Kaip 15min.lt skelbė anksčiau, praėjusį sekmadienį į Girulius atvažiavę poilsiautojai skundėsi erkių puolimu – į paplūdimyje budinčią medikę kreipėsi dvylika vasarotojų, aptikusių ant kūno ropojančias erkes. Panašius radinius ant savo odos ir drabužių dažnai aptinka ir kitose Lietuvos vietose atostogaujantys tautiečiai. Taigi, pasakojame, ką daryti, kad išvengtumėte šių vabzdžių.
Pirmiausiai, prieš keliaudami iškylauti atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėti ir išvengti jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis iki valandos. Erkės ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje. Būtent šias vietas specialistai ir pataria tikrintis pirmiausiai.
 |
| Šiemet miške grybų ieškančius lietuvius pasitinka itin gausūs erkių būriai. |
Todėl po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.
Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.
Specialistai tikina, kad ne visos erkės yra užkrėstos virusu encefalitu, statistiškai, iš 10 erkių 1-2 yra užkrečiamos (tiesa, savo išvaizda jos niekaip nesiskiria nuo kitų erkių). Erkės gyvena ne ant medžių, kaip paprastai manoma, bet ant krūmų ir aukštos žolės. Jos iš anksto jaučia žmogaus skleidžiamus infraraudonuosius spindulius ir tuomet rengiasi atakuoti. Patekusi ant odos erkė įsisiurbia į žmogaus odą ir ima siurbti kraują (būtent šiuo atveju, jei erkė infekuota encefalitu arba borelioze, liga pateka į žmogaus kraują). Po kelių dienų parazitas nukrenta nepalikdamas jokių pėdsakų. Jeigu erkė buvo užkrėsta, per 30 dienų nuo įkandimo žmogui pasireiškia ligos simptomai.
 |
| Erkės |
Teigiama, jog būtinai pasiskiepyti turėtų dirbantieji endeminėse vietovėse: miškuose, parkuose, taip pat minėtųjų vietovių nuolatiniai gyventojai ir vasarotojai. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas – šalis, kuriose erkinio encefalito virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt. Susiraskite daugiau informacijos apie šalį, kurioje ketinate lankytis specialiame Erkinio encefalito paplitimo žemėlapyje. O padėtį Lietuvos apskrityse galite pasitikrinti čia.
Ką daryti įkandus erkei?
Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos ilgą laiką, išlieka pavojus, jog erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.
Šiame vaizdo klipe parodyta kaip teisingai reikėtų pašalinti erkę, kad jos dalys neliktų jūsų odoje.
Ištraukę erkę, apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Be to, pas gydytoją reguliariai apsilankyti profilaktiškai rekomenduojama visiems, kas nėra pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.
