Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 12, 15:49

Verslas: statistiką apie turizmo atsigavimą iškraipo ukrainiečiai ir NATO kariškiai

Lietuvos turizmo politika gali būti formuojama remiantis netikslia bei realią padėtį iškraipančia atvykstamojo turizmo statistika, nes į ją įtraukiami nuo karo bėgantys ukrainiečiai ir Lietuvoje dislokuoti NATO kariškiai, sako turizmo verslo atstovai. Jie ragina ištaisyti šį netikslumą.
Turistai
Turistai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras sutinka, kad statistika gali būti netiksli ir teigia, jog ateityje svečiai iš užsienio bus skaičiuojami kiek kitaip.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, jog į bendrą statistiką įskaičiuojami karo pabėgėliai ir NATO kariškiai sudaro apgaulingą įspūdį, jog turizmas šalyje atsigauna.

Į bendrą statistiką įskaičiuojami karo pabėgėliai ir NATO kariškiai sudaro apgaulingą įspūdį, jog turizmas šalyje atsigauna.

„Dėl turizmo srautų ir statistikos yra ne tik ukrainiečiai, bet ir NATO priskaičiuota, dėl ko visi labai džiaugiasi, kad iš Amerikos turistų skaičius auga, tai čia ne turistai ir tie skaičiai yra apgaulingi, kad yra augimas“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį teigė E.Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė / Pauliaus Peleckio nuotr.
Evalda Šiškauskienė / Pauliaus Peleckio nuotr.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, turizmas šalyje atsigauna ir šių metų liepą jau pasiekė 98 proc. prieš pandemiją buvusio lygio: vietinis turizmas 2019 metus lenkė 38 proc., atvykstamasis siekė 56 proc. ikipandeminio srauto.

Ministerija planuoja, kad turistų srautai iki 2025 metų vėl pasieks ikipandeminius, o statistika liudija, jog šis tikslas bus pasiektas greičiau.

Tačiau Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, jog vietos turizmas neatsigauna – tai rodo naujausi, bet ministerijos neįtraukti Statistikos departamento duomenys.

Vietos turizmas neatsigauna – tai rodo naujausi, bet ministerijos neįtraukti Statistikos departamento duomenys.

„Rugpjūčio mėnesio duomenis Statistikos departamentas jau paskelbė ir tai yra minus 50 procentų nuo 2019 metų, tai sugrįžimo nėra“, – komitete sakė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr. / Žydrė Gavelienė
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Žydrė Gavelienė

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius taip pat mano, kad galbūt reikėtų statistiką koreguoti ukrainiečius priskiriant kitai užsieniečių kategorijai.

„Gal reiktų patikslinti statistikoje, kurioje skaičiai gražūs, kad ten ne turistai, bet gal karo pabėgėliai. Turistai – ukrainiečiai? Kažkaip neišeina, gal reikėtų įvesti naują sąvoką“, – sakė K.Starkevičius.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad į statistiką įtraukti tik tie Ukrainos piliečiai, kurie Lietuvoje apsistojo viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose.

Ne visi tiesiogiai atvykę ukrainiečiai yra pabėgėliai.

„Tai ta dalis, kuri apsistojo viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo įstaigose, jie ten išleidžia lėšas. Ne visi tiesiogiai atvykę ukrainiečiai yra pabėgėliai, kai kurie atvykstantys tam tikram laikotarpiui ir grįžtantys, yra tikrai įvairių žmonių“, – Seimo komitete sakė V.Jurgutis.

Jis sutinka, kad atvykstamojo turizmo statistika gali būti netiksli ir sako, kad padėtį pataisytų elektroninės turistų registracijos sistema e.turistas.

„Rengiamės tiek teisiniam, tiek techniniam sutvarkymui, kad turėtume tikslesnę ir geresnę statistiką, nes tai, ką turime dabar Lietuvoje, neatspindi 21-ojo amžiaus poreikio. Mes dėl to su e.turistu dirbame, kad kuo greičiau galėtume turėti tikrus duomenis“, – sakė V.Jurgutis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Vincas Jurgutis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Vincas Jurgutis

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė sistemos kūrimo ir įdiegimo tarptautinį konkursą, tam numatoma 200 tūkst. eurų. E.turistas turėtų pradėti veikti po 14 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

Pasak Ž.Gavelienės, rinkų, iš kurių į Lietuvą pritraukiami nauji turistai, mažėja, todėl neaišku, kaip jų skaičius augs.

„Nieko naujo, sumažėjo tik rinkų skaičius, o kaip atsigaus Lietuva, neaišku“, – viceministrui replikavo Ž.Gavelienė.

Tuo metu V.Jurgutis sako, kad rinkų, iš kurių į Lietuvą pritraukiama naujų turistų, nemažėja: „Rinkų nesumažėjo, jų padidėjo, jeigu kalbame apie prioritetines rinkas“.

Ž.Gavelienės manymu, atvykstamajam turizmui gaivinti kitąmet reikėtų papildomų 8 mln. eurų rinkodarai ir dar 2 mln. eurų pagalbos verslui.

Anot V.Jurgučio, šalies turizmo rinkodarai kitais metais gali būti skirta dukart didesnė suma nei šiemet, tačiau jos viceministras dar neįvardijo, laukiama 2023 metų biudžeto priėmimo.

123RF.com nuotr. / Eurai
123RF.com nuotr. / Eurai

„Pavyko sutarti dėl didėjančio Lietuvos turizmo finansavimo, Seimas dar turės priimti sprendimus dėl biudžeto, bet preliminariai esame sutarę, kad finansavimas didės iš esmės daugiau nei dvigubai“, – teigė V.Jurgutis.

Statistikos departamento teigimu, praėjusiais metais Lietuvą aplankė 947 tūkst. turistų. Iš užsienio atvykęs turistas savo viešnagės Lietuvoje metu vidutiniškai išleido 390 eurų, o po šalį keliaujantys vietiniai vidutiniškai per kelionę išleido po 88 eurus.

2019 metais turistų skaičius Lietuvoje siekė beveik 2,9 mln., 2020 metais – 936 tūkst.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje