Panteros giminaitis jaguaras (lot. Panthera onca) – katinių šeimos plėšrus žinduolis, viena didžiausių pasaulyje gyvenančių kačių. Jo ilgis siekia 150–180 cm, o svoris 55–100 kg (patinai) ir 68–136 kg (patelės). Šios didelės katės gyvena iki 25 metų. Be kita ko, tai vienintelė neriaumojanti katė pasaulyje. Gyvena jaguarai Pietinėje ir Centrinėje Amerikoje. Šiuo metu jaguaras – saugomas gyvūnas, nes dažnai nukenčia nuo medžioklės dėl kailio.
Mažyliai
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Jaguaro jauniklis |
Vienoje vadoje būna nuo 1 iki 4 jauniklių, sveriančių kiek mažiau nei kilogramą. Gimsta akli ir kurti, praregi mažyliai kaip ir paprastos katės kačiukai – po dviejų savaičių. Būdami 6 mėnesių, jie lydi motiną medžioklėje. Motina jauniklius prižiūri 2 metus. Lytinę brandą jaguarai pasiekia būdami 3 metų. Poruojasi jie visus metus. O nėštumas trunka apie 100–110 dienų.
Medžioklės ypatumai
Jaguarai gerai laipioja medžiais, bet medžioja ant žemės ir dažniausiai naktį. Nedidelius atstumus gali bėgti labai greitai. Medžiojantis jaguaras nusižiūri auką ir stengiasi prie jos priartėti. Tuomet staiga puola. Medžioja kone viską – nuo pelės iki elnio. Gyvūnas gerai plaukia, jo grobiu gali tapti varlės, žuvys, vėžliai, net aligatorių jaunikliai. Kartais užpuola naminius gyvulius. Sumedžiojęs didesnį grobį, pirma nusitempia į slėptuvę. Likučius užkasa, kad galėtų pasisotinti vėliau.
 |
| 123rf.com nuotr./Jaguaras su grobiu |
Suaugę jaguarai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Jų medžioklės plotas priklauso nuo grobio gausos. Jei jo daug, užtenka nedidelio ploto. Jei mažai, teritorija gali apimti net 500 km². Nuo kitų didžiųjų kačių rūšių jaguaras skiriasi dar ir savo medžioklės būdu – jis dažnai suskaldo dantimis aukai kaukolę. Be to, jaguaras niekad nepersekioja savo potencialių aukų. Jei jau ji pabėgo nuo spąstų, tai ir tegul lekia.
Brazilijos medžiotojai tikina, kad jaguaras savo aukas hipnotizuoja žvilgsniu. O štai indėnai teigia, kad jaguaras gali pamėgdžioti bet kokio paukščio ar gyvūno skleidžiamą garsą.
Garbinamas
 |
| Greitgrisim.lt nuotr./Jaguaras. Pietų Amerikos katė Santa Kruzo zoologijos sode |
Ikikolumbinėse Pietų ir Centrinės Amerikos civilizacijose jaguaras buvo jėgos ir galios simbolis. Anduose jaguaro kultas buvo labiausiai išplitęs Čavino ir Močės kultūrose. Jis dažnai vaizduotas močikų keramikoje. Mezoamerikoje jaguaro kultą panašiu metu kaip ir Čavinas išvystė olmekai. Jie kūrė skulptūras ir motyvus, kuriuose buvo vaizduojamas žmogus-jaguaras. Iš olmekų jaguaro garbinimas persidavė actekams ir majams. Majai jaguarą (b'alam) laikė tarpininku tarp žmogaus ir dievų, dvasinių jėgų pranašu. Actekai jį vaizdavo kaip karį ir valdovą, geriausiems actekų kariams buvo suteikiamas jaguaro kario titulas. Actekų mitologijoje jaguaras buvo galingo dievo Teskatlipokos totemas.
Įdomūs faktai
Žinomas atvejis, kai jaguaras nukeliavo daugiau nei 800 km nuo tos vietos, kur jis buvo pažymėtas. Iš 5 didelių katininių gyvūnų liūtas, tigras, leopardas ir sniego barsas nelaisvėje visiškai laisvai kryžminasi tarpusavyje, o štai jaguaras gali daugintis tik su liūtu. Prie Amazonės gyvenantys indėnai pasakoja, kad jaguarai dažnai išlenda iš miško glūdumos ir žaidžia su jų vaikais.
