Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bolivija: nenustebkite, jei už kampo jus užklups „Gariūnai“

Asmenuke su vietine „cholita“
We Are Molicheras nuotr. / Asmenuke su vietine „cholita“
Šaltinis: Specialiai 15min iš Bolivijos
0
A A

Įsivaizduokite, kad sekmadienio rytą vaikštinėdami siauromis Vilniaus senamiesčio gatvėmis visiškai netikėtai atsiduriate milžiniškame turguje po atviru dangumi. Pridėkite dar svetimą kalbą, niekada negirdėtus indėniškus dialektus, lotynišką muziką, sunkiai suvokiamą prekių įvairovę, akylus prekiautojų žvilgsnius ir net trumpam neapleidžiantį nesaugumo jausmą.

Panašus jausmas mus užklupo pirmąją dieną didžiausiame Bolivijos mieste – Santa Kruse.

„Kabiname kamerą, kas bus – tas bus“, – susižvalgiusios su Vingra, nusprendžiame nepraleisti progos užfiksuoti mus supančio chaoso. Telefonų ir fotokameros netraukiame, pinigų taip pat. Dėmesio ir taip pakanka iš visa galva žemesnių vietinių, drąsiai nužvelgiančių mus, svetimšales, nuo galvos iki kojų.

Vietiniai, ypač indėnai, įsitikinę, kad fotografuojant – vagiama jų siela

Kol kas aišku tik viena – turistų čia pasitaiko retai. O ir užfiksuoti prekeivius gana sudėtinga. Net nuo mūsų lipnia juosta dangstomos kameros pastarieji nusisuka, palydi piktu žvilgsniu.

Vietiniai, ypač indėnai, įsitikinę, kad fotografuojant – vagiama jų siela. Šalyje, garsėjančioje didžiausia indėnų populiacija, priešiškumas fotografijai jaučiamas taip stipriai, kad tenka jį gerbti ir nelįsti į akis.

We Are Molicheras nuotr./Po šios nuotraukos buvome nuvytos nuo prekystalio
We Are Molicheras nuotr./Po šios nuotraukos buvome nuvytos nuo prekystalio

Viename iš septynių miesto turgų (nenustebčiau, jei jų priskaičuojama ir daugiau) galima rasti visko. Prekystaliai lūžta nuo egzotiškų vaisių ir daržovių, kasdien atvežamų iš aplinkinių kaimų. Svarstyti apie jų organiškumą net neverta – daugelis tiesiog pūva akyse.

We Are Molicheras nuotr./Siuvimo mašinos – parduodamos arba nuomojamos
We Are Molicheras nuotr./Siuvimo mašinos – parduodamos arba nuomojamos

Rūbai, batai, gyvūnai, gaidžiai peštynėms; šalia kapojama ir kepama mėsa, vietoje pjaustomi tortai, parduodami vaistai nuo visų pasaulio ligų, siuvimo mašinos, raktų taisyklos, būrėjai, filmų DVD, indėniška skudučių muzika (taip, ta pati, kurią kartais išgirstame ir Lietuvoje, kai indėnai gatvėse pardavinėja savo CD); buitinės prekės, klozetai, automobilių detalės, prieskoniai, žolelės, žinoma, ir garsieji kokos lapai – tonizuojantys, ir, priklausomai nuo ruošimo būdo, gydantys nuo įvairiausio plauko ligų.

We Are Molicheras nuotr./Vaistai nuo pačių įvairiausių ligų
We Are Molicheras nuotr./Vaistai nuo pačių įvairiausių ligų

Prisipirkome keletą maišų ir mes. Ir į Lietuvą ketinome parskraidinti. Bet tai buvo neįtikėtinai kvaila ir laiku sustabdyta mintis. Bolivijos ekonomiką kelianti ir tuo pačiu stipriai žlugdanti kokos lapų pramonė legali tik pačioje Bolivijoje.

Kertant kitos šalies sieną su tokiomis lauktuvėmis, jų turėtojui gali baigtis labai prastai – gresia net kalėjimas. Tad palikę stebuklingus kokos lapus kitiems pirkėjams, keliaujame toliau.

Svetimšalis moka daugiau

Siaurų gatvių, triukšmo, aitrių kvapų labirinte klaidžiojome ilgai. Pirmą kartą užklydus į tokį turgų, sunku suvokti, kur ir kada jis baigiasi. Nuolatos turi žiūrėti, ar neįminsi į purvą, neaiškios kilmės balą, ar saugotis, kad ant tavęs neužvažiuotų iš niekur atsiradęs automobilis su piktu vairuotoju. Čia sėdintys už vairo yra tikrų tikriausi gatvės šeimininkai, pėstieji jiems – nė motais.

We Are Molicheras nuotr./Vingra derasi dėl papajos kainos – vietiniai derėtis nemėgsta
We Are Molicheras nuotr./Vingra derasi dėl papajos kainos – vietiniai derėtis nemėgsta

Svetimšalis čia visuomet sumokės bent du kartus daugiau nei vietinis, o derėtis – neverta. Vietiniai ne itin linkę žaisti kainų žaidimo, verčiau neparduos nei nuleis kainą. Bet, pavyzdžiui, vaisiai tokie pigūs, kad kartais darosi gėda mokėti tiek mažai.

Ir vis dėlto chaotiškas miesto turgus – geriausia vieta apsipirkti. Pakelės parduotuvėse vargiai rasi šviežių produktų. Jų asortimentas daugiausiai – užpilamos sriubos, makaronai, traškučiai ir saldainiai. Net turtingieji vietiniai apsiperka turguose. Tiesa, į šiuos jie patys kojos nekelia, bet siunčia savo patarnautojus, kurie gerai pažinodami prekiautojus, neretai sulaukia malonių nuolaidų.

Mums, dviem lietuvaitėms, pasivaikščiojimas šiame turguje buvo geras adrenalino gurkšnis. Išsiruošusioms lankyti miesto katedros aikštės, turgaus aplankyti neketinome. Ir tikrai neplanavome ragauti keistų kompotų ar vietinės močiutės spaudžiamų apelsinų sulčių – skrandis nebuvo nusiteikęs egzotikai. Mes labiau žvalgėmės, kas mus pasitiks už kampo, ir mandagiai lydėjom smeigiančius žvilgsnius.

Pirma diena Bolivijoje mus neprastai pakratė. Ir čia galima pakartoti mums visiems gerai pažįstamą frazę – geriau vieną kartą pamatyti nei dešimt kartų išgirsti.

VIDEO: Bolivietiškas turgus – vieta, kurioje paklūsti vietinėms taisyklėms

Daugiau „Keliaujančių merginų“ nuotykių „Facebook“ paskyroje

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje