Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

5 šalys Europoje, kurias verta aplankyti žiemą

Suomijoje, Ylläs savivaldybėje galima rasti kelias elnių fermas, kuriose šiuos įstabius raguočius galima fotografuoti, paglostyti ir pasivažinėti jų traukiamomis rogėmis.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Laplandijoje, Ylläs savivaldybėje, galima rasti kelias elnių fermas, kuriose šiuos įstabius raguočius galima fotografuoti, paglostyti ir pasivažinėti jų traukiamomis rogėmis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kas pasakė, kad atostogoms būtina saulė ir paplūdimys? Kai kuriuos Europos miestus aplankyti geriausia žiemą, spaudžiant šalčiams. Žiemos Europoje neretai būna pasakiškos: sniegas įprastus turistinius objektus paverčia magiškais, o prieš didžiąsias žiemos šventes šurmuliuojančios kalėdinės mugės sukuria ypatingą nuotaiką.

Be to, keliauti žiemą pigiau ir ramiau – ne sezono metu Europoje mažiau turistų, o kainos – draugiškos. Išskyrus, žinoma, Kalėdas ir Naujuosius metus, kada viešbučiai ir kitos turistų lankomos vietos trumpam primena vasaros atostogų piką. Tačiau juk į kelionę galima išsiruošti gruodžio pradžioje, sausį ar vasarį? Štai 5 rekomendacijos, kurias kryptis Europoje rinktis žiemą.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rovaniemi esančiame kalėdiniame miestelyje, per kurį eina poliarinio rato riba, galima pajusti žiemos švenčių nuotaiką ir nusifotografuoti su Kalėdų seneliu.
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rovaniemyje esančiame kalėdiniame miestelyje, per kurį eina poliarinio rato riba, galima pajusti žiemos švenčių nuotaiką ir nusifotografuoti su Kalėdų Seneliu.

1. Laplandija, Rovaniemis. Kalėdų Senelio kaimas Laplandijoje yra ta vieta, į kurią patekti slapta svajoja ne tik vaikai. Nieko keisto, kad į Rovaniemį prasidėjus žiemai plaukia ne tik tūkstančiai laiškų, bet ir tuntai turistų.

Šiauriausiame Europos regione įsikūrusi Laplandija gali būti rimtas išbandymas šalčio nemėgstantiems keliautojams. Tačiau įsigijus tinkamus rūbus ten tikrai verta važiuoti net ir šalčiausią žiemą. Pajusti sniego malonumus padės kelionė elnių ar šunų traukiamais kinkiniais, taip pat nepakartojamas gamtos reginys – šiaurės pašvaistė. Norite sušilti – prašome į saunas. Na, o pagrindiniu kelionės tikslu gali būti stebuklingasis Kalėdų Senelio kaimas Rovaniemis – Laplandijos sostinė. Kalėdų Senelio kaime galima aplankyti dirbtuves, paštą, nusifotografuoti su pačiu Seneliu. Savaime aišku, būtina užsukti į suvenyrų parduotuves ir restoranus – kaimas iš tiesų draugiškas turistams, tad jie čia ras visko, ko ieško.

123rf/com/Ledo sietynas Kirunoje esančiame ledo viešbutyje
123rf/com/Ledo sietynas Kirunoje esančiame ledo viešbutyje

2. Švedija, Abiskas, Kiruna.  Užsukus į Laplandiją, ranka pasiekiama ir Švedija. Tad dar viena stotelė šiaurės mėgėjams galėtų būti Abisko miestas. Keliautojai juokauja, kad Abisko miestas yra tolimiausia vieta Europoje, kurią galima pasiekti traukiniu. Prisitaikyti reikės iš karto, mat čia žiemos būna ilgos ir tamsios – poliarinė naktis tęsiasi kelias savaites gruodį ir sausį. Tačiau tamsa netrukdo grožėtis unikaliu gamtos reiškiniu – šiaurės pašvaiste. Negalintiems nusėdėti vietoje rekomenduojama išbandyti lygumų slidinėjimą arba šunų kinkinių sportą. Jei įspūdžių dar trūks, visai netoli yra Kiruna – miestas, garsus savo „Ledo viešbučiu“, kuriame viskas – nuo sienų ir stogo iki baldų – yra iš ledo. Kasmet prieš didįjį turistų antplūdį viešbutis atnaujinamas.

123rf./Venecija
123rf./Venecija

3. Italija, Venecija. Tie, kas yra buvę Venecijoje, žino, jog vasarą ten tiek žmonių, kad Švento Morkaus aikštėje tiesiogine to žodžio prasme nėra kur padėti kojos. Gausybė turistų vietiniams leidžia į neregėtas aukštumas iškelti ir kainas – tiek viešbučiai, tiek kavinės ir restoranai naudojasi savo padėtimi, nes žino – į Veneciją užsukę turistai neturi didelio pasirinkimo ir jų siūlomomis paslaugomis naudosis.

