Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 31d. 09:31

Erzina vėluojantis skrydis? Nustebsite sužinoję pasaulinę statistiką

Prieš skrydį
Partnerio nuotr. / Prieš skrydį

Pasipiktinimas, nerimas ir nusivylimas – emocijos, kurias sukelia oro uosto skrydžių tvarkaraštyje degantis užrašas „Delayed“ (liet. atidėtas). Vien per pastarąjį mėnesį daugiau nei 780 tūkst. keliautojų visame pasaulyje susidūrė su šia problema. Tačiau Lietuva šiuo požiūriu – vis dar „sėkminga“ šalis: iš daugiau nei 52 tūkst. skrydžių, šiemet vykdytų iš trijų šalies oro uostų, vėlavo vos daugiau nei 250. Be abejo, papulti į vieną iš tų 250 nenori niekas, tačiau, palyginus su tarptautine statistika, lietuviai pagrindo pykti kol kas tikrai neturi.

Įdomioji statistika

Ko gero, nėra aviakompanijos, kuri nesiektų, kad jos punktualumo statistika būtų kuo geresnė ir suplanuotų skrydžių vėlavimo būtų išvengta. Juk punktualumas – vienas svarbiausių rodiklių, pagal kurį keleiviai vertina oro linijų patikimumą. Tačiau tiesa ta, kad pakelti lėktuvą į orą yra ne tas pats, kas užvesti automobilį – aviacijos pasaulyje procesai kur kas sudėtingesni.

Remiantis globalia statistika, įprastą penktadienio rytą, 9 val., pasaulyje jau atšaukti 137 skrydžiai, daugiau nei 4,3 tūkst. – atidėti. Stebint kiek platesnio laikotarpio statistiką, per pastarąsias 30 dienų daugiausiai atšauktų ir vėlavusių skrydžių užfiksuota Amerikoje. Oro linijos „Southwest Airlines“ per mėnesį atšaukė daugiau nei 1,9 tūkst. skrydžių, apie 26 tūkst. – vėlavo. Ne ką mažiau atsilieka ir „Air India“ (IA) – šių metų liepos mėn. laiku išskrido tik 57,9 proc. visų šių oro linijų suplanuotų skrydžių.

Pasižvalgykime ir po punktualiausių trejetuką. Svarbu pastebėti, kad punktualiu skrydis laikomas tokiu atveju, jei lėktuvas pakyla ne vėliau kaip per 15 min. nuo numatyto laiko. Taigi, vis viena paliekama nedidelė vėlavimo galimybė. Remiantis tarptautinės skrydžių statistikos agentūros OAG duomenimis, 2017 m. punktualiausios pasaulyje buvo Latvijos nacionalinės oro linijos „airBaltic“ – net 90 proc. jų skrydžių įvyko laiku. Toliau rikiuojasi „Hong Kong Airlines“ (88,83 proc.) ir „Hawaiian Airlines“ (87,24 proc.). Kaip matyti iš skaičių, net ir punktualiausios pasaulio avialinijos ne visada garantuoja punktualumą.

Remiantis Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) duomenimis, Vilniaus oro uoste šiemet atšaukta apie 490 skrydžių, o 257 kartus lėktuvai vėlavo išskristi kelias valandas ar daugiau. Vienintelės lietuvių užsakomųjų skrydžių oro linijos „Small Planet Airlines“, bene garsiausiai aptarinėtos viešojoje erdvėje, 3 valandas arba ilgiau šią vasarą iš Vilniaus oro uosto vėlavo išskristi vos 8 kartus. Tai tesudarė 1,75 proc. bendrovės skrydžių.

Punktualumas – siekiamybė, kuri realybėje neįmanoma

„Vėluojantys skrydžiai yra neišvengiama aviacijos pasaulio dalis. Punktualiausios pasaulio oro linijos pasiekia 90 proc. laiku išvykstančių skrydžių rodiklį, o punktualiausiame pasaulio oro uoste jis dar mažesnis – 84 proc. Tam, kad lėktuvai niekada nevėluotų, turi būti sukurtos utopinės sąlygos: oro linijos kiekviename oro uoste turėtų turėti bent 1 pakaitinį orlaivį ir didžiulius atsarginių detalių sandėlius. Taip pat visuomet turėtų laukti pasiruošusios pakaitinės įgulos. Teoriškai tai galbūt įmanoma, tačiau oro linijų ir oro uostų patiriami kaštai būtų didžiuliai, o juos dengtų nepakeliamai išaugusios bilietų kainos. Taigi, grįžtume keliais dešimtmečiais atgal, kai kelionės lėktuvu buvo tik saujelės pasaulio turtingųjų pramoga“, – pasakoja atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.

Jam antrina ir Civilinės Aviacijos Administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė: „Objektyviai nėra įmanoma, kad skrydžiai būtų punktualūs 100 proc. Ir tai lemia ne vien avialinijos. Skrydžio punktualumas priklauso nuo daugybės įmonių sąveikos: oro linijų, kurios turi užtikrinti skrydžio vykdymą ir techniškai tvarkingą orlaivį; antžeminių paslaugų teikėjų, aptarnaujančių skrydžio orlaivį ir keleivius oro uoste; oro eismo valdymo įmonių bei nuo meteorologinių reiškinių ar net žmogiškojo faktoriaus. Bent vieno šios grandinės dalyvio nukrypimas nuo grafiko ar iškilusios nenumatytos aplinkybės sukelia grandininę reakciją, kuri lemia skrydžio vėlavimą ar netgi atšaukimą“.

Partnerio nuotr./Prieš skrydį
Partnerio nuotr./Prieš skrydį

Vėlavimo priežastys – ir rimtos, ir šiek tiek kuriozinės

Oro erdvę virš Europos kontroliuojančios tarnybos „Eurocontrol“ pateiktoje analizėje daugiausiai vėlavimų fiksuojama dėl šių priežasčių:

  • nepakankamo pralaidumo oro erdvėje – jeigu pastebima, kad lėktuvų eismas virš tam tikros valstybės labai intensyvus, oro linijoms pranešama, kad jų skrydis atidedamas, o tai dažnai sukelia visą vėlavimų virtinę. Prie šio punkto galima priskirti ir oro eismo valdymo specialistų trūkumą, neretai sukeliantį eismo valdymo procesų sutrikimų;
  • oro sąlygų ne tik oro uoste, bet ir visame skrydžio maršrute – nors oras prognozuojamas iš anksto, niekada negali žinoti, kas danguje dėsis būtent tuo metu, kai reikės kilti lėktuvui: rūkas lemia prastą matomumą, lietus ne tik pablogina matomumą, bet ir gali trukdyti pakilti į reikiamą aukštį, nesklandumų gali kelti ir vėjo stiprumas ar kryptis; ką jau kalbėti apie tokius gamtos reiškinius kaip audros, uraganai ar ugnikalnio išsiveržimas – jų nesuplanuosi, o skrydžius gali tekti atidėti ar net atšaukti ne vieną dieną iš eilės;
  • orlaivio įgulos ar antžeminių paslaugų teikėjų streikų. Tai – viena iš šių dienų aktualijų. Pavyzdžiui, mažų sąnaudų oro linijų bendrovė „Ryanair“ liepos pabaigoje buvo priversta atšaukti apie 600 skrydžių, tai reiškia, kad apie 100 tūkst. keleivių nesulaukė savo skrydžio ir kelionę buvo priversti suplanuoti iš naujo;
  • dėl oro uosto perpildymo – vasara yra pats intensyviausias aviacijos laikas, kai smarkia išauga keliaujančių žmonių skaičius. Tuomet spūstys susidaro ne tik pakeliui į oro uostą, bet ir pakilimo takuose – dėl didelio pakilimo takų užimtumo orlaiviai savo eilės pakilti kartais laukia ir porą valandų;
  • techninių gedimų. Saugumas aviacijoje yra esminis prioritetas – jeigu prieš skrydį atliekant techninę apžiūrą bus aptiktas menkiausias nukrypimas nuo taisyklių, skrydis bus atidėtas, kol problema pašalinama arba inžinieriai nusprendžia, kad defektas neturi įtakos skrydžio saugai. Net jei „gedimas“ – tik nuo deguonies baliono nusilupusi etiketė.

S. Bartkus dalijasi patirtimi, kuri rodo, kad dažnai vėluojama išskristi nebūtinai dėl su saugumu susijusių priežasčių: „Yra buvę ir visai su aviacija nesusijusių kliūčių. Pavyzdžiui, kai negalėjome nusileisti Graikijos Zakinto oro uoste – liepos–rugsėjo mėnesiais šis oro uostas naktimis uždaromas, siekiant apsaugoti nykstančius didžiuosius jūrinius vėžlius. O kaip tik tuo metu oro uostuose – didžiausi kamščiai, tad pavėlavę pusvalandžiu išskristi, nebegavome leidimo leistis šiame oro uoste. O štai pernai liepą Varšuvoje lankėsi Donaldas Trumpas – vėlavome išskristi, nes kylant Amerikos prezidento lėktuvui, visas kitas eismas oro uoste buvo sustabdytas.“

Visada ieškoma geriausio sprendimo

Skrydžio vėlavimas ar atšaukimas tikrai nėra pats geriausias scenarijus nei keleiviams, nei pačioms oro linijoms, kurioms vėluojantys skrydžiai skaudžiai finansiškai atsiliepia, todėl pirmiausia stengiamasi padaryti viską, kad to būtų išvengta, o jeigu nepavyko – kad vėlavimas būtų kuo trumpesnis.

Pavyzdžiui, lietuvių atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ vienas pagrindinių principų – niekada neatšaukti skrydžių: „Kai tik paaiškėja, kad skrydis bus atidėtas, bendrovės dispečerių skyrius pradeda ieškoti pakaitinio orlaivio. Taip pat reikia surinkti pakaitinę įgulą, kuri jį atskraidintų – tai užtrunka iki kelių valandų. Turime du pakaitinius orlaivius, tačiau jie ne visada būna tame oro uoste, kuriame vyksta vėlavimas. Pasitaiko situacijų, kai atidėto skrydžio pakaitiniai lėktuvai padengti negali. Tokiais atvejais bendrovė iškart ieško orlaivio nuomai. Nors statistiškai mūsų lėktuvai vėluoja labai retai, žmonių reakcijų pasitaiko visokių. Norisi tikėti, kad su laiku keleivių supratingumas didės ir tokios situacijos kels vis mažiau streso“, – sako S. Bartkus.

Nepaisant oro linijų personalo dedamų pastangų ieškant geriausio ir greičiausio problemos sprendimo, keleivių nepasitenkinimo išvengti nepavyksta. V. Žegunytė pastebi, kad lietuviai santykinai retai skraido ir nėra įpratę prie skrydžių vėlavimų, tad kartais reakcija būna per jautri: „Nors Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi oro transportu, bet, palyginti su Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių gyventojais, keliauja dar gana mažai ir dėl to retai susiduria su tokiais reiškiniais kaip skrydžių vėlavimas ar atšaukimas. Dažnai keliaujantiems žmonėms skrydžių vėlavimai yra įprastas dalykas, todėl jie reaguoja ramiau. Kita vertus, minėtuose regionuose žmonės turi ir daugiau alternatyvų, kuriomis gali pakeisti užstrigusį skrydį: tai išvystyta intermodalinė transporto sistema, greitieji geležinkeliai, daugiau skrydžio galimybių. Žinoma, situacijos vertinimas ir streso lygis priklauso ir nuo paties keliautojo požiūrio“.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Strasbūro atakos įtariamasis buvo stebimųjų sąraše: ką reiškia kategorija „S“?

Pasaulis kišenėje

Staiginės kaime – paaiškinimas, kodėl Berlyne yra Tauragės gatvė

Aktualu

Vladimiras Putinas supranta, kad repo muzikos neuždraus, todėl nori ją kontroliuoti

Sportas

Nelaimė Vokietijoje – po rungtynių stadione mirė Štutgarto kapitono tėvas

Gyvenimas

Dvidešimt metų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Andrejus: „Ribos yra mūsų galvose“

„Vieni vartai“: nacionalinio stadiono cirkas, A lygos gelbėjimo planas ir Čempionų lyga

Aktualu

Kaune – mūšis dėl požeminių konteinerių vietos: gyventojai iškvietė net policiją

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gyvenimas

Vaistų neprireiks: 3 maisto produktai, kurie numalšins skausmą

Aktualu

Lietuvis narkotikų prekeivis prisidengė dviem nepilnametėm mergaitėm

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Dovanų skonis. Turtuoliams, vidutiniokams, taupiems

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Mokslas.IT

Ar apsimoka pirkti naujausią telefono modelį? Atsakymas jus nustebins

Gyvenimas

Darius sukūrė filmuką ir pasipiršo kino teatre: slapta kamera užfiksavo merginos reakciją

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

N-18 Vardai

Argentiną drebina sekso skandalas: 16-metę „Bjauriojo ančiuko“ aktorę išprievartavo serialų žvaigždė

Kultūra

Talino kino festivalis: kelionė po savo įsimylėjimų istoriją ir gedulo anatomija

Kultūra

Reta M.Prousto knyga parduota už rekordinę 1,5 mln. eurų sumą

24sek

Rezultatyvus A.Juškevičius pralaimėjo, M.Kalnietis džiaugėsi pergale

Naujienos

Aktualu

Vytautas Kisielius: galimybių atpiginti biokurą ir šilumą – yra

Sportas

„Sūduvos“ pinigai: suma, kuri būtų pakeitusi sūduvių gyvenimą

Maistas

Savaitgalio valgiaraštis: švenčiame rudens pradžią

Gazas

Lietuvą jau pasiekė popiežiaus papamobiliai: kuriomis gatvėmis jie važiuos

Aktualu

Benamių kasdienybę tyrusi mokslininkė: „Buvo sunku suvokti, kodėl su tokiu šviesiu žmogumi susitinkame gatvėje“

Verslas

Briuselis šiemet žada atsakymą, ar Rytų europiečiams tikrai tiekiamas prastesnis maistas

Verslas

Mitai apie suvienodintus cigarečių pakelius: atmintinė mąstantiems

Aktualu

Aliaksandras Lukašenka ir internetas: kontroliuoti ar drausti?

Aktualu

Orai.lt: vasaros atsisveikinimas – su lietumi

Aktualu

Remontuojamas Panevėžio aplinkkelis tapo spąstais lenkų ekipažui

Aktualu

Rusija blokavo Šiaurės Korėjai nepalankios ataskaitos apie sankcijas paskelbimą

Aktualu

G.Nausėda: jei pamatyčiau asmenį, kuris gali suvienyti šalį, jam netrukdyčiau

Aktualu

Buvusi Ukrainos premjerė J.Tymošenko paskelbė kandidatuosianti į prezidentus

Aktualu

Marius Laurinavičius: Kaip V.Matijošaitis Rusiją užkariavo ir kodėl tai gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui

Sportas

Istorinę „Sūduvos“ galimybę Glazge „Celtic“ sudaužė trimis įvarčiais

Aktualu

Belgai perima NATO oro policijos misiją Lietuvoje

24sek

Kodėl Prienai užsipuolė Ballų šeimyną?

Vardai

Atlikėja Justina Globienė siekia tapti lietuviškąja Kim Kardashian: pasididino sėdmenis

Sportas

Tai ne C.Ronaldo! Mažasis kroatas išrinktas geriausiu UEFA futbolininku

Aktualu

Kaip iš Lietuvos išvesta Rusijos okupantų kariuomenė: unikalios derybų detalės ir Maskvos reikalavimai

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje