Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 31d. 14:29

Kaune dirbantys specialistai kartais ir anksčiau nei oro linijos sužino, kad skrydis neįvyks

Oro uoste
123rf.com nuotr. / Oro uoste

Skaitmeninės skrydžių informacijos teikimo bendrovės OAG ekspertai prognozuoja, kad tik 2024 metais skraidančių keleivių bus tiek, kiek šių metų pradžioje. Vis dėlto oro linijoms iš viso prireiks 7-8 metų, kad įmonės pilnai atsigautų ir atkurtų išnaudotus finansinius rezervus. Žinoma, jei per šį laiką nenutiks dar kas nors neprognozuojamo, nes priešaky – ilgas laikotarpis.

Žino anksčiau už oro linijas, kurie skrydžiai neįvyks

Aviacija – viena iš labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių industrijų pasaulyje. Nuo balandžio iki birželio buvo atšaukta daugiau nei 60% skrydžių visame pasaulyje, o atskirose šalyse – ir daugiau nei 90%, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu įvyksta maždaug pusė skrydžių, kiek vykdavo praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo OAG duomenys, kurių didžioji dalis kaupiama ir apdorojama Kaune įsikūrusiame įmonės informacinių technologijų padalinyje.

"Kaune mes registruojame visų pasaulyje vykstančių skrydžių informaciją, vadinasi, kiekvienas danguje esantis keleivinis lėktuvas yra sekamas čia, o skrydžio trasa ir visi duomenys registruojami bei amžinai saugomi mūsų duomenų bazėse.

Esame sukaupę milžiniškus kiekius duomenų, iš kurių analitikai jau gali prognozuoti, kurie skrydžiai, tikėtina, vėluos ar bus atšaukti. Kartais mes tai galime numatyti anksčiau nei sužino pačios oro linijos", – pasakoja Donatas Mažeika, OAG produkto vadovas, šiuo metu vadovaujantis naujos duomenų platformos kūrimui.

Verslas į lėktuvus turėtų sugrįžti vėliausiai

Pasaulyje vis dar yra oro linijų, kurios dar nėra atnaujinusios veiklos po karantininio uždarymo, tūkstančiai aviacijos darbuotojų yra netekę darbo, o nuo turizmo priklausomos ekonomikos patiria gilų nuosmukį. Nors skrydžiai ir pradeda atsigauti, tai dar nereiškia, kad lėktuvai yra pilni.

"Mums reikia susigrąžinti pasitikėjimą, kad skraidyti yra saugu. Tam prireiks laiko, nors oro linijos ir oro uostai labai stengiasi, kad keleivių saugumas būtų užtikrintas", – pastebi D.Mažeika.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Sustatyti neskraidantys lėktuvai oro uoste
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Sustatyti neskraidantys lėktuvai oro uoste

Pasak specialisto, oro uostai visame pasaulyje įdiegė moderniausias patikros sistemas ir pakeitė srautus, kad būtų kuo mažiau kontaktų tarp žmonių. Avialinijos kas naktį atlieka giluminį lėktuvų valymą, kitaip tiekia maistą keleiviams, instaliuoja moderniausius HEPA oro dalelių filtrus, kurie leidžia orą lėktuve atnaujinti kas tris minutes.

"Tikėtina, kad ilgiausiai užtruks verslo kelionių sektoriaus atsigavimas. Verslai neblogai susitvarkė su nuotoliniu darbu, prisitaikė prie bendravimo virtualiu būdu, tad kelionės tapo mažiau aktualios dabartinėje verslo aplinkoje", – teigia OAG atstovas.

Pasak specialisto, verslo kelionės gali ir niekada nebepasiekti buvusių apimčių, nes įmonės jaučia pareigą rūpintis savo darbuotojų sveikata, o ir reikalavimas karantinuotis po kiekvienos kelionės neskatina skraidyti. Tai pagrindinis COVID-19 pandemijos skirtumas nuo ankstesnių aviacijos krizių, kai verslo kelionės būdavo pirmosios, kurios atsigaudavo.

Baltijos šalys – tarp atsigavimo lyderių

Baltijos šalys prasidėjus pandemijai veikė greitai ir ryžtingai, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir tai padėjo suvaldyti viruso plitimą. Užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo gerokai mažesnis nei likusioje Europoje, todėl ir oro uostai čia galėjo atnaujinti darbą vieni pirmųjų Europoje.

D.Mažeikos teigimu, "Air Baltic" ir "Wizzair" pradėjo skraidyti labai greitai, kai tik vyriausybės vėl leido vykdyti skrydžius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Baltijos šalių vėliavomis papuošti lėktuvai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Baltijos šalių vėliavomis papuošti lėktuvai

"Mes vėl galime susisiekti su pasauliu, nors vis dar yra šalių, kur iki šiol nevyksta didžioji dalis skrydžių, atšauktų dar balandį. Pavyzdžiui, Singapūre iki šiol atšaukta daugiau nei 90% skrydžių, Švedijoje ir Australijoje – daugiau nei 70%, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje – daugiau nei 60% skrydžių", – vardija specialistas.

Iš Lietuvos oro uostų rugpjūtį pakilo 45% mažiau lėktuvų nei tuo pačiu metu pernai, iš Latvijos ir Estijos – apie 50% mažiau, nors Lietuva yra mažiausia aviacijos rinka iš trijų Baltijos šalių.

Pasak OAG ekspertų, tikimasi, kad skrydžiai iš ir į Lietuvą, Latviją ir Estiją gana greitai atsigaus, kai tik nuo pandemijos atsigaus tos šalys, į kurias būdavo skraidoma. Vis dėlto užtruks, kol vėl pasieksime iki pandemijos buvusias skrydžių apimtis.

"Nors Lietuva ir Baltijos šalys tėra labai nedidelė pasaulinės aviacijos rinkos dalis, bet mes esame tarp lyderių atsigaunant nuo pandemijos – vieni pirmųjų vėl padėjome vykdyti skrydžius, atidarėme sienas, o taip pat turime vienus mažiausių užsikrėtusiųjų rodiklius, todėl galime išnaudoti šią situaciją, – sako D.Mažeika. – Mūsų turizmo agentūros gali pakviesti europiečius į spalvotą rudeninį Vilnių ir Kauną bei vos po kelių mėnesių atsidarysiančius Kalėdų miestelius. Taip prisidėsime prie aviacijos ir mūsų turizmo sektoriaus atsigavimo".

Skrydžių atsigavimą pasaulyje galima stebėti čia arba paspaudus nuorodą: https://www.oag.com/coronavirus-airline-schedules-data.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje