Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 22d. 17:59

Briuselio lietuvis Europos institucijų darbuotojams kepa lietuvišką duoną

Andriaus prekyba duona Briuselyje
Asm.archyvo nuotr. / Andriaus prekyba duona Briuselyje

Daugiau nei dešimt metų reklamos srityje dirbęs bei buvęs vienos Vilniaus reklamos agentūros bendrasavininkis Andrius Verseckas 2017 metais su šeima paliko patogų gyvenimą Vilniuje ir persikėlė į Briuselį. Pasikeitusi gyvenamoji vieta taip pat atnešė naują, netikėtą pomėgį – kepti ir pardavinėti lietuvišką ruginę duoną.

Šiandien tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas ne tik turi savo smulkų verslą ir džiugina Briuselyje gyvenančius lietuvius (ir ne tik) taip išsiilgta tamsia duona, bet stengiasi, kad šis išskirtinis kulinarinis produktas atsirastų Briuselio parduotuvių lentynose. Tačiau viską pradėkime nuo pradžių.

Iš nuobodulio gimęs pirmasis duonos kepaliukas

Pasak Andriaus Versecko, šeima nesiveržė išvykti iš Lietuvos, kurioje džiaugėsi gera gyvenimo kokybe. Tačiau dėl žmonos darbo vienoje nevyriausybinėje organizacijoje, kėlimasis į Briuselį buvo tik laiko klausimas. Sužinojus tikslią datą, jie turėjo du mėnesius susitvarkyti visus reikalus Lietuvoje ir pasiruošti naujam gyvenimui Belgijoje.

„Man žmona iš pradžių liepė pirmus du mėnesius net neieškoti darbo, o šiek tiek atsipūsti ir pailsėti nuo intensyvios veiklos“, – apie galimybę pailsėti ir praleisti daugiau laiko su šeima pamena pašnekovas. Vis dėlto, įsigaliojusi rutina „atnešė“ kiek netikėtą pomėgį: „Iš neturėjimo ką veikti, kadangi nesu susipykęs su virtuve, išsikepiau pirmą kepalėlį duonos“, – apie savo pirmąjį kūrinį pagal receptą, rastą „Youtube“ platformoje, pasakojo Andrius.

Asm.archyvo nuotr./Andriaus prekyba duona Briuselyje
Asm.archyvo nuotr./Andriaus prekyba duona Briuselyje

Kepiniai greitai sulaukė pagyrų iš artimųjų. Netrukus Andrius Verseckas per „Facebook“ subūrė nuolatinių klientų ratą. Eksperimentuodamas su įvairiais raugais ir susiradęs vietinį malūną, iš kurio galėtų pirkti ekologiškus miltus bei mamos paprašęs atsiųsti lietuviškų kmynų, pašnekovas iškepdavo trisdešimt duonos kepaliukų per savaitę. Taip šis aktyvus vyras savaitgaliais, dviračiu ar mašina, apvažinėdavo ir aprūpindavo tankiai lietuvių apgyvendintą Woluwe rajoną tamsia rugine duona.

Kaip teigė pašnekovas, vis dėlto iki šio momento, duonos, kurią jis pavadino „Nordic bread“, kepimas buvo tik nenuostolingas pomėgis, tačiau viskas pasisuko kiek netikėta linkme.

Pasiūlymas pirkti verslą ir pirmosios patirtys turguje

Užsitęsus darbo paieškoms Briuselyje, lietuvis nusprendė, kad darbo vietą reikia susikurti pačiam ir duonos kepimą paversti ne tik hobiu. Išsiaiškinęs, kad viena prekeivė iš Alžyro netoli ES institucijų įsikūrusiame turgelyje pardavinėja išskirtinę duoną iš Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos, Andrius ją surado ir pasiūlė prekiauti jo kepiniais. Ko Andrius nesitikėjo, tai kad moteris jam pasiūlys nupirkti ir perimti jos visą verslą! Taip netikėtai hobis kepti duoną namuose virto smulkiuoju verslu „Bread is Beautiful“.

Pavykus įveikti Belgijos biurokratines kliūtis ir gavus visus leidimus, Andrius Verseckas pirmą kartą atsistojo turguje: „Niekada nemaniau, kad kada nors būsiu prekybininku, bet duoną pardavinėti faina“, − pripažino pašnekovas. Tiesa, šį kartą duonos jis pats nekepė, o pardavinėjo iš vienos Radviliškiuose įsikūrusios kepyklos vežamus gaminius.

Pradėjęs prekybą turguje Andrius greitai suprato, kas yra jo klientai: „Mano klientūra yra sentimentalieji europiečiai, atvykę gyventi į Briuselį, pasiilgę naminių produktų“, – apie ES institucijose dirbančius žmones pasakojo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas. Įdomu, kad lietuviai turguje sudarė tik apie 30 procentų visų jo klientų: danai, latviai, estai, lenkai, rumunai, rusai, net kroatai ir graikai tapo nuolatiniais Andriaus klientais.

Asm.archyvo nuotr./Andriaus prekyba duona Briuselyje
Asm.archyvo nuotr./Andriaus prekyba duona Briuselyje

Duonos prekybą Briuselio turguje vyras prisimena kaip įdomią patirtį, per kurią daug ko išmoko. Pavyzdžiui, jei tamsią duoną bandoma parduoti tik kaip lietuvišką, daug žmonių to nesupras, tačiau ją pristatant kaip Šiaurės šalių produktą, klientai pradeda gaudytis, apie ką eina kalba, ir noriai perka.

Vis dėlto, labiausiai Andriui turguje patiko užsiimti švietėjiška veikla ir pasakoti apie ruginės duonos ypatybes: „Duona yra įdomus daiktas, kurį įdomu pardavinėti. Aš jaučiuosi labiau kaip maitinantis žmones restorane negu kaip parduotuvėje“. Išties, kalbantis su juo, susidaro įspūdis, kad jis yra tikras duonos kepimo ekspertas.

Ateities ambicijos

Netrukus po to, kai pradėjo prekiauti turguje, vyras susirado darbą mėgstamoje srityje ir stengėsi jį suderinti su prekyba duona. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad duona jam toliau išlieka tik kaip nenuostolingas hobis, iš kurio norint pragyventi reiktų įdėti labai daug fizinio darbo ir investicijų.

Asm.archyvo nuotr./Andriaus prekyba duona Briuselyje
Asm.archyvo nuotr./Andriaus prekyba duona Briuselyje

Kaip bebūtų, Andrius nesiruošia apleisti šio smulkaus verslo-hobio. Netrukus darbą pradės profesionali e-parduotuvė, kurioje žmonės galės užsisakyti šviežios duonos į namus, taip pat jo gaminius galima rasti vienoje arbatos parduotuvėje netoli Europos Komisijos pagrindinio pastato. Ilgainiui pašnekovas tikisi prasiskverbti į gana konservatyvią Belgijos rinką ir tiekti lietuviškus duonos gaminius aukštos kokybės ir ekologiško maisto parduotuvių tinkluose. Taip pat jis norėtų pasamdyti žmogų, kuris pagelbėtų su logistika, ir pats grįžti į turgų.

Išradingas ir aktyvus lietuvis neketina apsiriboti tik duona. Ateityje Andrius Verseckas norėtų tiekti lietuvišką alų Belgijoje bei įgyvendinti vieną iš svajonių – užraugti cisterną giros. „Idėjų visokiausių galvoje visada yra“, – teigia jis.

Euroblogas
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje