Pirmoji jų – kartu su draugu Gyčiu pusę pasaulio išmaišiusi Živilė Nečejauskaitė. Nors 2016-ieji jai dovanojo mažiau progų keliauti, kelionių troškulys dėl to nė trupučio nesumažėjo. Keliautojos parengtame TOP 5 – jos aplankytos šalys. Tad visos rekomendacijos paremtos asmeniška patirtimi.
Iranas
Vieta po saule, kokių reta. Nors ši šalis gamtos grožybėmis ir nėra apdovanota, tačiau tiesiog užburia savo kultūra ir žmonėmis. Persiško svetingumo galėtų pavydėti kiekviena tauta – čia jus ne tik užkalbins, pavaišins, tačiau neretai ir namų duris pravers. O kur dar didinga persų istorija, magiška architektūra ir „puse pasaulio“ vadinamas įstabusis Isfahanas. Su itin patogiais skrydžiais iš Varšuvos, Iranas tampa vis lengviau pasiekiamu.
Nepalas
Aukščiausios pasaulio viršukalnės pasiūlys iššūkių bei nuotykių virtinę ir tikriems kalnų mylėtojams, ir tiems, kas tik pradeda atrasti kopinėjimo malonumą. O kas dar nėra atradę kalnų, pabuvę šių 8 km ir aukštesnių milžinų apsuptyje, tikrai juos pamils.
Kirgizija
Po lietuvaičių žygio dviračiais po Kirgiziją ir ten susukto filmo ši šalis tapo kiek labiau žinoma ir pažįstama mūsų šalyje. Ši, nuostabiais kalnais, kvapą gniaužiančiais slėniais bei žydrais ežerais pasigirti galinti šalis vilioja dar ir kainomis – keliauti ten tikrai pigu. O kur dar atlapaširdžiai kirgizai, kurie mielai vaišina nacionaliniu gėrimu – fermentuotu kumelės pienu kumysu ir valandų valandas pasakoja klajokliškas kalnų istorijas.
Turkmėnija
Šios Vidurio Azijos diktatūros sostinę Ašchabadą galima drąsiai vadinti viena iš ekscentriškiausių vietų pasaulyje. Balto marmuro namai (beje, paties marmuro šalyje nėra, jis atvežamas net iš Kinijos!), baudos už nešvarius automobilius, arklių ministerija, spalvingos turkmėnės su nacionaliniais rūbais bei papuošalais – tik keli šio miesto atributai. O kur dar beveik visoje šalies teritorijoje nusidriekusi Karakumų dykuma, kurios viduryje, it pragaro vartai, ugnies liežuviais dangų raižo Dervezė krateris.
Tailandas
Šis egzotiškas kampelis daug kam atrodo nepatrauklus dėl daugybės ten plūstančių turistų ir „dirbtinų“ vietinių, kurie tik ir žiūri, kaip kuo daugiau pasipelnyti iš turtingųjų vakariečių. Tačiau tai tik viena Tailando pusė.
Siūlau susipažinti ir su kitokiu Tailandu – užsukti į kokią nors vietos mokyklą ir pasikalbėti su mokytojais, šventykloje pamedituoti su vienuoliais, drąsiai paragauti gatvės maisto kokiame nors užkampyje, kur eilėse rikiuojasi tik vietiniai, aplankyti visai neturistines vietoves.
Man pačiai netikėtai teko atsidurti Nakon Savane, Tailando viduryje esančiame ir niekuo iš pirmo žvilgsnio neypatingame mieste. Tačiau paaiškėjo, kad kinų Naujųjų metų išvakarėse atsiradau didžiausią kinų populiaciją turinčioje vietovėje Tailande, tad ši šventė ten buvo tikrai įspūdingai paminėta.
