Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 16d. 16:00

Neatrasti Kroatijos perlai: kur vykti, jeigu nesinori pakliūti į turistų spūstis?

Kroatija
123rf.com nuotr. / Kroatija

Kai galvojate apie atostogas Kroatijoje, kas iškyla prieš akis? Žydras Adrijos jūros vanduo, uolėtas krantas, raudoni Dubrovniko stogai... Ir tūkstančiai turistų, kurie traukia tais pačiais keliais, kaip ir jūs. Kur jų mažiau, bet vaizdai vis tiek dovanos nepamirštamas atostogas? Kas geriau tai galėtų žinoti, jei ne patys kroatai.

Lietuvoje lankiusis Nikolina Markovic iš Kroatijos turizmo sąjungos rinkodaros skyriaus 15min skaitytojams patarė atkreipti dėmesį į penkias vietas, kurias po Kroatiją keliaujantys turistai paprastai nepelnytai pražiūri.

Slavonija

Gorano Šafareko nuotr./Slavonija
Gorano Šafareko nuotr./Slavonija

Jeigu jus kas nors čia nugabentų užrištomis akimis, tikriausiai nepatikėtumėte, kad esate Kroatijoje. Šalis pamilta keliautojų už savo uolėtą krantą, o kone visa Slavonija – plokščia kaip blynas, ir dar nematanti jūros mėlio.

Šiaurės rytuose esanti upių išvagota Slavonija traukia tuos, kurie nori ramesnio, kaimiško (geriausia šio žodžio prasme) poilsio. Regione gausu miškų, vynuogynų, ryškiai geltonų rapsų laukų ir jaukių nedidelių miestelių. Čia patys kroatai atvyksta jodinėti žirgais, gėrėtis žaluma, kurios vasarą taip trūksta pakrantei, stebėti paukščių.

„Ir, žinoma, geriausia yra tai, kad čia nėra daug turistų, kuriais pajūris būna tiesiog aplipęs“, – 15min išdavė N.Markovic.

Šios vietos bus įdomios ir istorijos gerbėjams. Regionas ribojasi su Vengrija, Serbija bei Bosnija ir Hercogovina, jis nuo senų laikų yra kultūrų kryžkelėje. Per ilgus amžius čia ėjo ne vienas frontas, ir XX a. karų žaizdos Slavonijoje vis dar matomos.

123rf.com nuotr./Slovanija: paminklas koncentracijos stovyklos aukoms ir Vukovaro vandens bokštas
123rf.com nuotr./Slovanija: paminklas koncentracijos stovyklos aukoms ir Vukovaro vandens bokštas

Antrojo pasaulinio karo laikų Jasenovac koncentracijos stovyklos vietoje dabar pražydusi betoninė gėlė. Specialiai nerestauruotas paliktas ir Vukovaro vandens bokštas, kuris buvo nuniokotas per Nepriklausomybės karą. Per šį buvo kone sugriautas visas miestas, dabar jis atstatytas.

Lošinis (Lošinj)

„Lošinis yra mūsų sveikatingumo sala“, – atskleidė N.Markovic. Kas labiausiai traukia pačius kroatus į šią vietą? Aukštos kokybės SPA, švarus oras ir tai, kad sala dar nėra itin atrasta kitų šalių turistų. O tai reiškia – pakrantės čia nebūna tokios perpildytos.

123rf.com nuotr./Mali Lošinis
123rf.com nuotr./Mali Lošinis

31 km ilgio sala yra stebėtinai žalia – didžiausią miestą Mali Lošinį ir Veli Lošinį supa spygliuočiai, čia iš viso suskaičiuojama daugiau nei tūkstantis įvairiausių augalų rūšių. Saloje galima rasti begales medicinoje naudojamų žolelių, taip pat tokių netipinių medžių, kaip eukaliptai, kedrai, citrinmedžiai – šiuos į salą atgabeno po egzotiškas vietas plaukioję laivų kapitonai. XIX a. sala buvo svarbus Adrijos jūros uostas.

N.Markovic rekomendavo ir šalia esančią didesnę – Creso (Cres) – salą, kurią iš Lošinio galima pasiekti ir automobiliu. Čia patys kroatai vyksta laiko leisti žygiuose, važinėti dviračiais ir šiek tiek pasislėpti nuo kitų žmonių. Crese avių – daugiau nei žmonių!

Rovinis (Rovinj)

„Čia mūsų Venecija“, – sakė Kroatijos turizmo sąjungos darbuotoja. Istros pusiasalyje esantis Rovinis išties žavus – ne be reikalo dažnai minimas gražiausių pakrančių miestelių pasaulyje sąrašuose.

Žvejų kaimelis yra Kroatijos šiaurės vakaruose, netoli sienos su Italija, XIII–XVIII a. netgi priklausė Venecijos respublikai – todėl čia ir juntami itališkos architektūros ir maisto poskoniai.

Senamiestis čia itin jaukus – pastelinių spalvų namai, akmenimis grįstos gatvelės, Venecijos liūtų skulptūros, gatvėse džiūstantys skalbiniai... O bene geriausiai atpažįstamas vaizdas – Rovinio pakrantė, nuo kurios atsiveria visas tarsi iš jūros spalvotais nameliais iškylantis miestas.

Humas (Hum)

Teigiama, kad tai pats mažiausias miestelis visame pasaulyje. 2011 m. jame gyveno 30 žmonių, dabar, manoma, apie 20. Humas netgi įrašytas į Guinnesso rekordų knygą.

123rf.com nuotr./Humas, Kroatija
123rf.com nuotr./Humas, Kroatija

Miniatiūrinis Humas, turintis tik dvi gatves, kelia diskusijas – ar tai tikrai miestas? Jo gerbėjai sako, kad Hume yra visi miestui būdingi dalykai – centras, miesto sienos, vartai, bažnyčia, renkamas meras. Apsilankiusieji čia pasakoja, kad nors visą jį galima apeiti per 10 minučių, Humo aplinka labai įtraukia – atrodo, lyg vaikštai po istorinio filmo aikštelę.

Apėjus kišeninį miestą, galima patraukti į netoliese esantį Buzetą, kuris garsėja kaip „triufelių miestas“. Apylinkėse auga daug šių aromatingų grybų, kurių galima ne tik iki soties atsiragauti, bet net ir leistis į turizmo agentūrų organizuojamas jų paieškas.

Zagrebas

123rf.com nuotr./Zagrebas
123rf.com nuotr./Zagrebas

Paprastai sostinės yra patys lankomiausi miestai. Tačiau Kroatijoje Zagrebas dažnai lieka nuošalyje – keliautojus paprastai labiau traukia pakrantės miestai, tokie kaip Zadaras, Splitas ar Dubrovnikas. Tačiau N.Markovic tikino, kad nepamačius Zagrebo nepažinsi tikrosios Kroatijos.

Zagrebas neturi vaizdo į žydrus jūros vandenis, bet tai atperka kitaip – čia gausu kultūrinių renginių, įdomių muziejų (pavyzdžiui, visame pasaulyje išgarsėjęs Nutrūkusių santykių muziejus), o neobarokinių ar art deco pastatų fasadų čia neužstos turistų autobusai. Miestas kūrybingas net ir tuose nykiuose socialistinių daugiabučių rajonuose – pilki monstrai čia ištapomi gatvės meno darbais.

N.Markovic atkreipė dėmesį, kad net ir virtuvė Zagrebe kitokia nei pajūryje, kur vyrauja žuvis ir kitos jūros gėrybės. Į sostinę dažnai atvyksta gurmaniškų kelionių gerbėjai, norintys pasimėgauti žymiaisiais troškiniais, dešrelėmis ir įvairiais patiekalais su varške.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje