Nelinkę gyventi dėžutėse
Nekilnojamasis turtas Ciuriche labai brangus net ir šveicarams, uždirbantiesiems vienus didžiausių atlyginimų pasaulyje. Net paskolai pradiniam įnašui nelengva susitaupyti, nors skolintis galima ir ilgesniam nei gyvenimas laikotarpiui, o paskolą palikti išmokėti vaikams. Tokią situaciją lemia ne tik didelė kvadratinio metro kaina.
Kai kalbama, kiek kas moka už būstą, dažniausiai minima nuomos kaina. Net naujų daugiabučių namų projektų vystytojai butus ne parduoda, o nuomoja. Pavyzdžiui, 4000 CHF (3608 Eur) už būstą gražioje, žalioje vietoje, 10 min. tramvajumi nuo miesto centro. Įprasta 2–3 kambarių buto nuomos kaina dažniausiai nesiekia 2 tūkst. eurų.
Bet šveicarai mėgsta gyventi erdviai – gal tai dėl genų, kai sakoma, kad žmonėms iš kalnų reikia daugiau asmeninės erdvės. Kiek teko lankytis šveicarų namuose, kiek teko apie juos girdėti, tai be 90 kvadratinių metrų trijų asmenų šeima gyvenimą sunkiai įsivaizduoja.
Viena pora pasakojo, kad, kol neturėjo vaikų, nuomojosi 90 kv. m trijų kambarių butą. Jame buvo svetainė, miegamasis ir darbo kambarys. Kai lietuvė paklausė, kam reikalingas pastarasis, buvo atsakyta, kad mokesčiams sumokėti. Kiti pavyzdžiai: du broliai nuomojasi kone 200 kv. m kotedžą, trijų asmenų šeima – bemaž 100 kv. m butą, keturių asmenų šeima 180 kv. m kotedžą. Tokių pavyzdžių apstu.
Kiek teko važiuoti per Ciurichą, buvo matyti tik keli daugiabučių kvartalai, o didžioji miesto dalis apstatyta kotedžų, vilų tipo namais, skendinčiais žalumoje, su sodais ir net daržais.
Tad tokių būstų paskolų pradinis įnašas sunkiai įkandamas ir pasiturintiems.
Dalijasi ir automobiliais, ir skalbimo mašinomis
Erdviai gyvendami šveicarai nešvaisto pinigų tam, kas nebūtina. Pavyzdžiui, skalbimo mašinoms. Dažniausiai daugiabučio rūsyje yra 1–2 skalbimo mašinos ir džiovyklės, kuriomis naudojasi vienos daugiabučio laiptinės gyventojai. Iš anksto rezervuoja sau laiką ir skalbiasi pagal grafiką. Neišleidžia pinigų šiai technikai ir sutaupo vietos vonioje, kurioje vietoj skalbimo mašinos gali pasistatyti kad ir fotelį.
Taip pat įprasta, kad vienu automobiliu dalijasi kelios šeimos. Tam kai kurios įstaigos nuomoja automobilius, arba netoli gyvenančios bičiuliškos šeimos dalijasi nuosavu automobiliu. Gal todėl Ciuriche neteko matyti automobilių spūsčių, gatvėse yra akivaizdžiai mažiau automobilių nei, pavyzdžiui, Vilniuje.
Giria viešąjį transportą
Po Ciurichą kursuoja autobusai, tramvajai, traukiniai ir keltai. Ypač patogūs yra traukiniai, kuriais 5–6 km atstumą galima įveikti per 6 minutes, kai tramvajumi per 15 min. Palyginimui Vilniuje panašų atstumą (pvz., nuo Baltupių iki V.Kudirkos aikštės) ir automobiliu, ir autobusu važiuodami į darbą piko valandomis įveiksite mažiausiai per pusvalandį.
Tuo tarpu Ciuriche per pusvalandį tikrai nuvažiuosite į darbovietę ne gretimame rajone, o kitame miesto gale ar net kitame mieste. Be nuolatinio mindymo ant stabdžių kaip per spūstis Vilniuje. Ir kompiuteriu padirbėti galima, ir knygą paskaityti ar kavos atsigerti. Turtingesni šveicarai sau kelionę pasimalonina rinkdamiesi pirmos klasės vagonus.
Tačiau už komfortą tenka brangiai susimokėti. Dauguma dalykų Ciuriche brangiau nei Vilniuje trigubai ar keturgubai, o viešasis transportas gali būti brangesnis net iki 15 kartų. Tačiau kainas lyginti yra keblu, nes Ciuricho viešojo transporto bilietų kainos priklauso nuo daugybės niuansų: miesto zonų, kurias kerta, laikotarpio, lengvatų.
Pavyzdžiui, Vilniuje brangiausias vienkartinis bilietas kainuoja 1 eurą. Juo galima pervažiuoti kone visą Vilnių ar net už jo. Tuo tarpu kelionė į Ciuricho priemiestį atsiėjo 25 eurus į abi puses. Ciuriche 4,40 CHF (4,02 Eur) kainuoja bilietas, kuriuo galima iš gretimo rajono nuvažiuoti į centrą. Kaip, tarkime, būtų iš Žirmūnų nuvažiuoti į centrą.
Paros bilietas kelionėms po visą miestą kainuoja 34,40 CHF (31,40 Eur). Laikinai gyvenantieji Ciuriche ir norintieji kasdien važinėtis gali įsigyti mėnesinius bilietus, kurių kainos yra nuo 50 CHF (45,64 Eur) iki 242 CHF (220,91 Eur). Kaina priklauso nuo to, kiek miesto zonų kirs jūsų maršrutai. Nusipirkę per pigų bilietą (ne toms zonoms) privalėsite nuolat mokėti papildomai. Vietiniai dažnai už 185 CHF (167 Eur) įsigyja pusės kainos korteles, su kuriomis net metus bilietus gali pirkti žymiai pigiau.
Ką valgo šveicarai?
Ciuricho parduotuvėse yra ir pigesnių, ir brangesnių tų pačių produktų. LIDL kainos kiek mažesnės nei ypač populiariame COOP parduotuvių tinkle, tačiau savaitgaliniuose ūkininkų turgeliuose prekės dar brangesnės, nors jos nebūtinai yra pačių ūkininkų užaugintos.
Prekės Ciuriche yra maždaug 1,5–2 kartus brangesnės nei tokios pat Lietuvos sostinėje, o kai kurios net gerokai brangesnės. Pavyzdžiui, mėsa.
Visuomenėje kone sukilimą pernai sukėlęs kalafioras Lietuvoje tapo prabangos simboliu (dėl užfiksuotos 3,49 Eur kainos). O Ciuriche jis toks pat eilinis kaip ir kitos daržovės. Šio kopūsto 200 g galva ūkininkų turgelyje kainavo 1,5 Eur, LIDL – apie 1,6 Eur. Kilogramas kainuoja 6–7 CHF (5,41–6,31 Eur).
Prekės Ciuriche yra maždaug 1,5–2 kartus brangesnės nei tokios pats Lietuvos sostinėje, o kai kurios net gerokai brangesnės. Pavyzdžiui, mėsa. LIDL ir kitame pigesnių produktų parduotuvių tinkle DENNER maltos jautienos kilogramas kainuoja 12–15 Eur, vištienos sparneliai per akciją atsiėjo 12 Eur už kilogramą, vištienos filė – 12–16 Eur už kilogramą.
Duonos kainos svyruoja nuo 2 iki 6 eurų. Norėjome paragauti Šveicarijoje ypač populiarios šviežiai iškeptos pynės – ji kainavo 5,90 CHF (5,33 Eur). Tikrai – labai skani, neatsivalgoma duona.
Ciurichiečiai labai didžiuojasi savo prabangiu desertu „Luxemburgerli“ – macaroons tipo sausainiais. Vienas toks įstabaus skonio ir lengvumo, maždaug 2 eurų monetos dydžio gardėsis kainuoja apie eurą. Kai ten buvau, atrodė, neįtikimai brangu. Bet paskui pamačiau, kad Vilniuje ne tokie skanūs macaroons’ai kai kur kainuoja ir 1,20 Eur.
Pietums – maistas iš namų
Ciuricho gatvėse daug kramsnojančių žmonių. Jie užkandžiauja bandelėmis, kebabais, savais sumuštiniais, tradiciniais riestainio formos kepiniais „breceliais“, kinų maistu, makaronais. Kaip aiškino vietinis šveicaras, valgyti ten, „kur maistą atneša padavėjai“, yra labai brangu. Karšto patiekalo kaina restoranėliuose – 15–30 Eur. Alaus bokalas – nuo 6 Eur.
Tad ne keista, kad darbo dienomis per pietus bent jau Ciuricho ir Badeno miestų aikštės pilnos žmonių, kurie susėdę ant suoliukų ar tiesiog ant žemės valgo savo iš namų atsineštą ir į dėžutes supakuotą maistą. Kai kurie valgo šalia esančiuose kioskuose susuktus kebabus ir kitus karštus patiekalus iš dėžučių, kurių kainos svyruoja nuo 8 iki 14 eurų.
Norintieji pasilepinti kava yra užgulę „Starbucks“ kavines, nors maža kapučino jose kainuoja apie 4 Eur. Įvairios skoninės kavos – ir 7, ir 8 Eur.
Tokia ta Ciuricho kasdienybė ir jos kainos atvykėlio akimis – kaip litais Lietuvoje, kai atrodydavo brangu, tik čia – frankais.
