Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 16d. 08:02

Ką pirkti Turkijoje ir vežtis į Lietuvą?

Ką pirkti Turkijoje?
123rf.com/15min nuotr. / Ką pirkti Turkijoje?

Ką pirkti? Turiu naujieną – nieko neprivalote pirkti. Ypač suvenyrų – dubenėlių, kepurių fesų, arbatos stiklinaičių, medžiaginių pinigainaičių, nargilių, tušinukų, paveiksliukų... Kodėl? Ogi todėl, kad parvežti namo jau pirmąją savaitę taps šiukšlėmis. Ypač, jei dovanosite kažkam, kas ten nei buvo, nei matė ir jokių malonių asociacijų nejaučia. Tada iškart atsidurs šiukšlių dėžėje arba parinks, parinks dulkes ir vis tiek nukeliaus ten, kur turi būti.

Daugiau naujienų apie keliones į Turkiją rasite „Facebook“ puslapyje „Noriu į Turkiją – Turkija“.

Anokia problema, sakysite. Problema, žinokite. Kartą, kai lietuviai dar noriai važinėjo į Egiptą, suskaičiavau, kad vien papirusinių paveiksliukų per metus atsiveža tiek, kad galėtų jais futbolo stadioną nukloti. Laimei, jie pūva ir dega. O plastikiniai katinai ne pūva ir kažin ar greit dega.

Kasmet apie 100 tūkst. lietuvių, tų, kurie gyvena Lietuvoje, važiuoja į Turkiją. Ar galite įsivaizduoti, kiek suvenyrų jie parsiveža?

Vienas pažįstamas turkas augina moliūgus – nevalgomus, o tuos, iš kurių išlupa sėklas, luobą išdžiovina, išpjausto skylutes, išdažo ir išeina gaubtai lempoms. Verslas toks geras, kad jis uždarė nekilnojamojo turto agentūrą ir dabar dienų dienas laisto moliūgus.

Žinoma, pardavėjai norės jums įsiūlyti kuo daugiau, kuo prastesnės kokybės ir kuo brangesnių daiktų. Toks jų darbas – pirkti pigiai, parduoti brangiai. Kiek brangiai? Labai brangiai. Na, pavyzdžiui, jei pirksite ne aukščiausios kokybės rankšluostį kur nors kaime aplink Ispartą, mokėsite, tikėtina, 15 lirų. Už tą patį rankšluostį populiariame 5* viešbutyje iš jūsų gali paprašyti 15 eurų. Skirtumas – 6 kartai.

Aš irgi kartais pasiduodu pirkimo įkarščiui – iš kiekvieno aplankyto miesto atsivežu po magnetuką - atseit, prisiminimas. Bet ką verta prisiminti, prisimenu ir taip, o daug magnetukų, deja, man nebesako nieko. Ką jie sakys kažkam po manęs? Šiukšlė!

Bet klausimas vis tiek riebus – ką pirkti, nes pirkti norisi. O ir namie likusieji pakels antakius, jei nieko neparvešite. Pasiturintys skandinavai seniai išrado taisyklę – pirkti ir dovanoti viską, kas valgoma. Pasitenkinimas didžiulis ir susinaikina greitai.

Saldumynai, prieskoniai, kava, arbata, džiovinta jautiena, granatų padažas, džiovinti vaisiai, riešutai, sūriai, alyvuogės... Sąrašas ilgas kaip Konstantinopolio siena. Kaip įsigyti kokybiškų, o ne neišmanantiems turistams skirto šlamšto, kalba, verta atskiro aprašymo. Pažadu, aprašysiu.

123rf.com nuotr./Turgus Turkijoje
123rf.com nuotr./Turgus Turkijoje

Turkijoje yra labai geros kosmetikos iš natūralių aliejų, su aukščiausios kokybės eteriniais aliejais. Parsivežę tokios, visus metus džiaugsitės ir kitąmet vėl važiuosite į šią šalį, kad įsigytumėte. Bet būkite budrūs – ne viskas auksas, kas auksu žiba. Skaitykite etiketes, klauskite išmanančių, ieškokite internete, nes šioje šalyje yra ir labai daug žmonių, kurie dievina chemiją. Ir kuo ji aštriau kvepia, tuo geriau.

Drabužių gausa ir kainos akimirksniu apsuka galvą – rengtis reikia. Bet jei protą pamesite kokiame „Waikiki“ ar „Kotton“, šaltas dušas jį atvėsins gana greitai grįžus namo – užsivilksite keletą kartų, ir jūsų trofėjus papildys ir taip pilnus tekstilės atliekų konteinerius.

Turkijoje galima įsigyti populiarių prekių ženklų drabužių, tačiau irgi neturėtumėte susižavėti jų menka kaina – visoms importinėms prekėms uždedami didžiuliai importo muitai, pavyzdžiui, „Duracel“ baterijos Turkijoje kainuoja dvigubai nei pas mus. Tad jei už kokį dolčį ir gabaną prašo keliolikos ar keliasdešimt eurų, tikėtina, tai bus padirbinys. Turkai – šios srities meistrai.

Ir dar vienas niuansas: jei tokių prekių prikimšite visą lagaminą, oro uoste muitininkai gal paklausti: „O kas gi čia?“ Va, tada galite pasigailėti, kad iš viso vykote į Turkiją. 2017 m. Lietuvoje konfiskuota 6 mln. suklastotų prekių vienetų. Beje, visi versačės, prados ar armanės turgelyje prie viešbučio garantuotai bus klastotės. Kodėl turkų valdžia nekovoja su padirbinėtojais ir prekiautojais klastotėmis? Kovoja, bet... mūsiškė Gariūnų irgi nesutvarko. Tad geriau mokėti šiek tiek brangiau.

J.Lapienytės/15min nuotr./Turkijos žanro klasika: mano pirmoji „viskas įskaičiuota“ patirtis
J.Lapienytės/15min nuotr./Turkijos žanro klasika: mano pirmoji „viskas įskaičiuota“ patirtis

Beje, turkiškų drabužių yra puikių ir gerų. Jei nenorite labai išlaidauti, užsukite į „Mavi“, „Mado“, „Collezione“, „Ipekyol“, „Vakko“.

Dievinu „Hotiç“ batus. Jei ieškote įmantresnių, sukite į „Ilvi“, bet nuostabiausi – rankų darbo, atvežami iš Gaziantepo apylinkių. Gaila, kad tinka tik vasarai.

Turkijoje galima rasti ir kitų puikių odos gaminių – drabužių, rankinių. Deja, turistinėse vietose viskas nuo vieno kurpaliaus ir – ne aukščiausios kokybės. Taigi, galiu tik pakartoti: klauskite išmanančių, ieškokite internete ir, svarbiausia, nepasiduokite spaudimui pirkti – geriau devynis kartus atmatuoti, o tik dešimtą – kirpti.

Na, ir auksas... Turkai per metus nuperka 140 tonų aukso, tad...

Daugiau naujienų apie keliones į Turkiją rasite „Facebook“ puslapyje „Noriu į Turkiją – Turkija“.

„Noriu į Turkiją“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje