Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 4d. 20:56

Kelionės pasikeitė: 15 dalykų, ką reikia žinoti norint keliauti artėjant rudeniui

Turistė Tunise, Džerbos saloje. 2020 m. liepos 18 d.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Poilsis viešbutyje
Ar galima planuotis keliones rugsėjui? O rudens vaikų atostogoms? Į kokias kryptis žiūrėti? Į kur bus galima jau netrukus lietuviams keliauti paprasčiau? Ar teks mokėti daugiau už atostogas? O ką privalu žinoti dėl COVID draudimo? Ar visur galėsiu keliauti su skiepu arba testu? Klausimų norintiems keliauti dažnai atrodo daugiau nei atsakymų, bet nėra viskas taip sudėtinga, jeigu žinote, į ką privalu atkreipti dėmesį. Nors daliai žmonių teks ir susitaikyti, nes jiems keliauti bus kone neįmanoma arba labai sunku.

Jau pusantrų metų gyvename pandemijos apimtame pasaulyje. O jau ir metus atsargiau, bet keliaujame – kelis mėnesius praleidę uždaryti savo namuose ar šalyje, vėliau išmokome, kad vykti svetur visgi galima, jeigu tą darai saugiau ir suvoki, kad realybė yra pasikeitusi.

Trečiadienį Žydrė Gavelienė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, spaudos konferencijoje pasidalijo įžvalgomis, ką dabar turėtų žinoti norintys keliauti.

Nors rudens kelionės priklausys ir nuo koronaviruso bei jo atmainų plitimo, viena aišku – jeigu nepasiskiepijai, keliauti tau bus gerokai sunkiau ar net kai kuriomis kryptimis išvis neįmanoma.

„Tikėtina, kad tam tikros šalys gali paprašyti ir testų prie skiepų. O tie, kurie nesiskiepija, manyčiau, šituo periodu, kol pasibaigs pandemija, turėtų susitaikyti, kad keliauti nepavyks arba bus labai sudėtinga“, – įspėjo Ž.Gavelienė.

Tad – jeigu norite keliauti, į ką reikia atkreipti dėmesį?

1. Daugiau keliaujama užsakomaisiais reisais

Anksčiau keliaujančių užsakomaisiais, o ne reguliariais skrydžiais žmonių būdavo apie 10 proc. Šiemet jų dalis sudaro dvigubai daugiau – apie 20 proc. Tą lemia kelios priežastys:

  • keliauti į turistines šalis tiesioginiais reisais yra saugiau;
  • ne visomis poilsiautojų pamėgtomis kryptimis rasite tiesioginių reguliariųjų skrydžių;
  • sezoną užsakomaisiais reisais Lietuvos kelionių organizatoriai pradėjo ne gegužę, o kovo mėnesį;

2. Išaugo kelionių ekspertų poreikis

„Mus klientai dabar vadina naujaisiais dievais, nes mes valdome informaciją, kur galima keliauti, kokie ribojimai, kas gali pasikeisti, kur yra gerų kainų“, – teigė agentūros vadovė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žydrė Gavelienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žydrė Gavelienė

„Šie metai yra tokie, kad jeigu galite išsirinkti norimas atostogas iš kelionių organizatorių krypčių, taip ir darykite šiemet. Pirma – jums bus siūlomi patikrinti ir sertifikuoti viešbučiai. Antra – jeigu įvyktų nenumatytos aplinkybės, jumis pasirūpins ar pakeis kryptį. Ir trečia – organizatorius labai prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, – argumentavo Ž.Gavelienė.

Ji akcentavo ir ekspertų naudą vadinamosioms „darbostogoms“, kai net ir grupė įmonės darbuotojų kuriam laikui persikelia svetur. Anot Ž.Gavelienės, keliaujant su grupe labai naudinga kažką turėti „užnugaryje“, kas reikalui atsiradus galės iškart koreguoti grupės planus. Be to, galės pasiūlyti savo žinias – dėl apgyvendinimo, kokius namų darbus padaryti, kokius dokumentus turėti ir pan.

3. Kas jau padaryta gerai – kodėl keliauti yra lengviau ir saugiau

Dvi pagrindinės kolonos, kurios turizmui leido atsiplėšti nuo žemės – tai masinė vakcinacija ir ES skaitmeninis COVID pažymėjimas.

„Turizmas yra geriausia skiepų skatinimo priemonė“, – argumentavo Ž.Gavelienė ir prisiminė iš kitų girdėtus žodžius: „Jeigu nebūtų leidimo keliauti, vargu, ar mes skiepytumėmės.“

Skiepai leidžia ne tik nuvykti į kitas šalis be būtino testavimosi ir izoliacijos, bet ir palengvina grįžimą – po kelionės nebereikia izoliuotis ar papildomai testuotis.

Didelis pliusas keliaujantiems yra ir tai, kad vis daugiau šalių siūlo galimybę testuotis oro uoste. Pavyzdžiui, Maderioje, kurioje didelę dalį pastarųjų metų praleido pati Ž.Gavelienė, nemokami testai siūlomi ir išskrendantiems keliautojams.

4. Lietuviai gali džiaugtis skrydžių skaičiumi

Iš Lietuvos oro uostų birželio mėnesį buvo net 71 tiesioginis maršrutas. Liepą prisidėjo dar bent 8.

LTOU nuotr./Kryptys iš Lietuvos oro uostų liepą
LTOU nuotr./Kryptys iš Lietuvos oro uostų liepą

„Mes tikrai lenkiam kitus Baltijos šalių oro uostus. Birželį Vilniaus oro uostas tapo lyderis turistų pervežime – prisidėjo ir tai, kad Latvijos oro erdvė buvo ilgai uždaryta, Estijoje buvo savų niuansų. Lietuvos oro uostai labai sėkmingai spurtavo“, – atkreipė dėmesį Ž.Gavelienė.

5. Tai ar pabrango kelionės?

Nors statistika rodo, kad lietuviai per pandemiją net ir sutaupė daugiau pinigų, finansiškai stipriai nukentėjo nedaugelis, tačiau kelionių kainų klausimus aktualus išlieka visuomet.

„Jeigu lyginsime obuolius su obuoliais – kaina ta pati“, – apie kainas sakė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

Anot jos, lyginant tos pačios kategorijos viešbučio ir skrydžio, pervežimo paslaugų kainas šiais metais su tomis, kurios buvo 2020 ar net 2019 m., skirtumų iš esmės nematysime.

Jeigu lyginsime obuolius su obuoliais – kaina ta pati. Bet keliautojai visi išleidžia apie 12 proc. daugiau.

Nepaisant to, vidutiniškai turistas išleidžia maždaug 12–15 proc. daugiau. Tą rodo ir „Estravel“, ir didžiųjų kelionių organizatorių statistika.

Priežastys? Žmonės tiesiog renkasi kokybiškesnius viešbučius ir ilgesnes atostogas. Be to, nepasiskiepijusiems žmonėms papildomai kainuoja ir testai, taip pat dabar keliaujant reikia ir COVID draudimo.

Prie to prisideda ir tai, kad labai sumažėjusi kelionių krypčių pasiūla – dauguma keliauja tik po Europos Sąjungą, o už jos ribų būdavo galima džiaugtis mažesnėmis kainomis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kipras
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kipras

„Natūralu, kad kainos „all-inclusive“ Tunise ir „all-inclusive“ Ispanijoje tikrai skiriasi – Ispanijoje yra aukštesnės. Dėl to ir pasigirsta, jog šiemet brangiau atostogauti“, – įvertino Ž.Gavelienė.

6. Patrauklių paskutinės minutės pasiūlymų nebėra tiek daug

Pavasarį prasidėjus atostogų sezonui, tačiau vis dar tvyrant nežiniai dėl ribojimų ir taisyklių, sparčiai išaugo paskutinės minutės pasiūlymų populiarumas. Nenorėdami su nerimu laukti, ar neteks ir vėl kelionės atšaukti, lietuviai sprendimą dėl krypties dažnai atidėdavo paskutinei minutei.

O didelei daliai turistų vis dar vangiai keliaujant, ir kelionių organizatoriai lepino absurdiškai mažomis kainomis paskutinės minutės kelionėms.

Rugpjūtį, pasak Ž.Gavelienės, jau tokių tobulų paskutinės minutės kainų nebėra. Iš dalies dėl to, kad lietuviai keliautojų aktyvumas yra atsigavęs, vasarą žmonės vyksta svetus ir nerimaudami dėl rudens – juk gali tekti ir vėl užsidaryti. Be to, kelionių organizatoriai optimizavo savo skrydžių tvarkaraščius.

Rugpjūtį jau tokių tobulų paskutinės minutės kainų nebėra.

7. Lietuviai keliones planuoti ėmė kitaip

Kas anksčiau lemdavo, kur vyksite atostogų? Trokštama kryptis, oro temperatūra joje, kaina, turimų atostogų dienų skaičius, tiesa? Šiemet lietuviai kiek kitaip renkasi ir planuoja keliones.

Visų pirma – yra itin atsižvelgiama į sergamumo ir pandemijos valdymą.

Čia daugiausiai išlošė tos šalys, kurios kuo anksčiau ir aiškiau pradėjo komunikuoti, kada atsidarys ir kaip užtikrins keliautojų saugumą, kaip rūpinsis jiems susirgus. Kaip geriausius pavyzdžius Ž.Gavelienė išskyrė Graikiją, Turkiją, Madeirą.

Kitas pokytis – lietuviai renkasi ilgesnes keliones, nebereikia prisirišti prie savo ar vaikų atostogų dienų. Tą lėmė ir darbdavių leidimas dirbti nuotoliniu būdu, ir mokyklų persikėlimas į virtualią erdvę. Dėl to daug lietuvių rinkosi ne savaitės, o 2–3 ar net kelių mėnesių keliones.

Dar vienas pasikeitimas – smukusi grupinių ekskursijų paklausa. Gerokai vangiau yra užsakomos kad ir vienadienės grupinės ekskursijos iš viešbučių – žmonės verčiau renkasi privačias arba patys nuomojasi automobilius.

8. Kokioms atostogoms vietų jau būtų sunkiau rasti

Išmokome per metus labiau rūpintis savo sveikata, o ir atpratome būti būryje svetimų žmonių. Dėl to ne tik nenorime keliauti su grupinėmis ekskursijomis, bet ir išryškėjo pokyčiai apgyvendinimo tendencijoje.

„Vilos, bungalai, kelių miegamųjų namai yra tai, kas išperkama pirma“, – atkreipė dėmesį Ž.Gavelienė.

123rf.com nuotr./Santorinis
123rf.com nuotr./Santorinis

Juo labiau kad ir žmonės pandemijos metu ėmė labiau keliauti didesniais savais būriais – ar su draugais, ar su giminėmis, vyksta kelios kartos. Keliaujama su žmonėmis, su kuriais ilgą laiką Lietuvoje buvo net negalima pasimatyti.

9. Kur lietuviai keliavo pavasarį ir vasarą?

„Lietuviai beprotiškai myli Graikiją – atsiranda nauja sala, iškart matom srautą į tą salą“, – sakė Ž.Gavelienė. Nenuostabu, kad tai ir buvo bene populiariausia tautiečių atostogų kryptis.

Šiemet be galo išpopuliarėjo ir Madeira, kuri viliojo ne tik savo egzotiška gamta, bet ir itin mažu sergamumo lygiu.

„Jeigu būna trys skambučiai, tai vienas apie Madeirą, kitas – apie Graikiją“, – patikino „Estravel“ vadovė. Ji pasidalijo, kad būtent jos agentūroje prioritetą keliautojai skiria Madeirai, o Graikiją renkasi jeigu jau nebūna pasiūlymų į Portugalijos salą arba be galo nori balto smėlio paplūdimių.

Netikėtas pandemijos pliusas – Madeira ir pati atsigręžė į Lietuvos rinką, kuri iki COVID-19 atrodė tiesiog per maža.

Žinoma, lietuvių atostogų numylėtina Turkija ir toliau populiari. Šaliai atsivėrus, pandemijos išvarginti lietuviai perka joje prabangius viešbučius. Net ir dabar, kai Turkija kovoja su gaisrais, klientai, anot Ž.Gavelienės, „užduoda penkis kartus daugiau klausimų, bet kelionių neatsisako“.

Populiarūs yra ir kelionių paketai į Bulgariją, Juodkalniją – šios šalys patrauklios ir dėl susisiekimo, ir dėl kainų.

123RF.com nuotr./Juodkalnija
123RF.com nuotr./Juodkalnija

Keliautojai itin domisi ir jau jiems asmeniškai sudaromomis kelionėmis į Sardiniją, Kroatiją, Maltą, Kiprą. Pastebima, kad pandemijos metu itin išpopuliarėjusios salos, kur yra daugiau galimybių užtikrinti sergamumo suvaldymą.

10. Nepasiskiepiję keliaus labai sunkiai arba išvis nekeliaus

Nors tai ir priklausys nuo koronaviruso ir jo atmainų plitimo, viena aišku – jeigu nepasiskiepijai, keliauti tau bus gerokai sunkiau ar net kai kuriomis kryptimis išvis neįmanoma. Vengrija jau paskelbė neįsileisianti nepaskiepytų, Malta tą svarsto, Izraelis labai aiškiai pasakė – įsileis tik paskiepytus, kurie dar pasidarys ir testą.

„Tikėtina, kad tam tikros šalys gali paprašyti ir testų prie skiepų. O tie, kurie nesiskiepija, manyčiau, šituo periodu, kol pasibaigs pandemija, turėtų susitaikyti, kad keliauti nepavyks arba bus labai sudėtinga“, – įspėjo Ž.Gavelienė.

Tikėtina, kad tam tikros šalys gali paprašyti ir testų prie skiepų.

Juo labiau kad vis daugiau šalių reikalaus COVID pažymėjimo ne tik atvykstant, bet ir norint visapusiškai pabūti toje šalyje – įrodymo apie imunizaciją imama prašyti ir muziejuose, restoranuose, lankytinuose objektuose, net viešajame transporte.

11. Tai kur galėsime keliauti rudenį?

Tad kurioms kryptims prognozuojamas populiarumas rugsėjo ir spalio mėnesį? Ž.Gavelienė vardijo ir pastaruoju metu jau pamėgtas kryptis, ir kelias grįžtančias:

  • Europoje: Madeira, Maljorka, Kreta, Rodas, Kipras, Malta, Sardinija, Sicilija, Kanarai;

Azijoje: jau atsivėrusi Šri Lanka, nuo spalio – Puketas Tailande;

123rf.com nuotr./Tailandas
123rf.com nuotr./Tailandas
  • Afrikoje: nuo rugsėjo jau grįžta skrydžiai į Egiptą (Hurgadą);
  • Amžina lietuvių meilė Turkija. Atostogos Turkijoje piką visuomet pasiekdavo per moksleivių atostogas rudenį – tuomet kildavo ir po kelis lėktuvus kasdien. Šiemet užklausimų mokinių atostogoms irgi nemažai, tačiau dalis dar lūkuriuoja – koks bus galutinis sprendimas dėl mokyklų atvėrimo. Jeigu ir vėl vyks nuotolinis mokymasis, tuomet tikriausiai dažna šeima rinksis ilgesnį poilsį Turkijos viešbutyje.
  • Kruizai Viduržemio jūroje, nors jie ir pasikeitę. Į laivus gali patekti tik pasiskiepiję (gali tekti ir testuotis), taip pat yra atsisakyta grupinių ekskursijų. Visgi kai kuriuose uostuose leidžiama išlipti ir patiems savarankiškai pažinti miestą.
123rf.com nuotr./Kruizas Graikijoje
123rf.com nuotr./Kruizas Graikijoje

Ji atkreipė dėmesį, kad perkant keliones ir rudeniui dabar labai svarbu atkreipti dėmesį, ar yra galimybė lanksčiai keisti kelionės datą ar kryptį – jeigu situacija staiga vėl pasikeistų.

12. Kai kur Naujiesiems vietos jau kone išgraibstytos

Kai ES pagaliau priėmė sprendimus dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, kad jis palengvins keliones bendrijos šalyse, kad valstybėse atsiranda daugmaž vienodos taisyklės pasiskiepijusiems – lietuviai ėmė drąsiau pirkti ir keliones rudeniui ar žiemai.

Kai kuriomis kryptimis pasirinkimo Naujųjų metų šventimui, pavyzdžiui, jau yra labai mažai. Tarkim, jau išgraibstyta daug vietų Madeiroje, kuri garsėja įspūdingi fejerverkų šou, kurį galima stebėti nuo viešbučių stogų terasų. Itin populiaria tapo ir Austrijos sostinė Viena.

123rf.com nuotr./Viena, Austrija
123rf.com nuotr./Viena, Austrija

13. Ką BŪTINA padaryti prieš kelionę

„Keliauti taip pat saugu kaip ir būti vietoje, jeigu laikaisi visų saugumo taisyklių“, – patikino Ž.Gavelienė.

Visų pirma – pasiskiepyti. Turizmas, anot jos, yra bene geriausia skiepų skatinimo priemonė. „Nusiteikite, kad Europa tikriausiai paraudonuos ir reikės izoliuotis grįžus ir bet kurios šalies. Todėl labai raginame skiepytis“, – įspėjo turizmo ekspertė.

Į ką tuomet jau atkreipti dėmesį renkantis kelionę?

  • pasitikrinti asmens dokumento galiojimo laiką, nes ilgą laiką nekeliaudami galėjote ir nepastebėti;
  • iš anksto pasiimti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą;
  • rinktis tiesioginius skrydžius arba bent jau kuo mažiau persėdimų;
  • atkreipti dėmesį į organizatorių pasiūlymus ir verčiau rinktis iš jų;
  • įsitikinti galimybe pasikeisti kelionės datą ar kryptį;
  • pasirūpinti sveikatos ir COVID draudimu. Ž.Gavelienė atkreipė dėmesį, ką turėtų dengti pastarasis – tai ne tik gydymo išlaidas, testus, vaistus, bet ir (jeigu prireiktų) išlaidas izoliacijos vietai jums ir net kartu keliaujantiems, naujo skrydžio kaštus ir pan. Dėl to ji pataria rinktis net ne lietuvišką, o tos šalies, į kurią vykstama, draudimą.
  • pasitikrinti tos šalies reikalavimus atvykstantiems – gali būti niuansų, pavyzdžiui, vaikams;
  • užpildyti tos šalies atvykėlio anketą. Jau labai mažai šalių tokių neturi.
  • grįžtant į Lietuvą – užpildyti NVSC anketą.

14. Didžiausias liūdesys – dėl atvykstamojo turizmo

Juodžiausias periodas vis dar tęsiasi Lietuvoje tiems, kurie dirba su atvykstamuoju turizmu. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuva sulaukė vos 73 tūkst. turistų iš užsienio (tik 14 proc. įprasto srauto).

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė prognozuoja, kad šią vasarą keliautojų gali būti sulaukta net 2 kartus mažiau nei pernai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Turistai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Turistai

Kokios to priežastys? Ž.Gavelienė įvardijo ir prastą komunikaciją užsieniui, kad jau priimami pasiskiepiję turistai, taip pat – nesugebėjimą sukurti efektyvaus Baltijos burbulo kaip praėjusiais metais. Šiemet buvo ir vėluota, ir nepavyko susitarti dėl vieningų keliavimo taisyklių. „Manau, kad šioje vietoje pralošėme“, – pripažino ji.

Prie tragiškos statistikos prisidėjo ir tai, kad nėra sulaukiama keliautojų iš didžiausių atvykstamojo turizmo rinkų – Rusijos ir Baltarusijos.

15. Atsigauti prireiks ne vienerių metų

Nors didieji kelionių organizatoriai džiaugiasi augimu (sausį–birželį „Novaturas“ klientų padaugėjo 42 proc, „Teztour“ 120 proc.), tačiau situacija nėra džiuginanti tiems, kurie užsiima ne tik išvykstamuoju turizmu.

Pavyzdžiui, „Estravel“ veiklos sritys – ir išvykstamasis, ir laisvalaikio, ir atvykstamasis, ir konferencinis turizmas. Ir nors šių metų balandį–liepą laisvalaikio keliautojų skaičius išaugo 220 proc., o verslo keliautojų – 48 proc., atvykstančių turistų sumažėjo net 92 proc., lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. O bendrovės pirmojo pusmečio pajamos siekia tik 41 proc. 2019 m. lygio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žydrė Gavelienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žydrė Gavelienė

„Atsigauti pilnai kompanijai prireiks ne vienerių metų. 2022-ųjų pabaiga būtų tas metas, jeigu nebus kažkokių baisių nelaimių. Su pandemija išmokom gyventi. Nebent atsirastų kažkas tokio, ko negalima numatyti“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.

Visgi ji neslėpė nusivylimo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio retorika. Jis ir antradienį 15min laidoje „15/15“ pakartojo, kad nerekomenduoja žmonėms keliauti. „Mano žinutė – labai gerai pagalvokime, ar tikrai verta keliauti“, – sakė ministras.

Ž.Gavelienė sakė, kad jeigu ji būtų ministrė, akcentus dėliotų kitaip – ragintų skiepytis, nes tuomet atsivertų ir galimybės keliauti.

Be to, ji stebėjosi, kad Lietuva neturi duomenų, kiek gi yra tų įvežtinių atvejų ir iš kur. „Mes nežinome, ar tai yra lietuviai, ar tai grįžtantys emigrantai, ar tai užsieniečiai, ar tai su kelionių organizatoriai atvykę turistai. Nors renkamos NVSC anketos, bet tie duomenys neapdorojami. Dėl to neturiu jokios empatijos ministro pasisakymui“, – sakė Ž.Gavelienė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje