Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Patekote į chaosą oro uostuose? Paaiškino, ką daryti, jei skrydį nukėlė arba atšaukė

Šią vasarą ne vienam kelionės lėktuvu apkarto – vieniems dėl atšaukto skrydžio, kitiems – dėl to, kad jis buvo nukeltas. Ekspertų teigimu, Lietuvoje situacija nėra bloga, tačiau keliaujant iš kitų Europos šalių dažnam problemų išvengti nepavyksta. Jie pasakoja, kokios priežastys tai lemia, ir ką daryti, kad rūpesčių būtų mažiau.

Šią vasarą daug keliautojų socialiniuose tinkluose dalijasi istorijomis, kai jiems buvo nukeltas ar atšauktas skrydis. Vienas iš susidūrusių su tokia problema – Vilniuje studijuojantis Kristijonas. Vaikinas turėjo iš Frankfurto sugrįžti į Vilnių, tačiau atvykęs į oro uostą sužinojo, kad to padaryti nepavyks.

„Į oro uostą atvykome likus maždaug trims valandoms iki skrydžio. Specialiai anksčiau, nes buvome girdėję, kad yra didelės eilės. Atvažiavus kolegos lietuviai pranešė, jog skrydis atšauktas. Pamatėme kilometrines eiles, baisiai susinervinome. Atsistojome laukti, o paskui ant švieslentės pamatėme užrašą, kad pakartotinų rezervacijų nebedaro, duoda tik viešbučius. Man viešbutis netiko, nes pirmadienį turėjo prasidėti praktika.

Su grupe, kuria keliavome, priėmėme sprendimą išsinuomoti automobilį ir parvažiuoti iš Frankfurto į Vilnių. Išvažiavome apie 21 valandą, o Vilniuje buvome 16 valandą, – pasakoja Kristijonas. – Su aplinkiniais žmonėmis pasikalbėjome, visi sakė vieną ir tą patį – tos bendrovės, su kuria turėjome parskristi, darbuotojai protestuoja. Dėl to visur atšaukia skrydžius.“

Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas tikina, kad skrendant iš Lietuvos nėra padidėjęs atšaukiamų skrydžių skaičius. Tačiau jis įvardija pagrindines priežastis, kodėl visgi kartais taip nutinka.

„Visuose Lietuvos oro uostuose situacija yra pakankamai rami. Aišku, iš dalies, kiek tai gali būti vasaros sezonu, kai yra pikas visai aviacijai. Dėl atšaukimų ir stipriau vėluojančių skrydžių, skaičiuojant nuo viso skrydžių srauto, mes fiksuojame labai nedidelius procentus, atitinkamai tai yra 1 ir 2.

Sudėtinga apibendrintai pasakyti, dėl ko vyksta skrydžių atšaukimai, bet iš esmės tai gali būti techninės kliūtys arba iššūkiai, tranzitinių skrydžių vėlavimai. Kalbant apie Lietuvos oro uostų situaciją, mūsų specifika yra visiškai kitokia – keleiviai galbūt mato žiniasklaidoje atvejus Vakarų Europos didžiuosiuose oro uostuose, kuriuose tranzitinių skrydžių yra labai daug. Jie turbūt ir patiria daugiausia iššūkių, o spaudimas tikrai yra nemažas tiek dėl darbuotojų trūkumo, tiek dėl streikų“, – aiškina Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.

Oro uostų atstovas taip pat teigia, kad keliautojų skaičius beveik sugrįžo į priešpandeminį lygį. Liepos mėnesį jis pasiekė 97 proc. 2019 metų srauto. Tiesa, žiūrint į skrydžių dažnį, situacija šiek tiek blogesnė.

„Skrydžių srautas šiek tiek mažesnis, bet irgi labai aktyviai vejasi tą, kuris buvo prieš pandemiją. Taip, galbūt kai kurios kryptys keičiasi, yra atšaukiamos, tačiau vietoj jų atsiranda naujos“, – teigia T.Vasiliauskas.

T.Vasiliauskas paaiškina, kur reikėtų kreiptis, jeigu skrydis vis dėlto būtų atšauktas.

„Bet koks skrydžio atšaukimas ir kompensavimas yra reglamentuojamas Europos Sąjungos teisės aktais. Keleiviai turėtų žinoti, kad bet kuriuo atveju nukėlus skrydį arba atšaukus, jie turi bendrauti su savo oro linijų bendrove, iš kurios pirko bilietą, ir ji, priklausomai nuo atšaukimo aplinkybių, turi pasiūlyti tam tikrus kompensavimo mechanizmus“, – aiškina oro uostų atstovas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniaus oro uostas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Vilniaus oro uostas

Kelionių advokatas Edmundas Rusinas sako, kad šią vasarą iš tiesų daugiau keliautojų susiduria su nemalonumais.

„Ši vasara yra kitokia nei prieš tai buvusios. Žmonės pasiilgę kelionių, tad natūralu, kad, sumažėjus darbuotojų ir atsiradus jų trūkumui, problemų daugėja. Vertinant Lietuvos poziciją, negalima sakyti, jog pas mus ta problema yra itin opi. Tikrai taip nėra.

Bet labai daug reisų atšaukiami iš anksto – seniau didesnė problema būdavo, kad reisai vėluoja. Dabar keičiami bilietų laikai ar net dienos“, – teigia E.Rusinas.

Anot advokato, gauti kompensaciją dėl atšaukto ar nukelto skrydžio įprastai gana sudėtinga, tačiau tikrai įmanoma. Todėl nereikėtų pamiršti pagrindinių savo teisių ir imtis tinkamų veiksmų.

„Jeigu skrydis atšauktas arba atidėtas daugiau kaip trims valandoms, asmuo turi teisę į kompensaciją, rūpybą, atgauti už kelionę sumokėtus pinigus arba skristi kitu maršrutu. Galimybės yra kelios – asmuo gali pats jomis naudotis arba gali kreiptis į subjektus, kurie padeda tai daryti.

Jeigu skrydis atšauktas arba atidėtas daugiau kaip trims valandoms, asmuo turi teisę į kompensaciją.

Jeigu problema nesprendžiama, yra viešo administravimo institucijos skirtingose ES valstybėse, kurios padeda, tarpininkauja arba kaip institucijos nagrinėja ginčus, jeigu faktinis oro vežėjas nusprendžia visgi nekompensuoti arba, pavyzdžiui, negrąžinti pinigų už kelionę“, – aiškina E.Rusinas.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės teigimu, norint, kad atostogos tikrai būtų be rūpesčių, reikia ne tik atidžiai rinktis oro linijų bendroves, bet ir pasirūpinti keliais dalykais.

„Vienas tų, kuris atšaukė labai daug skrydžių, buvo „Ryanair“. Kelios oro linijų bendrovės susidūrė su streikais: „Finnair“, SAS, „Lufthansa“. Kai keliautojai skrenda su ne pigių oro linijų bendrovėmis, jos pasiūlo alternatyvų maršrutą. Jeigu keliautojas skrido su pigių skrydžių bendrove ir maršrutas yra atšauktas, tokiu atveju niekas nepasirūpina alternatyviu maršrutu, nebent keliautojas pats pageidauja užsakyti kitą.

Planuojant atostogas labai svarbu pasitarti su kelionių profesionalu – agentu ar organizatoriumi – tam, kad išsiaiškintumėte visas detales ir už to slypinčias rizikas. Kelionių organizatorius neša atsakomybę ir jų veiklos priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Turizmo direktyva. Pagal tą direktyvą jie įsipareigoja keliautojui, jeigu negalėtų vykdyti skrydžio dėl tam tikrų aplinkybių, per 14 dienų grąžinti pinigus, o jei nutiktų taip, kad keliautoją reikėtų grąžinti iš atostogų vietos dėl tam tikrų problemų, kelionių organizatorius privalėtų tuo pasirūpinti.

Labiausiai nukenčia tie, kurie bilietus perka savarankiškai.

123RF.com nuotr./Atšauktas skrydis
123RF.com nuotr./Atšauktas skrydis

Antra, išsirinkus atostogų kryptį, būtinas kelionių draudimas, kuris draustų ne tik sveikatą ar nuo nelaimingų atsitikimų, bet ir kelionių išlaidas. Kad, pavyzdžiui, nutrūkus kelionei, nereikėtų keliautojui pačiam už tai mokėti. Šiandienos realybėje, kai viskas taip greitai keičiasi, kai turizmo industrija atgimsta iš naujo, tikrai yra klausimų ir ne taip lengvai viskas sprendžiasi.

Labiausiai nukenčia tie, kurie bilietus perka savarankiškai, o kai pasirodo koks streikas, nežino, kur kreiptis, nes oro linijų bendrovės, deja, neturi deramos pagalbos linijos, kuria būtų greitai reaguojama į skambučius. Iš keliautojų girdžiu, kad kartais tenka laukti 24 valandas, kartais – 16, o kartais reikia net nesulaukus pagalbos pirktis kitą bilietą“, – sako Ž.Gavelienė.

Nors skrydžių situacija Lietuvoje nėra labai bloga, skrendantiems iš kitų Europos šalių reikėtų nusiteikti, kad kelionė gali nebūti tokia sklandi, kaip priešpandeminį laikotarpį. Didelis žmonių srautas, darbuotojų trūkumas ir streikai vis dar neleidžia oro uostuose vykdyti darbų be trukdžių.

VIDEO: Keliautojai skundžiasi atšauktais ar nukeltais skrydžiais: ką daryti tokiu atveju ir kokia situacija oro uostuose?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius