Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 12d. 07:55

Skristi iš vakarų į rytus išties greičiau, bet tikriausiai ne dėl to, ką galvojate

Lėktuvas
123rf.com nuotr. / Lėktuvas

Jeigu panagrinėtumėte skrydžių grafikus, pamatytumėte, kad lėktuvu skristi iš vakarų į rytus užima mažiau laiko ir atvirkščiai. Nekalbame apie laiko juostas – tiesiog pats skrydis užima mažiau laiko. Kodėl, aiškina „The Travel“.

Kartais skrendant tą patį atstumą pirmyn ir atgal gali atrodyti, kad ore praleistas laikas gerokai skiriasi. Taip gali būti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, skrisdami pirmyn gal vykstate į atostogas, tad kelionė gali atrodyti kaip amžinybė. Po jų grįždami nenorite vėl pamatyti namų, tad laikas, atrodo, tarsi praskrieja. Sužaisti gali ir dienos laikas, kada skrendate.

Tačiau ir kryptis, kuria skrendate, gali prailginti arba sutrumpinti kelionę. Tokiais atvejais ne tik jums atrodo, kad skrendate trumpiau, bet ir iš tiesų taip yra. Atstumas – tas pats, bet laikas skiriasi. Kaip taip gali būti?

Internete ir žmonių galvose klaidžioja mitas, kad trumpesnę kelionę lemia Žemės sukimasis aplink savo ašį. Esą kadangi Žemė sukasi į rytus, tai į vakarus skrendantys lėktuvai sutaupo laiko, nes planeta sukasi po jais.

Tai – netiesa, nes sukasine tik pati planeta, bet ir atmosfera bei joje skrendantys lėktuvai. Tad iš tiesų Žemės sukimasis gali kiek sulėtinti keliones iš rytų į vakarus. „Travel and Leisure“ tai lygina su ėjimu prieš stiprų vėją.

Tikroji priežastis, kodėl kelionės iš vakarų į rytus yra greitesnės, yra dėl atmosferos sraujymės (angl. jet streams), dar vadinamos ir „oro upėmis“. Tai yra ypač greitai judančio oro srautai aukštai Žemės atmosferoje, kurie juda iš vakarų į rytus.

Jeigu lėktuvas patenka į šią sraujymę, jis skris greičiau ir lengviau. „Virgin Atlantic“ lėktuvas sugebėjo pasiekti net 1289 km/val. greitį, kai skrisdamas iš Niujorko į Londoną pateko į „oro upę“ virš Atlanto vandenyno.

Tokie įspūdingi oro srautai atmosferoje nėra retas reiškinys – taip oras maišosi mūsų planetoje. Šįkart oras pakilo pietuose, tropiniuose kraštuose. Arktinis oras tuo metu buvo gana šaltas. Susidaręs slėgių skirtumas paskatino oro maišymąsi ir maždaug 10–12 km aukštyje (o greičiausiai ir aukščiau) susidarė galingos oro srovės, kurios ir padėjo „Boeing 787“ įsibėgėti iki tokio įspūdingo greičio.

Žinoma, keleiviai to nepajuto – lėktuvas nusileido tik 48 minutėmis anksčiau, kas ilguose maršrutuose nėra jau taip neįprasta. Tačiau galingi oro srautai kartais pridaro problemų oro uostams. Nusileidimo takų užimtumas planuojamas pagal oro linijų tvarkaraščius. Atskridę anksčiau laiko lėktuvai turi ore sukti ratus, kol atsiranda galimybė nusileisti.

Tad štai ir priežastis, kodėl kartais tie patys atstumai užima mažiau laiko. Taip priklauso nuo krypties, kuria skrendama, ir ar lėktuvas patenka į atmosferos sraujymę. Žemės sukimasis irgi vaidina vaidmenį, tačiau labai mažą.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje