Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 4d. 20:58

7 keisčiausios aviakatastrofos istorijoje – nuo degalų vandens rezervuare iki pamesto mikrofono

Fudzijamos ugnikalnis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Fudzijamos ugnikalnis

Prieš rašant apie bet kokias lėktuvų avarijas, būtina visiems priminti, kad aviacija yra labai saugus būdas keliauti. Tikimybė žūti automobilio avarijoje yra nepalyginamai didesnė, kad ir kaip dažnai skraidytumėte. Tačiau avarijų tikrai pasitaiko ir aviacijoje, ir kartais jas sukelia tiesiog nepaaiškinamai keisti įvykiai.

Lėktuvų avarijų aukos nėra tik šaltos statistikos eilutės – juk kiekvienas skaičius nurodo žmogų, kurio kažkas laukė, rašo Aviacijos pasaulis. Nors dabar kalbėsime apie 7 keisčiausias lėktuvų avarijas, nemanykite, kad į tai žiūrime labai atsainiai. Dabar tai yra įdomioji istorija, kaip šie įvykiai šiame straipsnyje ir aprašomi, tačiau aš suprantu, kad tai yra tikri tragiški įvykiai.

Netikras gaisras ir tikros aukos

„Wikimedia Commons“ nuotr./„United Airlines“ DC-6 lėktuvas, panašus į tą, kuris sudužo
„Wikimedia Commons“ nuotr./„United Airlines“ DC-6 lėktuvas, panašus į tą, kuris sudužo

„United Airlines“ DC-6 1948-ųjų birželio 17 dieną ramiai leidosi Niujorke. Staiga prietaisų skydelyje užsidegė perspėjimo signalas, nurodantis, kad krovinių skyriuje įsiplieskė ugnis. DC-6 savo laiku buvo pažangus lėktuvas su gaisro slopinimo sistema, kuria pilotai nusprendė pasinaudoti, nors ir nebuvo užtikrinti, kad orlaivyje tikrai prasidėjo gaisras. Siekiant uždusinti ugnį, krovinių skyrius buvo pripildytas anglies dvideginiu. Tačiau dujos prasiskverbė į lėktuvo saloną ir, kaip vėliau buvo manoma, bent jau iš dalies atėmė abiejų pilotų sąmonę.

Nevaldomas DC-6 sudužo, žuvo visi 43 jame buvę žmonės. Vėliau paaiškėjo, kad jokios ugnies krovinių skyriuje apskritai nebuvo, o pilotai padarė klaidą – jie neatidarė kabinos ventiliavimo angų, nors gaisro slopinimo sistemos vadove buvo rašoma, kad tai atlikti būtina. Kita vertus, CO2 apskritai neturėjo prasiskverbti į pilotų kabiną.

Pirmoji „Douglas DC-3“ avarija

SDASM archyvų nuotr./„Douglas DC-3“ sudužimas 1937 m.
SDASM archyvų nuotr./„Douglas DC-3“ sudužimas 1937 m.

„Douglas DC-3“, gamintas 1936-1942 metais, aviacijoje istorijoje buvo labai reikšmingas lėktuvas. Teigiama, kad DC-3 buvo pirmasis lėktuvas, leidęs aviakompanijoms pelningai gabenti tik keleivius. Iki tol kiekvienas lėktuvas turėjo gabenti ir keleivius, ir krovinius. DC-3 darbą pradėjo 1936 metais, o pirmoji šio tipo lėktuvų avarija įvyko jau 1937-aisiais.

Tai buvo „United Airlines“ bendrovės DC-3. Jis su 11 žmonių viduje netikėtai sudužo San Fransisko įlankoje, nusinešdamas visų lėktuve buvusių žmonių gyvybes. Avarijos priežastis – antrojo piloto pamestas mikrofonas, kuris užkirto aukščio vairą.

Paskutinį kartą pažiūrėti į Fudzijamą

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fudzijamos ugnikalnis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fudzijamos ugnikalnis

„British Overseas Airways Corporation“ skrydis 911 buvo ypatingas maršrutas. Lėktuvas kelionę pradėdavo Londone, tuomet leisdavosi Monrealyje, Honolulu, o iš ten leisdavosi į Tokiją. Tačiau 1966 metais dėl prastų oro sąlygų „Boeing 707“ buvo priverstas leistis ne Tokijuje, o Fukuokoje. Nelaimės dieną orlaivis pasiekė Tokiją, pasiėmė keleivius ir pakilo skrydžiui į kelionės tikslą Honkongą.

Pagal planą B707 turėjo pakilti pietų kryptimi, o tada pasukti link Honkongo, tačiau kažkodėl lėktuvas iš karto pasuko į vakarus. Ten netoli Fudzijamos kalno orlaivis pateko į itin stiprią turbulenciją, susidariusią dėl oro srovių, glostančių garsiausio Japonijos ugnikalnio šlaitus. „Boeing 707“ subyrėjo ore ir galiausiai sudužo. Avarijoje žuvo visi 124 lėktuve buvę žmonės.

Manoma, kad pilotai tiesiog norėjo lėktuvo keleiviams parodyti garsųjį kalną iš arčiau.

Ši katastrofa buvo keista dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tą mėnesį tai buvo jau trečioji aviakatastrofa Tokijuje. Antra, lėktuvai įprastai lengvai susidoroja su turbulencija, tačiau rasto fotoaparato ir jo juostelės tyrimas parodė, kad orlaivis galėjo patirti ir 7,5 G apkrovas, todėl ši turbulencija buvo nepaprastai audringa. Galiausiai, šis „Boeing 707“ prie Fudzijamos neturėjo jokių reikalų – manoma, kad pilotai tiesiog norėjo lėktuvo keleiviams parodyti garsųjį kalną iš arčiau.

Grifas prieš lėktuvą

1962 metų liepos 15 dieną „Indian Airlines“ bendrovė krovininis DC-3 skrido iš Kabulo Afganistane į Amritsarą Indijoje. Tai buvo paprastas planinis skrydis, ir lėktuvas veikė puikiai. Tiesą sakant, incidentas, apie kurį tuoj papasakosime, įvyko be žmogaus ar technikos kaltės.

Orlaivio kelyje kažkur virš Pakistano pasipainiojo grifas – didelis plėšrus paukštis. Nelaimėlis grifas išdaužė priekinį lėktuvo stiklą ir su didžiule jėga trenkėsi į vieną iš pilotų. Smūgis užmušė pilotą, tačiau lėktuvas buvo apgadintas nesmarkiai, vėliau buvo suremontuotas ir skraidė toliau.

Ir lėktuvų padangos kartais sprogsta

„Wikimedia Commons“ nuotr./„Lockheed L-1011 TriStar“
„Wikimedia Commons“ nuotr./„Lockheed L-1011 TriStar“

Iš tikrųjų, lėktuvų padangų sprogimų pasitaiko, tačiau jie yra labai reti ir dažniausiai nesukelia didesnių avarijų. Padangos dažniausiai sprogsta lėktuvui leidžiantis, kiek rečiau – kylant. Būtent todėl 1980 metais įvykęs „Saudi Arabian Airlines“ lėktuvo padangos sprogimas yra toks neįprastas.

Tąkart „Lockheed L-1011 TriStar“ lėktuvas pakilo iš oro uosto Darane. Pasiekus maždaug 8,8 km aukštį, pasigirdo sprogimas – į šipulius išsilakstė viena iš lėktuvo padangų. Važiuoklė buvo suskleista, bet skeveldros pramušė skylę salono grindyse, per kurią du keleiviai buvo tiesiog išsiurbti laukan. Paguoda tik tai, kad tie du žmonės buvo vienintelės incidento aukos – lėktuvas saugiai nusileido avariniu būdu.

Būkite atsargūs su saugos diržais

Jei keliaujate, privalote žinoti, kaip saugiau naudotis saugos diržais. Taip pat privalo būti dėmesingi tiems, kurie sėdi netoli jūsų.

1974 metais „Boeing 747“ lėktuve, skrendančiame iš San Fransisko į Honolulu, įvyko siaubinga tragedija. Trumpam be priežiūros paliktas vaikas užduso dėl neteisingai prisegto saugos diržo. Lėktuve buvo 279 keleiviai ir 19 įgulos narių, tačiau prireikė vos kelių akimirkų, kad 16 mėnesių vaiko gyvybė užgestų saugos diržo gniaužtuose.

Reaktyvinis kuras vietoje vandens

123rf.com nuotr./„BAC One-Eleven“ lėktuvas, panašus į tą, kuris pateko į avariją
123rf.com nuotr./„BAC One-Eleven“ lėktuvas, panašus į tą, kuris pateko į avariją

1971 metų rugsėjo 6 dieną „Paninternational“ oro linijų „BAC One-Eleven“ skrydžiui į Malagą pakilo iš Hamburgo oro uosto. Netrukus užgeso abu orlaivio varikliai, ir pilotai priėmė sunkų sprendimą avariniu būdu leistis ant greitkelio. Lėktuvas rėžėsi į viaduką, buvo nulaužti abu sparnai, prasidėjo gaisras. Žuvo 22 žmonės, tačiau 99 išgyveno, ir pilotai buvo giriami už šaltakraujiškumą ir greitai priimtą sprendimą.

Abu lėktuvo varikliai vienu metu beveik niekada nesugenda. Mechaninių problemų pasitaiko, tačiau dažniausiai sugenda tik vienas variklis. Tai, kad iškart užgeso abu „BAC One-Eleven“ varikliai, reiškė, kad avarijos priežasčių reikia ieškoti degalų sistemoje. Paaiškėjo, kad avarijos priežastis – siaubinga žmogiška klaida – vandens įpurškimo sistemos rezervuarai buvo užpildyti reaktyviniais degalais. Vandens įpurškimas padidina reaktyvinių variklių trauką prie žemesnių apsukų. Kadangi vietoje vandens tąkart buvo įpurkšta degalų, varikliai perkaito ir užgeso.

Kiekviena avarija išduoda silpnuosius taškus, kuriuos lėktuvų gamintojai ir aviacijos priežiūros organizacijos iškart imasi taisyti. Todėl, kad ir kokios tragiškos būtų žūtys lėktuvų avarijose, jos niekada nėra bereikšmės. Belieka tik pasvajoti, kad galbūt kada nors sulauksime metų, kuomet neįvyks nei viena aviakatastrofa.

Aviacijos pasaulis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje