Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 21d. 17:01

Europos Seišeliai: Sieso salos – be turistų ir su vienu gražiausių pasaulio paplūdimių

Sieso salos
A.Usavičiūtės nuotr. / Sieso salos

Nusibodo keliauti į visų gerai žinomus kurortus? Norisi kažko egzotiško? Sieso salos (angl. Cíes Islands) – kaip tik tai, ko ieškote. Vos po 40 minučių trunkančios kelionės keltu nuo Ispanijos miesto Vigo pasijusite taip, tartum atostogautumėte Karibų jūros skalaujamame krašte. Tiesa, patogumų turbūt bus kiek mažiau.

Atostogų alternatyva: negyvenamoje saloje

Vos prieš keletą mėnesių naršant internete akys visai atsitiktinai užkliuvo už žemėlapyje esančių Sieso salų. Prieš skaitant tekstą siūlau pamatyti paieškos sistemoje siūlomus vaizdus – atsiras didesnis noras čia apsilankyti. Man niekada nebuvo tekę girdėti apie jas ar bendrauti su keliavusiais čia, tačiau salų nuotraukos vertė aikčioti iš nuostabos.

Smalsumą žadino ir tai, jog 2015 m. „The Guardian“ salyne esantį Rodas paplūdimį įtraukė į gražiausių pasaulyje esančių paplūdimių dešimtuką.

123rf.com nuotr./Sieso salos
123rf.com nuotr./Sieso salos

Sieso salynas – tai Galisijos regione esančios salos, nutolusios vos 15 km nuo didžiausio miesto šiaurės Ispanijoje. Persikelti į šias salas užtrunka kiek daugiau nei pusvalandį. Į salas taip pat galima patekti ir iš tokių Ispanijos miestų kaip Kangas ar Bajona.

Susidomėjote? Patekti į salas nėra taip paprasta. 1980 m. Sieso salos buvo paskelbtos draustiniu, o nuo 2002 m. yra prižiūrimos Galisijos nacionalinio parko. Dienos lankytojų limitas – apie 2000 žmonių. Salose nėra jokių viešbučių, prekybos tinklų ar vietinių gyventojų, nuomojančių nakvynę turistams. Vienintelis variantas norintiems čia apsistoti – tai kempingas.

A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos
A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos

Kaip patekti į salas? Pėstute

Kaip iš Lietuvos nusigauti iki Vigo, Bajonos ar Kango ir pradėti savo kelionę į salas – tai jau jūsų fantazijos reikalas. Mes pasirinkome kiek aktyvesnį, bet gal ne itin lengvą variantą. Atkeliauti į Vigo nutarėme pėstute.

Nors salos yra Ispanijoje, savo kelionę pradėjome Portugalijoje. Atvykusios į Portą aš ir mama patraukėme vadinamuoju piligrimų keliu. Maršrutas nuo Porto iki Santjago, keliaujant Atlanto pakrante, vadinamas portugališkuoju Šv. Jokūbo pakrantės keliu. Tiesa, šiuo atveju mus nuo visų kitų keliaujančių piligrimų skyrė tai, kad Santjagas, kaip sakralinis kelionės finišas, mūsų visai nedomino. Mus traukė nepaprasto grožio salos.

Atstumas keliaujant nuo Porto iki Vigo miesto – maždaug 150 km. Kelionei turėjome savaitę – ketinome penkias dienas žygiuoti iki Vigo ir dvi dienas stovyklauti saloje. Aš piligriminę kelionę jau esu išbandžiusi (skaitykite čia), tačiau mamai tai buvo pirmas kartas.

Mama pasirodė puikiai: per penkias dienas įveikėme maždaug 125 km. Buvo ištikusios visos klasikinės piligrimams pasitaikančios situacijos: pūslės ant pėdų, susitikimai su kitais keliaujančiais piligrimais, besidalijančiais savo patirtimi, ir po ilgos dienos varginančio ėjimo nerandama nakvynė. Tačiau kelionės tikslas – Vigo – buvo pasiektas.

A.Usavičiūtės nuotr./Pakeliui į salas: Nuo Porto iki Vigo
A.Usavičiūtės nuotr./Pakeliui į salas: Nuo Porto iki Vigo

Visiems, abejojantiems dėl savo fizinio pasiruošimo, noriu priminti, jog vaikščiojimas – tai mūsų natūralus veiksmas, todėl jei nepasitikite savo kojomis, atminkite, kad, pavyzdžiui, būtent ši atkarpa nėra ilga, o atstumą galite pasidalinti į tokius gabaliukus, kad jį įveikti nebūtų taip sudėtinga – tiesiog gerai susiplanuokite savo laiką.

Keliavimas kojomis taip pat turi savų privalumų – miestus ir miestelius su jų skirtingais gyvenimo ritmais patiriate žymiai intymiau nei keliaujant autobusu ar mašina. Apie piligrimų kelius internete jau galima rasti tikrai nemažai informacijos, todėl apie patį kelią daugiau nebesiplėsiu. Tačiau galiu pastebėti, kad ši atkarpa, vingiuojanti palei Atlanto pakrantę, – nuostabiai graži, o kelionės metu kertamas Portugalijos ir Ispanijos pasienis – kažkuo savaip ypatingas momentas.

A.Usavičiūtės nuotr./Pakeliui į salas: Nuo Porto iki Vigo
A.Usavičiūtės nuotr./Pakeliui į salas: Nuo Porto iki Vigo

Sieso salos: kaip, kur ir kiek?

Apsistoti Sieso salose galima tik pagrindinėje ir didžiausioje saloje – Monteagudo – esančiame kempinge. Salų reguliarus lankymas galimas per Velykas, taip pat kiekvieną dieną gegužės-rugsėjo mėnesiais. Kad patektumėte į salą, pirmiausiai turėsite įsigyti draustinio lankytojo bilietą. Tai galite padaryti čia.

Nacionalinis parkas kiekvienam lankytojui išduoda unikalų lankytojo kodą, ir tik su juo pavyks užsisakyti kelto bilietus ar/ir nakvynę kempinge. Anksčiausias galimas rezervacijos laikas įsigyti nacionalinio parko išduodamą leidimą – 60 dienų iki vizito salose. Šis dienų skaičius gali skirtis priklausomai nuo sezono ir salyno užimtumo.

Užsisakyti kelto bilietą galite vienoje iš dviejų plaukimus organizuojančių bendrovių (https://www.mardeons.es/es/, https://www.piratasdenabia.com). Kelto bilietas vienam žmogui į abi puses kainuoja maždaug 15 eurų.

A.Usavičiūtės nuotr./Kempingas Sieso salose
A.Usavičiūtės nuotr./Kempingas Sieso salose

Nakvynė kempinge, turint savo palapinę, vienai nakčiai dviem žmonėms taip pat kainuoja apie 30 eurų (15 eurų žmogui). Į kempingo kainą taip pat įskaičiuotas salos kempinge įrengto dušo naudojimosi laikas. Pavyzdžiui, apsistojant nakčiai, kiekvienas lankytojas gauna po du žetonus – vieno žetono trukmė – dvi minutės šilto vandens duše. Turint savo stovyklavimo inventorių viskas žymiai pigiau, tačiau atsigabenti savo palapinę, sakykime, keliaujant pėsčiomis, nėra labai paprasta.

Salos kempinge taip pat yra galimybė išsinuomoti palapinę, tačiau kelionės kaštai smarkiai išauga. Palapinės nuomojamos mažiausiai dviem naktims, tuo tarpu su savo inventoriumi galite apsistoti ir vienai nakčiai. Nuomojantis palapinę, pati mažiausia palapinė žmogui kainuoja 55 eurus, taigi už trumpiausią įmanomą vizito laiką – dvi naktis, žmogui tektų sumokėti net 110 eurų.

Kai pasirūpinate nacionalinio parko išduodamais leidimais, kelto bilietais ir kempingo bilietais, galite pradėti sukti galvą, kokį maudymosi kostiumėlį pasiimsite deginantis nuostabaus balto smėlio paplūdimyje ar maudantis turkio spalvos Atlanto vandenyje.

Salos pramogos ir netikėtai pasirodę „vagys“

Saloje sezono metu (nuo birželio pirmosios iki rugsėjo galo), galite apsipirkti vienintelėje joje esančioje parduotuvėje. Kainos kiek didesnės nei apsipirkinėjant, tarkim, Vigo mieste, bet joje rasite visus būtiniausius produktus – duonos, kumpio, sūrio, alaus, vandens ir t.t.

Saloje yra ir viena kavinė, siūlanti alkoholinius gėrimus ir maistą. Tad iš tikrųjų keliaujant į salą dėl šių dalykų galite nesukti galvos, tačiau reikėtų nepamiršti, kad pasirūpinus jais iš anksto, tikrai sutaupytumėte. Saloje taip pat galimos tokios pramogos kaip nardymas, plaukiojimas baidarėmis ar žvaigždžių stebėjimas.

A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos
A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos

Visiems, vykstantiems į Sieso salas, nuoširdžiai palinkėsiu nors naktį ten pernakvoti. Sala dienos metu kas keletą valandų pasitinka didžiulius, turistais užpildytus keltus. Dažniausiai jie vienos dienos atvykėliai, vakare grįžtantys į žemyninę Ispanijos dalį. Vakare, kai iš salos išvyksta paskutiniai laikini keliautojai, visas salos grožis ir visi paplūdimių kampeliai atsiveria vien tik jums ir dar saujelei stovyklautojų. Tampa išties ramu ir gera.

Saloje įrengtos keturios pėsčiųjų trasos, vedančios patyrinėti skirtingus salos kampelius. Salos paplūdimiai tikrai nuostabiai gražūs, švarūs ir tvarkingi, o nuo salos viršutinių uolų atsiveriantis nesibaigiantis Atlanto vandenyno horizontas yra nepakartojamas.

A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos
A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos

Tiesa, saloje teko susidurti ir su vagimis. Salos banditais. Tai kirai. Jų čia – daugybė. Ir visi itin išpuikę nuo turistų srautų. Vos atvykus į kempingą teko išvysti berniuką, bėgantį paskui milžinišką sumuštinį nusitvėrusį kirą. Kiras net nesivargino ir neskleidė sparnų, tiesiog palengva tipeno su savo grobiu.

Mums besimaudant paplūdimyje, mama šūktelėjo, kad atsisukčiau į savo patiestą rankšluostį. Ant rankšluosčio, po įvairiausiais mano rūbais buvo pakišta lengvos medžiagos kuprinė, kurioje gulėjo nuo maisto – sūrio – likusios pakuotės. Atsisukusią mane pasitiko toks vaizdas: kiras tiesiogine ta žodžio prasme buvo iškuitęs mano kuprinę ir skrido su ja dantyse apie metrą nuo žemės, purtydamasis ir bandydamas ją atsegti.

Teko šokti iš vandens ir gelbėti kuprinę. Kiras nebuvo labai susijaudinęs, bet man priartėjus prie pat jo, šiaip ne taip nusprendė palikti grobį ir skristi toliau. Rytą saloje jus pažadins ne kaimynas gretimoje palapinėje, o banda kirų, knarksinčių ir sakančių, kad, taip, turistai, laikas keltis ir mus maitinti. Iš tiesų visoje kempingo teritorijoje pilna perspėjamųjų ženklų dėl neadekvataus kirų elgesio ir priminimų turistams nepamiršti paslėpti savo atsivežto maisto.

A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos
A.Usavičiūtės nuotr./Sieso salos

Smagiausia saloje tai, kad turistų, liekančių nakčiai, nėra daug, o ir liekantys – daugiausiai patys vietiniai ispanai, ieškantys ramios poilsio vietos. Jus pasitinka laukinė gamta ir ramybė.

Jauki maža sala su nuostabaus grožio kraštovaizdžiu ir paplūdimiais. Esanti visai čia pat, vos per 15 km nuo šurmulingos žemyninės Ispanijos dalies. Nuostabu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje