Portugalijos turizmologijos mokslų profesorius Francisco Diasas Lietuvą pažįsta jau daug metų, su mūsų šalimi jį sieja ir jo šeima. Prieš dešimt metų jo vadovaujamame turizmo filmų festivalyje „Art&Tur“ Lietuva buvo garbės viešnia, o filmas „Lietuva – didelė maža šalis“ auksinio gaidžio statulėle buvo apdovanotas už kūrybiškumą.
F.Diasas dabar Lietuvoje ir skaito paskaitas apie turizmo reklamą studentams. O prieš tai kalbamės su juo Porto, kur neseniai baigėsi šių metų „Art&Tur“.
– Lietuva pirmajame „Art&Tur“ festivalyje laimėjo prizą originalumo kategorijoje su filmu „Lietuva – didelė maža šalis“. Šiemet iš Lietuvos dalyvių nebuvo. Tai audiovizualinė šalį reklamuojanti medžiaga. O kokias kitas kompetencijas reiktų lavinti Lietuvai, kad taptų patrauklesne šalimi turistams?
– Turizmas šiais laikais nėra vien ištekliai – gražus senamiestis, gamtovaizdžiai, kulinarija ar kultūra. Reikia suvokti naująsias tendencijas, ko ieško keliautojai, ir išteklius kūrybingai panaudoti. Ne viskas, kas patinka vietiniams, yra įdomu svetimšaliams.
Senieji turistinių kelionių modeliai nebetinka. Reikia kurti unikalias patirtis. Reikia kurti lankytinų vietų prekės ženklą, kitaip sakant, „patalpinti vietovę žemėlapyje“. Turbūt ne kiekvienas turistas žino, kas yra Kaunas ar Klaipėda. Ir niekas nepasirenka keliauti į vietovę, apie kurią nieko nėra girdėjęs. Bet tam, kad būtų girdėjęs, turi egzistuoti patrauklūs turistiniai produktai, kuriuos sukūrus bus reklamuojama pati vietovė.
Ne viskas, kas patinka vietiniams, yra įdomu svetimšaliams.
Tai, kaip prieš dešimtmetį buvo panaudojami turistiniai ištekliai, šiuo metu gali būti pasenęs modelis, tad reikia keistis. Tam nėra ir idealaus vienintelio tinkamo varianto. Netinka ir sprendimai „iš viršaus“, kai valdžia sprendžia, ko imtis bei kas tiktų turizmui plėsti. Pačios bendruomenės turi būti kūrybiškos, kad išvystytų patrauklius pasiūlymus.
Tačiau sėkmei reikalinga bendra kūryba – lyg orkestre, kuriam svarbūs visi instrumentai, kur groja šalies bendruomeninės idėjos bei atvykėlio turisto poreikiai ir kiti faktoriai.
– Kokių gerų dalykų matote Lietuvoje, kurie būtų itin patrauklūs užsienio turistui?
– Lietuviai pasižymi giliomis amatininkystės ir rankdarbių tradicijomis, štai kad ir jūsų verbos. Iš maisto – šakotis. Šalis turi unikalių dalykų. Tačiau šiuolaikiniam turistui neužtenka nusipirkti rankdarbių ar skanėstų. Galima jam pasiūlyti išmokti tai pasigaminti pačiam tuo užsiimančių amatininkų dirbtuvėse, šitaip jie prailgintų turistų buvimo Lietuvoje laiką.
Bet kuri kepyklėlė, kuri kepa tradicinius delikatesus, gali atidaryti skyrių, skirtą vien kūrybinėms dirbtuvėms, kur turistai išsikeptų gardėsį, ir už tai kepyklėlė netgi užsidirbs daugiau, nei vien parduodama produkciją. Turistas po susipažinimo su senamiesčiu mielai praleis likusį pusdienį mokindamasis pagaminti kažką unikalaus, būdingo vietinei tradicijai.
Kodėl neįdiegus gintaro papuošalų kūrybinių dirbtuvėlių, kur pats turistas gintarą apšlifuotų ir jį parsivežtų kaip emociškai net daug svarbesnį suvenyrą nei tiesiog nusipirktą?
Tad Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis, turi neribotas galimybes kūrybinio turizmo srityje. Štai kai rengėme turizmo festivalį Barseloso mieste, dalyviai dažė tradicinį Portugaliją simbolizuojantį suvenyrą – molinius gaidžius, kuriuos išdegėme ir šie juos parsivežė namo.
– Ne visur Lietuvoje yra tinkamų apgyvendinimo vietų, tinkančių užsieniečiui, tad keliauti po šalį gali nebūti labai paprasta. Kaip tai išspręsti?
– Šiuo metu reiktų išnaudoti galimybes kurti vietinio apgyvendinimo verslą, panašias į „Airbnb“ tinkle siūlomas nakvynės vietas. Nekalbu apie tradicinį kaimo turizmą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pasiūla atitiktų paiešką. Portugalijoje Penišės miestelis išpopuliarėjo dėl banglenčių sporto, tam daugelis gyventojų ėmėsi nuomoti gyvenamąsias patalpas, prisitaikė prie atvykstančių turistų poreikio.
– Be kūrybinio turizmo, kuo dar galima patraukti užsieniečius apsilankyti Lietuvoje?
Lietuva turi geras sąlygas užsiimti medicininiu turizmu.
– Lietuva turi geras sąlygas užsiimti medicininiu turizmu. Tai ne tik Druskininkai, kur turistai nuvažiuotų į spa pailsėti ir pasimėgauti gydomaisiais vandenimis. Lietuvos medicina puikaus lygio, reiktų tik pritaikyti infrastruktūras, kad ligoniai iš užsienio galėtų atvykti į klinikas gydytis. Sąlygos turėtų būti pritaikytos ne tik sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, bet ir juos lydintiems artimiesiems.
Būtinas personalas, kuris kalbėtų užsienio kalbomis, viešbučiai su fizioterapijos paslaugomis. Reikia suvokti užsieniečio paciento poreikius, nes šie kitokie nei vietinių pacientų. Medicininis turizmas labai sofistikuotas, ir žmonės renkasi vietą, kuri pasiūlo geriausias sąlygas. Nereikia nieko išradinėti, užtenka pasisemti gerų pavyzdžių iš tokį turizmą išvysčiusių šalių, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijos.
Kita puiki sritis – sporto turizmas. Štai vykstu dėstyti paskaitų apie turizmą į Lietuvos sporto universitetą, sportas iš tiesų su turizmu glaudžiai susijęs. Vėlgi toks turizmas tai ne vien komandų varžybos ir čempionatai, nereikia koncentruotis į stadionus, ir ne vien krepšinį gali pasiūlyti Lietuva. Čia yra puikių ir kitų sporto šakų institucijų.
Štai, kiek žinau, Šiauliai turi gilias dviračių sporto tradicijas, kodėl neišnaudojus šio potencialo plečiant dviračių turizmą?
Pavyzdžiui, galima organizuoti kelias dienas trunkančius pasaulinius mėgėjų maratonus, dviratininkų mėgėjų suvažiavimus. Štai, kiek žinau, Šiauliai turi gilias dviračių sporto tradicijas, kodėl neišnaudojus šio potencialo plečiant dviračių turizmą?
Tokie renginiai skirti ne tam, kad būtų sumušti rekordai – taip, varžytis irgi svarbu, bet svarbiausia, kad dalyviai smagiai praleistų laiką. Portugalijoje panašūs neprofesionalių sportininkų renginiai sutraukia 4000 dalyvių, jie užpildo vietos viešbučius, restoranus.
Tokios veiklos turėtų kilti iš visuomenės, o ne iš vyriausybės, kuri vietinę iniciatyvą gali palaikyti. Kiekviena kultūrinė bendruomenė, vietinis sporto klubas ar šokių ansamblis, suorganizavęs tarptautinį renginį, tampa turizmo paslaugų teikėju.
– Tarptautinis turizmo filmų festivalis „Art&Tur“ šiemet švenčia dešimtąjį jubiliejų. Tai buvo jūsų idėjos įgyvendinimas, kurią Portugalijos turizmo valstybės sekretorė Ana Mendes Godinho festivalyje pavadino „vizionieriška“.
– Turizmo skatinimas labai priklauso nuo audiovizualinio turinio. Tuo metu, kai man kilo mintis pradėti šį festivalį, jis atsirado šiek tiek anksčiau laiko. Ne dėl to, kad jis tuo metu būtų buvęs nereikalingas, tačiau dominuojanti pasaulėžiūra buvo kitokia. Tradiciškai, buvo kinas – Holivudas, meniniai filmai, ir buvo turistinė reklaminė medžiaga, daugiausia brošiūros, kurias dalydavo kelionių agentūros.
Niekas nebekuria filmo, kuris tiktų 5 metams. Dabar kiekvienam miestui, vietovei, turistiniam objektui kuriama po 25 filmus.
Audiovizualinis turinio pateikimas, kadaise platinamas kaip dovana DVD formate, ištobulėjo, ir pagaliau šalys ir vyriausybės suvokė, kad dėl interneto toks turinys gali būti dinamiškas. Šiuo metu niekas neabejoja, kad vaizdo klipas turi galią daryti poveikį. Prieš dešimt metų socialiniai tinklai dar tik formavosi. Kai festivalis atsirado, toks ateities modelis dar nebuvo akivaizdus, ne visiems politikams ar verslo žmonėms tai atrodė reikalinga.
Dabar visa komunikacijų galia yra vartotojų rankose. Niekas nebekuria filmo, kuris tiktų 5 metams. Dabar kiekvienam miestui, vietovei, turistiniam objektui kuriama po 25 filmus – po vieną kiekvienai sričiai: apie kulinariją, sveikatingumą, nuotykius ir t.t. Ir kiekvienas vaizdo klipas skirtas vis kitokiai auditorijai. Kadangi yra šitiek vaizdinės reklaminės medžiagos, tokie turizmo filmų festivaliai įgauna dar ir kitą paskirtį – išskiria geriausius filmus ir padidina žiūrovų skaičių.
– Jūsų turizmo festivalis nėra vienintelis, kaip tai veikia jūsų veiklą?
– Tokių festivalių šiuo metu pasaulyje yra dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį, bet mes mokomės vieni iš kitų. Mūsų festivalis yra vienas iš šešiolikos, priklausančių Tarptautinei turizmo filmų tarybai (CIFFT). Laureatai už kiekvieną laimėjimą skirtingame CIFFT priklausančiame festivalyje gauna taškus ir dalyvauja tarptautiniame finale Vienoje, kur ir šiemet gruodžio 1 d. bus išrinkti geriausi iš geriausių. Štai Portugalijos Turismo Centro Portugal „Preferred Destination ECTAA´s 2017“ yra daugiausia prizinių taškų surinkusių turizmo filmų penketuke.
– Portugalija šiuo metu itin išpopuliarėjo, turizmas pastaraisiais metais auga lyg ant mielių. Ar jūsų šalis yra geras pavyzdys, iš kurio galima mokytis?
Prieš 7–8 metus aš pats labai kritiškai vertinau turizmo situaciją Portugalijoje. Vyriausybė priėmė daug netinkamų sprendimų
– Dabar, atvirkščiai, manau, kad Portugalija yra puikus pavyzdys. Tačiau prieš 7–8 metus aš pats labai kritiškai vertinau turizmo situaciją mano šalyje. Vyriausybė priėmė daug netinkamų sprendimų, nes anksčiau buvo manoma, kad turistui pritraukti reikia infrastruktūrų ir megakurortų. Pvz., Portugalijos Alentežo regione vandenyno pakrantėje pristatyta tokių kurortų, o turistams atvykti įrengtas oro uostas Bežos mieste, kurie dabar tušti.
Tačiau krizės metu pasireiškė kompetentingiausi. Vien per 2015–2017 m. turistinių paslaugų teikėjų skaičius išaugo dvigubai, iki 5719 įmonių. Paslaugų kokybė kaskart vis geresnė. Išsivystė ne tik turizmas, bet ir kultūrinės iniciatyvos, muziejai. Visa šalis įsijungusi vystyti turizmą, jis dabar ypač auga centrinėje Portugalijos dalyje, kur tuo užsiimama jau naujoviškai – daug smulkiųjų verslų, turistinė veikla ne vien stambiųjų įmonių rankose, ir kur turbūt praeities klaidoms nebus vietos.
