Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

7 pasaulio gamtos stebuklai, atsidūrę ties išnykimo riba

Daugelis pasaulio gamtos stebuklų dingsta, nyksta, tirpsta
123rf.com nuotr. / Daugelis pasaulio gamtos stebuklų dingsta, nyksta, tirpsta
Šaltinis: 15min
0
A A

Kur verta paskubėti apsilankyti, kad vėliau būtų ką papasakoti savo palikuonims? Nykstančių pasaulio stebuklų sąrašą sudarė portalas Interest-planet.ru.

1.       Negyvoji jūra

Wikimedia.org nuotr./Wizzair pasiūlius pigius skrydžius į Izraelį, `ventojoje Žemėje galima apsilankyti kur kas paprasčiauir pigiau
Wikimedia.org nuotr./„Wizzair“ pasiūlius pigius skrydžius į Izraelį, Šventojoje Žemėje galima apsilankyti kur kas paprasčiauir pigiau

Izraelio ir Jordanijos pasienyje tyvuliuojanti Negyvoji jūra per paskutinius 40 m.  sumažėjo trečdaliu, ji nuseko net 25 m. Buvę paplūdimiai nuo dabartinio kranto nutolę pusantro kilometro. Vanduo į Negyvąją jūrą teka tik iš Jordano upės, ir vis daugiau vandens iš šios upės sunaudojama Izraelio, Jordanijos ir Sirijos žmonių buičiai ir žemdirbystės veiklai. Pagal niūriausias prognozes po 50 m. Negyvosios jūros gali nebelikti.

Prie to smarkiai prisideda ir kosmetikos gamintojai, nuolatos naudojantys jūros mineralinius išteklius. Pastebėti, kaip senka Negyvoji jūra galima pagal pakrantės viešbučius. Tie, kurie 1980-aisiais buvo pastatyti ant pačios jūros pakrantės, dabar yra už beveik 2 km nuo jūros kranto.

2.       Kilimandžaro ledynas

123rf.com nuotr./10 Afrikos vietų, kurias turi pamatyti
123rf.com nuotr./10 Afrikos vietų, kurias turi pamatyti

Garsusis Kilimandžaro kalno ledynas dar niekad nebuvo patekęs į tokią bėdą, kaip dabar. Ledynui, pagal naujausius mokslininkų paskaičiavimus, jau 12 000 m., tačiau dabar jis sparčiai nyksta. Ir visai gali būti, kad jo dienos jau suskaičiuotos. Aukščiausio Afrikos kalno Kilimandžaro viršūnę dengiantis sniegas ir ledas tirpsta tip sparčiai, kad per ateinančius 20 m. gali visiškai išnykti, o šio reiškinio priežastis, anot mokslininkų, greičiausiai yra pasaulinis klimato šiltėjimas. Tai prieš keletą metų pranešė tarptautinė mokslininkų grupė, kuri atliko tyrimus Kilimandžaro viršūnėje įsikūrusioje meteorologijos stotyje.

Vėlesni tyrimai parodė, kad ledyno tirpimo greitis žymiai viršija tai, kokiu greičiu čia atsiranda naujas sniegas. Šioje Afrikos dalyje drėgnas laikotarpis trunka nuo kovo iki gegužės, tik tuomet 5 000 m aukštyje iškrinta gausus sniegas. Likusią metų dalį Afrikos saulė ir sausas rytų vėjas negailestingai naikina sniegą kalno viršūnėje. Lyginant su 1912 m., Kilimandžaro viršūnę dengiančių ledynų plotas sumažėjo 85%, o per pastarąjį dešimtmetį jis sumažėjo 26%, sako paleoklimatologai. Prie ledynų nykimo iš dalies galėjo prisidėti debesuotumo ir kritulių režimo pokyčiai, ypač pastaraisiais dešimtmečiais.

3.       Didysis Barjerinis rifas

Organizatorių nuotr./Barjerinis rifas
Organizatorių nuotr./Barjerinis rifas

Didysis barjerinis rifas – tai yra didžiausias pasaulio koralinis rifas, kurį sudaro daugybė besijungiančių salų bei rifų. Šis koralinis rifas nutįsęs apie 2000 km palei Australijos pakrantę. Patys australai šį gamtos kūrinį vadina aštuntuoju pasaulio stebuklu. Koralinį rifą sudaro trijų tipų salos: kontinentinės, smėlio ir koralinės. Nardymui dauguma renkasi Herono (Garnio) salos pakrantę. Nardant čia galima išvysti puikių vaizdų ir gėrėtis spalvų įvairove. Koraluose gausu gyvybės – įvairiausių žuvų, vėžlių. Čia netgi yra nedidelių ir gan draugiškai nusiteikusių rifinių ryklių. Barjerinio rifo teritorijoje aptinkama 500 rūšių koralų, apie 1 500 rūšių žuvų apie 4 000 rūšių moliuskų.

Šiemet mokslininkai paskelbė nemalonius faktus: per mažiau nei 30 m. Didysis barjerinis rifas neteko pusės savo koralų. Dėl to, mokslininkų teigimu, kaltos pastaruoju metu itin sparčiai besidauginančios dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios per metus suėda apie 33 kv. m spalvotųjų duobagyvių.

JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) atstovai teigia, kad anglies dioksidas, iš atmosferos besiveržiantis į vandenyną ir jį teršiantis chemikalais, taip pat pradėjo mažinti rifų struktūrų kalkėjimą, o kartu ir naikinti rifų organizmus. Rifams nepadeda ir temperatūros pokyčiai, infekcinių ligų proveržiai, kurie tampa vis dažnesni. Todėl manoma, jog Didysis barjerinis rifas gali iš viso išnykti apie 2030-uosius. Norite ten panardyti ir pasigrožėti? Tuomet paskubėkite.

4.      Maldyvų salos

Vienam gražiausių žemės kampelių, Maldyvams gresia rimtos problemos dėl klimato kaitos.  Kylantis vandens lygis kėsinasi užlieti aį salyną.
Vienam gražiausių žemės kampelių, Maldyvams gresia rimtos problemos dėl klimato kaitos. Kylantis vandens lygis kėsinasi užlieti šį salyną.

Maldyvai – tai salų, išdėstytų Indijos vandenyne, archipelagas. Daugybė koralų rifo salų, viso 1 190, formuoja archipelagą iš 26 natūralių atolų (kaimyninių koralų salų grupių). Šie 26 atolai yra padalinti į 19 administracinių rajonų su sala-sostine Meilu, kuris yra 20-tasis administracinis rajonas.

Žiūrint iš oro, atolai ir salos formuoja gražų vaizdą ir yra apsupti Indijos vandenyno gelmių. Maldyvų salos tęsiasi 823 km iš šiaurės į pietus ir 130 km iš rytų į vakarus. Iš neįtikėtinai didelio salų kiekio vos 200 yra apgyvendintos. Visgi jeigu ir toliau tęsis globalinis atšilimas, šios salos, virš vandens lygio iškilusios vos porą metrų, bus užsemtos jau po gero šimtmečio. Kaip prognozuoja Tarpvyriausybinė grupė Klimato Kaitos Klausimais (angl. – „Intergovernmental Panel on Climate Change“), vandenyno lygis per šį šimtmetį pakils 58 cm, tuomet 1 200 Maldyvų archipelago salų nuskęs po vandeniu.

Maždaug 80% Maldyvų teritorijos virš jūros lygio iškilę ne daugiau kaip vieną metrą. Todėl dar 2008-aisiais vietos valdžia pradėjo pirkti žemes Indijoje, Šri Lankoje bei Australijoje, kur būtų perkeliami gyventojai, priversti pasitraukti iš apsemtų salų. Dėl natūralios erozijos gyventojai buvo priversti palikti jau 14 salų.

5.       Indonezijos salynas

Raja Ampat sala Indonezijoje
Raja Ampat sala Indonezijoje

Indonezijos Respublika – tai salų valstybė Azijos pietryčiuose. Ribojasi su Malaizija Borneo saloje, Papua Naująja Gvinėja  bei Rytų Timoru. Palei pusiaują išsidėsčiusi salų grandinė pagal plotą ir gyventojų skaičių yra didžiausia pietryčių Azijos šalis bei didžiausia salų šalis pasaulyje. Indoneziją sudaro 17-18 000 salų, iš kurių apie 6 000 yra gyvenamos.

Indonezija išsidėsčiusi ant tektoninių plokščių sandūrų, dėl to čia dažni žemės drebėjimai ir su jais susiję cunamiai. Čia taip pat veikia daug ugnikalnių. Tačiau didžiausią grėsmę salynui kelia šiltėjantis vandenyno vanduo ir kylantis jo lygis, bei nykstantys miškai. Nuo 1990 m. miškai Pietų ir Pietryčių Azijoje sumažėjo 9,54%. Nykimas pastebimas daugumoje regiono valstybių, ypač Indonezijoje (20,3%). O vietos meteorologas Armu Susandi prognozuoja, jog 2080-aisiais dėl kylančio vandenyno lygio salynas neteks apie 2 000 salelių. Jos tiesiog paskęs. Po vandeniu atsidurs ir 245 kv. km žemės, įskaitant 10% Papua salos ir 5% Javos bei Sumatros salų.

Išnykimas prognozuojamas ir Indonezijos sostinei Džakartai. Anot Susandi skaičiavimų, jau apie 2050-uosius ketvirtadalis Džakartos atsidurs po vandeniu, įskaitant ir tarptautinį miesto oro uostą.

6.       Alpės

V.Puodžiūnaitės nuotr./Tolumoje  Laturnetės viraūnė
V.Puodžiūnaitės nuotr./Tolumoje – Laturnetės viršūnė

Manoma, jog jau po kelių dešimtmečių Alpėse gali ištirpti visas sniegas. Jau šiandien čia sparčiai tirpsta kalnų ledynai, jų slėniuose sudarydami naujus ežerus. Neseniai vieno tokio ežero vandenį net teko nuleisti, kad nepralaužtų užtvankos. Kad per ateinančius dešimtmečius Alpėse ledynų nebeliks, įsitikinę klimato kaitos ekspertai. Ledynai tirpsta dvigubai sparčiau, nei prognozavo ankstesni tyrimai. Pokyčiai turės įtakos aplinkinių regionų dirvožemio drėgmei, geriamojo vandens kiekiui, sukels daugiau nuošliaužų ir suduos smūgį Europos slidinėjimo verslui. Jei ledynai tirps tokiu greičiu ir toliau, 2030-2050 m. jie jau bus pranykę, išskyrus kelis aukštutinius regionus Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Italijoje.

Klimato kaita daro didžiulį poveikį Alpėms – nuo uolieną sutvirtinančio amžinojo įšalo struktūros iki sniego kiekio ir kokybės. Ledynai traukiasi, o ledo ir sniego tiltai tirpsta. Tradiciniai kalnų maršrutai tampa nesaugūs. Kai kurių ledynų, kuriuos buvo galima pereiti prieš penkerius metus, neliko. Ledas nutirpo apnuogindamas uolas. Klimato kaita turi poveikį ne tik geriamojo vandens atsargoms, bet ir visai Alpių ekosistemai.

Temperatūrai padidėjus 1°C, amžinojo sniego riba pasislenka maždaug 150 m aukštyn į kalnus. Dėl to žemesniame aukštyje kaupsis mažiau sniego. Beveik pusei visų slidinėjimo kurortų Šveicarijoje ir net didesniam jų skaičiui Vokietijoje, Austrijoje bei Pirėnų kalnuose ateityje bus sudėtinga pritraukti turistus ir žiemos sporto mėgėjus.

Augalų rūšių plotai taip pat plečiasi į šiaurę ir kyla į kalnus. Vadinamieji „augalai pionieriai“ pradeda augti vis aukščiau kalnuose. Prie šalčio prisitaikę augalai šiuo metu yra išstumiami iš savo įprastų augimo vietų. Iki XXI amžiaus pabaigos Europos augalų arealai gali išplisti šimtus kilometrų į šiaurę, o 60% kalnuose augančių augalų rūšių gali iš viso išnykti.

7.       Antarktida

Imperatoriakieji pingvinai
Imperatoriškieji pingvinai

Dėl globalinio atšilimo Antarktidoje jau artimiausiu metu gali išmirti apie 80% imperatoriškųjų pingvinų. Manoma, kad nauji ledynai Antarktidoje nustos formuotis 20-40 metų laikotarpiu. O didžiausias pasaulyje ledo skydas Rytų Antarktidoje pradėjo tirpti prieš keletą metų, ir taip dar labiau paspartinsiantis jūros lygio kilimą, liudija NASA palydovinių stebėjimų duomenys.

Rytų Antarktidos ledo skydas, užimantis tris ketvirtadalius viso žemyno ploto, nuo 2009-ųjų kasmet praranda apie 57 mlrd. tonų ledo, kurio tirpsmo vandenys patenka į Pietų vandenyną. Visos Antarktidos palydovinio stebėjimo duomenys rodo, kad šiuo metu čia kasmet ištirpsta apie 190 mlrd. tonų ledo. Atsižvelgus į galimą matavimų paklaidą, skaičiuojama, kad iš tikrųjų Antarktida kasmet netenka maždaug 113 – 267 mlrd. tonų ledo masės. Prieš metus Australija paskelbė, kad ieškos naujų lėktuvų nusileidimo takų Antarktidoje. Dėl ledynų tirpimo trys nusileidimo takai nebeatitinka saugumo kriterijų, kyla grėsmė tyrimų ir stebėjimo stotims.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje