Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 17d. 11:34

Dar neatrasti kaimyninų šalių lobiai: ką pamatyti Latvijoje ir Estijoje?

Talinas, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr. / Talinas, Estija

Lietuviai mėgsta sakyti, kad yra daug keliaujanti tauta. Tačiau ar skubėdami į svečias šalis gerai pažįstame kaimyninę Latviją ir kiek tolėliau, bet lengvai pasiekiamą Estiją? Tiek viena tiek kita – gamtos, kultūros objektų ir pramogų gausa nė kiek nenusileidžia didesnėms, turistų pamėgtoms, Europos valstybėms.

Stereotipinis požiūris į Latviją ir Estiją

Smėlėtų paplūdimių ir kaitrios Viduržemio saulės išsiilgę lietuviai gręžiasi į pietus. Daugėja žmonių, galinčių pasigirti jau buvę keliose dešimtyse valstybių, tačiau paklausus, kur jiems teko lankytis Latvijoje ar Estijoje , dauguma sugeba įvardyti vos kelis objektus.

Latvijoje tradiciškai minima Ryga, Jūrmala, vandens parkai, Liepoja, vieni kiti rūmai ar pakely matyta pilis. Žiemą nemažai lietuvių skuba į Latvijos slidinėjimo kurortus, tačiau ties tuo viešnagė paprastai ir apsiriboja.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Ryga, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Ryga, Latvija

Estijos pažintimi mes irgi negalime pasigirti. Stebėtina, bet gana daug lietuvių tėra buvę tik Taline. Nors daugėja vykstančių į Estijos salas, balta dėme ir toliau išlieka didžioji Estijos dalis. Nemažai žmonių linkę manyti, kad Latvijoje ir Estijoje, išskyrus sostines, nėra nieko to, ko nebūtų galima pamatyti čia, Lietuvoje. Tačiau tai tėra stereotipinis ir neteisingas požiūris.

Kas Latvijoje kitaip?

Nepaisant to, kad esame gana artimi kaimynai, Latvijoje skiriasi daug kas. Visų pirma, Latvija turi gerokai ilgesnį pakrantės ruožą – nuo Papės Lietuvos pasienyje iki Kolkos rago ir palei Rygos įlanką iki Ainaži Estijos pasienyje yra virš 500 kilometrų. Kur bebūtum, Latvijos pajūryje retai kur sutiksi mūsų pajūriui būdingas žmonių minias.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Latvijos paplūdimys
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Latvijos paplūdimys

Latvijos paplūdimiuose ramybė, švara, tvarka bei gražūs vaizdai garantuoti. Ši šalis yra beveik dvigubai rečiau apgyvendintas kraštas. Nors plotu ji beveik prilygsta Lietuvai, tačiau čia gyvena tik 1,9 mln. žmonių, iš kurių beveik 40 proc. susitelkę Rygoje. Taigi likusioje teritorijoje dvigubai mažiau žmonių.

Pas kaimynus gerokai daugiau miškų (~ 40%), natūralios ir mažai žmonių pakeistos gamtos. Įspūdį palieka Ventos ir Abavos upių išvagota Kuršo aukštuma. Retokai gyvenamoje Vidžemėje irgi galima pamatyti unikalių kraštovaizdžių. Čia stūkso ir aukščiausia šalyje Gaizinkalnio (312 m v.j.l.) kalva.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Rundalės rūmai, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Rundalės rūmai, Latvija

Gerokai skiriasi ir šios šalies architektūra. Nuo Livonijos laikų bei statytų vėlesniais šimtmečiais Latvijoje išliko kelios dešimtys pilių ir tvirtovių. Kai kurios iš jų neblogai išsilaikiusios, restauruotos ir pritaikytos lankymui. Nors Latvija negali pasigirti tokia dvarų gausa kaip mes, tačiau sutvarkytų ir turistų lankymui pritaikytų dvarų mūsų kaimynai turi daugiau.

Latvijoje rūpinamasi pramogomis ir turizmu šeimoms. Čia daug gamtos parkų, apstu gražiose vietose įrengtų apžvalgos takų. Antai įspūdingos gamtos fone išpuoselėtas Lygatnės gyvūnų parkas yra tarsi zoologijos sodas natūralioje gamtoje. Nors gyvūnų įvairovė nedidelė, tačiau sąlygos žvėreliams sudarytos idealios.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Cėsio pilis, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Cėsio pilis, Latvija

Baltą pavydą gali kelti latvių sugebėjimas išnaudoti ne ką labiau nei Lietuvoje kalvotą paviršių kalnų slidinėjimui. Tokių kurortų visoje šalyse apsčiai.

Ką pamatyti Latvijoje?

Seniausias ir didžiausias šalyje Gaujos nacionalinis parkas (dar vadinamas Latvijos „Šveicarija“) yra viena gausiausiai turistų lankomų vietų. Čia galima pasigrožėti restauruota Turaidos viduramžių pilimi, aplankyti Siguldos dvarą ir pilį, pasivaikštinėti nuostabiu Gaujos upės slėniu ir pasigrožėti rausvo smiltainio atodangoje esančia Gūtmanio ola.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Gaujos upės vaga ir rausvo smiltainio atodanga, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Gaujos upės vaga ir rausvo smiltainio atodanga, Latvija

Taip pat rekomenduojama persikelti 40 metrų aukštyje pakibusiu vagonėliu per įspūdingą Gaujos slėnį ir pasigrožėti vaizdingais kalvotais vaizdais. Vėliau leistis į vandens arba dviračių žygį, pajodinėti žirgais bei pasiausti bobslėjaus trasoje.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Turaidos pilis, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Turaidos pilis, Latvija

Vaizdingame Ventos slėnyje įsikūrusi Kuldyga (dar vadinama latviškąja „Venecija“) ir jos apylinkės nuo seno laikoma patraukliu turizmo objektu. Nedidelis miestelis garsus savo praeitimi. Siauri kanalai, vingiuotos miesto gatvelės, mediniai ir mūriniai senoviniai pastatai mena tuos laikus, kai čia buvo sprendžiami visos vakarų Latvijos svarbiausi įvykiai.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Ventos krioklys, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Ventos krioklys, Latvija

Įspūdį palieka senovinis raudonų plytų tiltas per upę ir, žinoma, plačiausias Europoje (249 metrai) Ventos krioklys (dar vadinamas Ventos slenksčiu). Netoli nuo Kuldygos turistus vilioja unikalus kitados žmonių rankomis sukurtas objektas – garsieji Riežupės gamtos parko smėlio urvai.

Ventspilis – miestas įsikūręs prie Ventos žiočių (dar vadinamas Latvijos Baltijos perlu), yra vis gausiau lankomas tiek vietos, tiek ir užsienio turistų. Miesto akcentas – Livonijos ordino pilis. Iš išorės ji kukloka, bet viduje gražiai restauruota, joje įrengta šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsta interaktyvi ekspozicija.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Ventspilis, Latvija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Ventspilis, Latvija

Mieste apstu šiuolaikinio meno kompozicijų: skulptūros, įmantrūs gėlynai, fontanai. Vaizdingi, švarūs paplūdimiai bei aplinkiniai miškai idealiai tinka poilsiui. Ventspilio Pajūrio muziejuje po atviru dangumi apsčiai įdomybių ir vaikams, ir suaugusiems.

Tikrieji estai ir kitokia Estija

Pastaruoju metu po Estiją keliaujančių lietuvių pastebimai padaugėjo, tačiau daugeliui ši netolima Baltijos šalis ir toliau lieka neatrasta.

Estų yra tik kiek daugiau nei milijonas, o kuo mažesnė tauta, tuo didesnis jos nacionalinio pasididžiavimo jausmas. Estai labai brangina savo praeitį, gamtos ir kultūros paveldą. Per nepriklausomybės laikotarpį šios tautos pasiekti laimėjimai puikiai atspindi, kad estai yra intelektualūs, pragmatiški ir gabūs žmonės.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Viduramžiška gatvelė, Talinas, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Viduramžiška gatvelė, Talinas, Estija

Turizmo plėtra yra prioritetinis, o ne tik viešai deklaruojamas šalies tikslas. Dauguma po šią šalį keliavusių lietuvių vieningai tvirtina, kad infrastruktūros lygis Estijoje yra tikrai aukštas. Kai kurie sako, kad Estijoje siauri keliai, tačiau nė nesusimąsto, kad dėl nedidelio gyventojų skaičiaus platesnių ir nereikia.

Kelių žymėjimas ir ženklinimas niekuo nenusileidžia Skandinavijos šalims, be to, ir kelių danga yra puiki. Asfaltuotais keliais galima pasiekti daugumą lankytinų objektų. Nemažai jų ir be Europos Sąjungos finansinės pagalbos jau senokai atitinka visus europietiškus standartus ir masina turistus.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Tartu, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Tartu, Estija

Estijos gamta turi daug panašumų su lietuviškąja. Tačiau dėl atšiauresnio klimato ir kitų geografinių bei geologinių ypatybių yra pastebimi tam tikri skirtumai. Patys estai labai myli gamtą ir ją visokeriopai puoselėja. Retas dalykas miške ar paežerėje pamatyti sąvartyną, paliktas šiukšles. Šalyje apsčiai saugomų teritorijų, sparčiais tempais didinamas ir taip nemažas miškingumas (49%).

Ką pamatyti Estijoje?

Būdama nors ir nedidelė valstybėlė, Estija turistams gali pasiūlyti labai daug lankytinų objektų. Kai kurie tiesiog unikalūs ir vien dėl jų verta keliauti po šią šalį. Taliną šį sykį palikime nuošaly.

Estija yra jūrinė valstybė. Žemyninės dalies kranto linija tęsiasi apie 700 km. Šios šalies sąlyčio su jūra ypatybė – statūs uolėti skardžiai, kurie vadinami glintu.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Uolėta pakrantė, Pakri iškyšulys, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Uolėta pakrantė, Pakri iškyšulys, Estija

Glintas driekiasi plačiu ruožu šiaurės pakrante, skardžių taip pat galima pamatyti ir salose. Jo aukštis vietomis siekia net 56 metrus. Skardžiuose atsiveria įvairaus amžiaus uolienos, kurių spalvoti sluoksniai primena tortą. Lietuviams, įpratusiems matyti kitokį Baltijos jūros krantą, šios šalies skardžiai visada palieka neišdildomą įspūdį.

Į Rytus nuo Talino kranto linija daug kur labai vingiuota, joje gausu mažų ir kiek didesnių įlankų. Į suomių įlanką giliai įsiterpiantys pusiasaliai primena rankos pirštus. Čia įsikūręs seniausias šalyje Lahemos nacionalinis parkas.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Jegalos krioklys, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Jegalos krioklys, Estija

Beveik 10% Estijos teritorijos sudaro įvairaus dydžio salos ir salelės. Sunku patikėti, bet jų yra apie 1500. Nors daugelis salų mažos – romantikos mėgėjams tai puikus masalas. Didžiausios ir labiausiai lankomos yra Sarema, Hyjuma ir Muhu.

Sarema yra tarsi turistų magnetas. Didžiausia Estijos sala kasmet tampa vis populiaresnė. Ji keliautojus traukia savo unikalia gamta bei kultūros paminklais. Kuresarės administraciniame centre puikuojasi rūsti, bet didinga danų vyskupo pilis. Ši gyvenvietė garsi pramogų gausa, aktyviu naktiniu gyvenimu.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Anglos vėjo malūnų kalva, Saremo sala, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Anglos vėjo malūnų kalva, Saremo sala, Estija

Sala neįsivaizduojama be žvejų ir vėjo malūnų. Saremos malūnai itin funkcionalūs, nes turi medinę uodegą, kuri reikalinga tam, kad, vėjui pakeitus kryptį, visą malūną galima būtų pasukti prieš vėją. Daugiausia malūnų yra Angla gyvenvietėje. Etnografiniuose kaimuose vis dar galima pamatyti akmenines sienas, namus su šiaudiniais stogais, akmenimis grįstus takelius ir šuliniai su svirtimis.

Salos įžymybė – Kalio meteoritinis krateris. Jis panašus į mūsų Aukštadvario Velnio duobę, tik kiek mažesnis ir su ežeriuku dugne. Didžiausio kraterio apylinkėse yra dar aštuoni mažesni krateriukai.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Kalio meteoritinis krateris, Saremo sala, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Kalio meteoritinis krateris, Saremo sala, Estija

Savo šalies pasididžiavimu estai laiko krioklius. Visi jie susitelkę šiaurinėje salos dalyje. Įvairaus aukščio krioklių priskaičiuojama apie 40. Aukščiausias šalies krioklys ir nacionalinis šiaurės Estijos simbolis yra Valastės krioklys. Vanduo jame garma iš maždaug 30 metrų aukščio.

Prie krioklio yra naujai pastatyti laiptai (senieji 2010 metais buvo pripažinti nesaugiais ir uždaryti). Jais užkopus į viršų galima pasigrožėti ne tik pačiu kriokliu, bet ir glintu bei reljefine sienele. Ypač įspūdingas krioklys pavasarį, kai patvinsta upė, tačiau ir nusekus, krioklys atrodo nepaprastai gražiai. Jį galima lankyti visus metus, bet kuriuo paros metu, nes vakarais krioklys apšviestas.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Keilos krioklys, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Keilos krioklys, Estija

Netoli Talino puikuojasi vienas gražiausių ir įspūdingiausių Estijos krioklių – Jegala. Vanduo čia krenta nuo 8 metrų aukščio skardžio, o nuotėkis pavasario polaidžio metu siekia iki 200 kub. metrų per sekundę. Ne be reikalo šis krioklys kartais vadinama „Baltijos šalių Niagara“.


Estijos pietryčiuose iškilusios trys nedidelės aukštumos. Jose apsčiai įspūdingų ir kiek kitoniškų kraštovaizdžių. Hanijos aukštumoje stūkso aukščiausia Estijos kalva – Sūr Munamiagis (318 m). Čia įrengtas aukštokas apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria įspūdingos gamtos panorama.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Panorama nuo Sūr Munamiagio kalvos, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Panorama nuo Sūr Munamiagio kalvos, Estija

Priešingybė aukštumoms – pelkės, kurios šalyje apima net 12% teritorijos. Nors daugeliui žmonių pelkė asocijuojasi su liūnais, kemsynais bei uodų spiečiais, estai kai kurias pelkes pritaikė turistų lankymui. Su jomis iš arčiau susipažinti padeda sumaniai įrengti mediniai takai, tilteliai ir lieptai.

Dar vienas idiliškas gamtos lopinėlis – Lahemos nacionalinis parkas. Jis tapo pirmuoju nacionaliniu parku sovietų imperijoje. Akmenuotas pakrančių peizažas čia labai primena Suomijos ar Švedijos kraštovaizdį, bylodamas ir apie giminingą šių šiaurės šalių dvasią.

Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Viru apskrities pelkių takas, Estija
Kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ nuotr./Viru apskrities pelkių takas, Estija

Parkas garsėja etnografiniais žvejų kaimais, piliakalniais, pilkapynais, architektūros paminklais, pavyzdžiui, ištaigingu Palmsės dvaru. Čia galima pamatyti ir labai didelių riedulių, prieš kuriuos nublanksta net Puntukas ar kiti Lietuvos akmenys.

Atrask šias šalis kartu su kelionių organizatoriumi „GRŪDA“! Artimiausios kelionės į Latviją ir Estiją – 2019 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais!

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Nepasiduokime ligai

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje