Vos įvažiavęs į Ukrainą supranti, kaip ši šalis nekenčia Rusijos prezidento V.Putino. Jo karikatūros spausdinamos ant marškinėlių. Niekinantys užrašai visur ant apleistų sienų.
Niekinti V.Putiną, bet ne rusus, jau tampa ukrainiečių tautos folkloru. O tikrasis liaudies folkloras lygiagrečiai išgyvena neregėtą pakylėjimą.
Reikėtų pabrėžti, kad su ultranacionalizmu tai neturi nieko bendro. Tik natūrali reakcija į vykstančias blogybes šioje šalyje, vienybės apraiškos ir... gudrus verslininkų požiūris.
Su „putinu“ galima nusivalyti kojas
V.Putino karikatūros – ne tik Ukrainos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, bet ir ant pastatų sienų, šiukšliadėžių, Lenino paminklų. Beje, pastarieji griūva, tačiau dar ne visoje Ukrainoje.
Žmogui iš kitos šalies gali būti kiek baugoka pneumatiniu šautuvu šaudyti į V.Putino siluetą, nupieštą ant taikinio, arba pirkti tualetinį popierių su jo portretu.
Ukrainiečiai tame jau nieko blogo nemato. Kone kiekviena šeima yra nukentėjusi nuo šioje šalyje vis dar siaučiančių karo veiksmų, todėl vynioti neapykantos į vatą niekas nė nesiruošia.
Lvove, kuris šiuo metu išgarsėjo alumi su nuogo Rusijos prezidento atvaizdu, tiesiog gatvėje galima nusipirkti kilimėlių kojoms valyti. Užrašyta – „Valykite kojas“.
Ant vienų tiesiog V.Putino veidas su šiuo paliepimu. Ant kitų – jo portretas įkomponuotas vietoje „O“ raidžių.
Gali pasirodyti, kad tualetinis popierius be V.Putino atvaizdo jau yra retenybė. Toks popierius pardavinėjamas daugelyje suvenyrų parduotuvių arba tiesiog kioskuose.
Banderų kavinė
Vienas įdomiausių verslo sprendimų Lvove – banderininkų baras. O verčiant baro pavadinimą pažodžiui – „Banderų štabas“. Bare šiuo metu reikia visų rūšių darbuotojų. Gal norite įsidarbinti?
Rusijos propaganda gąsdina savo tautiečius ir visą pasaulį, jog Ukrainos banderininkai gali pietums pasigaminti rusų kūdikius, o užgerti jų krauju.
Iš tiesų Ukrainoje antirusiškas nacizmas išvis neegzistuoja, nes kone visi ukrainiečiai turi šaknų su Rusija, o kiekvienas čia gyvenantis rusas – ryšį su ukrainiečiais. Supriešinti tokia propaganda galima tik už Ukrainos ribų gyvenančius.
Toks baras Lvove parodo propagandos tuštybę ir ja pasinaudoja.
Toks baras Lvove atrodo kiek provokuojančiai užsieniečio akimis, tačiau būtent jis parodo propagandos tuštybę ir ja pasinaudoja. Reprezentacinė senamiesčio vieta. Ryškūs išorės dizaino kontrastai – juoda ir raudona.
Tai pasipriešinimo vėliavos spalvos. Dažnai ukrainiečiai savo automobilius puošia abiem vėliavomis – tautine ir pasipriešinimo. Juodai raudoni pianinai stovi Kijevo ir kitų miestų centrinėse aikštėse. Jais skambinamos tautinę dvasią keliančios melodijos.
Užėjus į baro vidų, verta paskaityti meniu, kuriame daugybė šovinistinių pavadinimų, greičiausiai paimtų iš propagandinių leidinių. O gal kažkas bando pelnytis ir pasipriešinimą paversti maskaradu?
Geriau apsidairęs viduje, netrukus gali suprasti ir gilųjį šio baro sumanymą. Sienos nukabinėtos nuotraukomis iš Maidane vykusių riaušių, kuomet šarvuoti ir ginkluoti anuometės valdžios smogikai sudaužė ir suspardė taikius protestuotojus, studentus.
Taip pat – vaizdai iš tolesnių Maidano įvykių, kurie po tokio susidorojimo virto jau ne taikiu pasipriešinimu. Šalia nuotraukų eksponuojami ir nuo „Berkut“ smogikų nuplėšti šarvai – profesionaliai pagamintos metalinės plokštelės, kurios dengia visą „Berkut“ kario kūną.
Trūksta tik telefonų su „vyšyvanka“
„Vyšyvanka“ – tai siuvinėtas liaudiškas ukrainietiškas raštas. Taip pat vadinami ne tik margi jų raštai, bet ir siuvinėti marškiniai.
Dar prieš porą metų Ukrainoje liaudiškus raštus buvo galima pamatyti tik muziejuje arba per folkloro festivalius, o dabar – visur.
Neaišku, kaip ir kokiu būdu bus verčiamas Lenino paminklas Zaporožėje – jis vilki ukrainietišką „vyšyvanką“.
Mariupolyje, prie nuversto tautų vado Lenino paminklo, pastatyti du betoniniai pakrantės bangolaužiai, smulkiai apipiešti liaudiškais raštais.
Jų piešimas reiškia du dalykus. Pirma – žmonės piešia gėles, nes nenori karo. Antra – tokios gėlės reiškia, kad čia yra Ukraina, o ne Rusija ar DNR.
Neaišku, kaip ir kokiu būdu bus verčiamas Lenino paminklas Zaporožėje. Čia jis pasidabinęs ukrainietiška „vyšyvanka“.
Kai kurie ukrainiečiai juokauja, jog mielai pirktų naujausius kompiuterius ir telefonus su liaudiškais raštais.
Puodeliai, marškiniai, užrašų knygelės, atvirukai, tušinukai – visi tautiniais motyvais papuošti atributai išdėlioti turistams „ant akių“. Imkite ir pirkite tai, kas mūsų sielai brangu, nes mums pirkti tai per brangu.
Ukrainos mokytojo arba policininko alga siekia vos 2000 grivinų. Turistams siūlomi drobiniai marškiniai su „vyšyvanka“ įkainoti 700–800 grivinų.
