiau ji yra viena iš laimingųjų – išgelbėta ir šiuo metu suvienyta su savo šeima. Tačiau A.Koiralos žygis – apsaugoti tūkstančius kitų mergaičių ir moterų, kasmet tampančių prekiautojų žmonėmis aukomis. Šios moters darbo tempai niekada nemažėja.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje