Paryžiaus savivaldybė pirmoji ėmėsi iniciatyvos ir išleido specialų lankstinuką „Do you speak turiste?“. Jis skirtas parduotuvių ir viešbučių savininkams, restoranų darbuotojams ir taksi automobilių vairuotojams. Lankstinuke suprantamai aiškinama, kaip bendrauti su tos ar kitos šalies turistais. Pavyzdžiui, japono negalima pasitikti taip pat kaip italo. Kiekvienam iš jų reikalingas skirtingas dėmesys ir elgesio modelis, kurį turėtų mokėti parinkti kiekvienas aptarnavimo srityje dirbantis prancūzas.
Lankstinuke teigiama, pavyzdžiui, jog britai vidutiniškai vienam žmogui per dieną išleidžia po 145 eurus (daugiau nei amerikiečiai), pusryčiauja nuo 7.30 iki 8.30 ryto, pietauja nuo 12.00 iki 13.00 ir vakarieniauja 6-7 vakaro. Be to, britai mėgsta nuoširdų ir lengvą bendravimą, iš personalo žmonių laukia draugiškumo ir šypsenų. Jie domisi architektūra ir nacionaline užsienio šalies virtuve, tačiau nelabai mėgsta rimtos kultūros renginių.
 |
| Kinai Prancūzijoje ieško prabangos |
O štai apie japonus teigiama, jog jie – gana dideli švaistūnai, mat per dieną žmogui išleidžia po 186 eurus. Tačiau kartu jie atsargūs ir reiklūs ir kelionėje nuolat apsidraudžia bei perklausia po kelis kartus apie visas detales. Todėl prancūzų turizmo srities personalui patariama būti dėmesingam, patarti ir paskatinti bei patikinti, jog jų pasirinkimas teisingas.
„Jeigu jiems kas nors nepatinka, jie niekuomet iš karto nepasiskųs, tačiau išlies viską grįžę namo, pasakodami savo draugams ir rašydami komentarus internetiniuose forumuose“, - teigiama instrukcijoje.
Be kita ko, kinai idealizuoja Paryžių ir žiūri į šį miestą pro romantikos akinius. Atvažiuoja kinai į Paryžių dažniausiai ne keliauti, o apsipirkti. Pasirodo, pastaruoju metu itin populiari kinų turistų kryptis – prabangos prekių pirkimas Prancūzijoje, todėl dažnai jie yra reiklūs ir pasipūtę. O brazilai – lengvai įsiaudrina ir laukia tik stiprių ir gerų emocijų iš kelionių po Prancūziją. Be to, jie per dieną išleidžia vidutiniškai daugiau nei britai – net po 166 eurus žmogui. Tuo metu ispanai visur ieško nuolaidų ir nemokamų pramogų. Daugelis jų įsitikinę, jog prancūzai tiesiog privalo kalbėti su jais jų gimtąja ispanų kalba. Savo ruožtu italai jausis laimingesni, jei turizmo srities personalas girs jų vaikus. Italai be kita ko mėgsta ir ekskursijas, tačiau ne per ilgas, mat yra labai nekantrūs.
Tačiau patys aikštingiausi turistai, remiantis prancūzų lankstinuku, patys prancūzai. Jie aprašyti kaip reikliausi turistai, kurie nenori, kad juos vertintų kaip turistus, mat jie viską žino ir moka geriausiai.