Vis dėlto išvengti spūsčių ir kainų šoko galima net ir Venecijoje. Tereikia kelionę suplanuoti žiemą, pavyzdžiui, gruodžio pradžioje arba po didžiųjų žiemos švenčių – sausį ar vasario pradžioje. Kalėdas Venecijoje mėgsta švęsti po visą pasaulį išsibarstę italai – tad kainos savaitei ar dviem būna sukeltos.

Svarbiausi objektai Venecijoje – Šv. Morkaus aikštė, Venecijos katedra – Šv. Morkaus bazilika, Marco, Dožų rūmai, Rialto tiltas, Didysis kanalas ir pan. žiemą atrodo kitaip. Tačiau šaltis netrukdo vienai svarbiausių šio miesto pramogų – pasiplaukiojimui gondolomis.

Halštatas žiemą
Halštatas žiemą

4. Austrija, Halštatas. Į Austriją žiemą traukia ne tik slidžių ir snieglenčių gerbėjai. Čia apstu vietų, kuri galima pasimėgauti pasakiškais žiemos reginiais ir pailsėti. Vienas tokių miestų – Halštatas. Keliautojai sako, kad Halštatas yra ideali vieta tiems, kurie ieško ramios ir tylios vietos su pro langus atsiveriančiu nuostabiu kalnų gamtovaizdžiu. Mažytis miestelis jaukus, tačiau turi net keletą „būtina pamatyti“ objektų: tai XII amžiaus statinys – kaulų namas (Beinhaus), kurį sudaro per 1200 kaukolių, taip pat Pasaulinio paveldo muziejus, pirmoji pasaulyje žinoma druskos kasykla, ledo urvai bei netoli esanti slidinėjimo trasa. Iš Halštato ranka pasiekiami kiti Austrijos perlai – Zalsburgas, SPA miestu vadinamas Bad Išlis, Šventojo Wolfgango miestelis, kurio namų fasadų puošnumui analogų nerasite visoje Austrijoje.

Kalėdinė mugės kvepia meduoliais ir karštu vynu, pagardintu prieskoniais.
Kalėdinė mugės kvepia meduoliais ir karštu vynu, pagardintu prieskoniais.

5. Vokietija, Miunchenas, Kelnas, Frankfurtas... ir kiti šios šalies miestai. Lapkričio pradžioje Vokietija, ypač pietinė jos dalis, pakvimpa karšto vyno prieskoniais ir kitais kalėdiniais kvapais. Beveik visuose šalies miestuose ir miesteliuose gruodį rengiamos Kalėdų mugės. Todėl tereikia išsirinkti miestą ir susirasti patogų skrydį į ten. Mėgstantiems konkretumą, keletas faktų: didžiausia kalėdine muge Vokietijoje laikoma Kelno, o seniausia – Miuncheno. Prie jų į garbingą eilę rikiuojasi netoli Dresdeno esančio Bautzeno mugė, paties Dresdeno ir Frankfurto kalėdinės mugės. Žinoma, Šiaurės Vokietijoje mugių taip yra. Pavyzdžiui, Rostoke. Tad kur bepasuksi, pakliūsi į šventinį šurmulį.

Kuo mugės ypatingos? Pirmiausia, žinoma, glühwein'u – karštu vynu. Sakoma, kad vokiečiai per metus jo išgeria 40 mln. litrų. Manoma, kad dabartinio karšto vyno pirmtakas – Antikos laikų gėrimas „conditum paradoxum“. Iš esmės jis yra tas pats karštas vynas su prieskoniais. Šiais laikais karštas vynas gaminamas iš raudono arba balto vyno. Į jį dažniausiai dedamas cinamonas, gvazdikėliai, apelsino arba citrinos žievelės bei anyžius. Kalėdinėse mugėse vynu besigardžiuojantys vokiečiai nemėgsta „šmaikščių“ turistų pastabų apie „nuolatinį girtavimą“ ir į jas atkerta: karštas vynas yra silpnas gėrimas – paprastai jame būna iki 7 proc. alkoholio. Mugėse galima rasti ir nealkoholinio karšto vyno – jį paprastai perka vaikai arba alkoholio nevartojantys pirkėjai.

Mugėse prekystaliai pilni ir kitų šventinių atributų: advento vainikų, žvakių, meduolių. Vakarais neretai rengiami nemokami koncertai, giedamos giesmės – neužsikrėsti šventine nuotaika užsukus į mugę beveik neįmanoma.

Komentarai
Temos Švedija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje