Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 8d. 23:00

Grenlandija su nerimu stebi pasaulį: COVID-19 čia turėtų pražūtingų pasekmių

Grenlandijos gyventojų kasdienybė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Grenlandijos gyventojų kasdienybė

Kol Europa kovoja su mirtina pandemija, kol kas dar nė vienas žmogus nėra miręs dėl koronaviruso Grenlandijoje, didžiausioje pasaulio saloje. Nė vienas dar nėra paguldytas į intensyvios terapijos skyrių. Tačiau pandemija šią Danijos teritoriją gali sugniuždyti – čia išsibarstę 57 tūkst. gyventojų, o sveikatos apsaugos sistema – ribota, rašo „EUObserver“.

Kol kas tik 11 žmonių Grenlandijoje nustatytas užkratas, ir visi jie yra iš sostinės Nuko. Visi jie buvo karantinuoti arba išleisti namo, jeigu virusu jau persirgo.

Tuo tarpu Grenlandijos sostinėje paskelbtas griežtas karantinas. Žmonėms neleidžiama patekti arba išvykti iš Nuko be specialaus leidimo – net su asmenine valtimi ar sniegomobiliu. Bet kokie alkoholinių gėrimų pardavimai laikinai sustabdyti.

Grenlandijos baimę dėl koronaviruso padidina tamsūs prisiminimai apie mirtinas epidemijas, kurias į salą XVIII ir XIX a. atgabeno kolonistai. Bijoma, kad jeigu virusas taptų nevaldomas, greitai pasiektų nedidelius nutolusius kaimelius, iš kurių reikėtų skubiai oro transportu išgabenti žmones ir juos guldyti mažyčių salos ligoninių intensyvios terapijos skyriuose.

Tereikėtų kelių sunkios būklės pacientų, kad salos sveikatos apsauga pasiektų savo galimybių ribas.

Europoje daugėjant mirčių skaičiui, likusi Grenlandija už Nuko yra visiškai be viruso. Tačiau dabar reikia atsakyti į svarbų klausimą – kiek ilgai galima išlaikyti visą šalį atskirtą nuo likusio pasaulio? Kiek ilgai žmonės iškęs izoliaciją? Kiek ilgai valdžia gali leisti ekonomikai kraujuoti? Ir kaip greitai virusas gali plisti atlaisvinus karantino sąlygas?

Draudžiama patekti

Nuvykti į Grenlandiją dabar neįmanoma. Nei lėktuvu, nei laivu ar kita transporto priemone neatvyksite čia, nebent turėtumėte specialų leidimą. Žmonėms taip pat neleidžiama palikti salos.

Keli lėktuvėliai ir sraigtasparniai vis dar skraido tarp 72 Grenlandijos miestų ir kaimų, kurių nejungia nei keliai, nei geležinkelio bėgiai. Oro transportu atgabenami tik laiškai ir retkarčiais – sveikatos apsaugos specialistas.

O kas toliau?

Satute, 250 gyventojų turinčiame žvejų kaimelyje, gyvenantis Apollo Mathiassenas telefonu „EUOberver“ pasakojo, kad jo kaimas neturi jokio fizinio kontakto su likusiu pasauliu – įskaitant net artimiausią didesnį miestelį Umanaką, kuriame gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių. Paprastai į jį žmonės galėdavo nuvažiuoti per 45 minutes sniegomobiliu arba su šunų kinkiniu.

„Sniegomobilių vėžės link Umanako paprastai yra plačios ir dažnai naudojamos. Dabar jos beveik išnykusios“, – sakė žvejys. Jis sakė net nenutuokiantis, kiek ilgai dar bus karantinas.

„Penktadienį bus dvi savaitės, kai visi esame be galo atsargūs, niekas čia nerodo jokių ligos ženklų. Jeigu niekas nėra infekuotas, manau, būtų protinga kiek atlaisvinti sąlygas Satute, bet nežinau, kokie valdžios planai. Galbūt taisyklės bus kiek atlaisvintos po Velykų“, – vylėsi jis.

Karantinas visiems metams?

Piečiau esančiame Sisimiuto mieste – 6 tūkst. gyventojų. Čia gyvenantis Ove Rosingas Olsenas, buvęs gydytojas, mano, kad karantinas tęsis gerokai ilgiau – galbūt net visus metus.

1992 m. jis tapo pirmuoju Grenlandijos sveikatos apsaugos ministru, kai vietos valdžiai Danija perdavė rūpintis sveikatos sistema. Vėliau jis vadovavo sveikatos paslaugoms centrinėje Grenlandijos dalyje.

„Mūsų galimybės tvarkytis su kvėpavimo takų ligomis yra labai ribotos. Jeigu sistema bus apkrauta pacientais su sunkiais simptomais, tuomet daug žmonių, kurie galėtų būti išgelbėti tinkamu gydymu, mirs. Vietoj to, kad leistume virusui plisti, turime jį sulaikyti tol, kol bus vakcina. Tikiu, kad turėsime labai mažai kontaktų su kitais ilgą laiką, gal net dar 12 mėnesių“, – svarstė jis.

Jis jaudinasi, kad daug salos gyventojų galiausiai gali susidurti su virusu ir sunkiai susirgti, nes didelės šeimos gyvena mažuose butuose ar mažuose namuose.

1801 m. raupų epidemija pražudė 80 proc. Sisimiuto gyventojų. Tymai taip pat labai praretino gyventojus 1954 m.

„Paskutinis kartas buvo 2009-ieji, kai turėjome susitvarkyti su kiaulių gripu, kuris išguldė kone visą Sisimiutą. Vienas vaikas mirė. Tai buvo rimta epidemija, o dabar koronavirusas, kiek suprantu, yra žymiai blogiau. Manau, mes dar būsime iš dalies izoliuoti dar šešis mėnesius, o gal ir visus metus“, – sakė O.R.Olsenas.

Nuotolinė pagalba

Nuko valdžia dar neatskleidžia, kada ir kaip bus atidarytos mokyklos, atšaukti draudimai dėl keliavimo.

„Mūsų strategija, kaip ir kitose šalyse, yra pasirūpinti, kad sveikatos sistema nebūtų perkrauta. Skirtumas tas, kad mes turime daugiau galimybių izoliuoti šalį. Bet problema ta, kad jeigu negausime vakcinos arba išties gero būdo pagydyti rimtai susirgusius pacientus, nežinome kas bus, kai vėl atidarysime šalį“, – aiškino Gertas Mulvadas, gydytojas iš vienintelės didesnės Grenlandijos ligoninės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grenlandijos gyventojų kasdienybė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grenlandijos gyventojų kasdienybė

Andersas Kochas, kuris dirba epidemiologu Kopenhagoje ir profesoriauja Grenlandijos universitete, taip pat su nerimu žiūri į ateitį.

„Priežastis, kodėl mums ypač nerimą kelia Arkties bendruomenės, yra ne ta, kad mes jas laikome labiau galinčiomis susirgti sunkiomis ligų formomis, – aiškino jis. – Pagrindinė problema – jų sveikatos sistemos yra nepasirengusios tokiam iššūkiui. Jos yra pažeidžiamos, turi labai ribotą darbuotojų, lovų, ventiliatorių skaičių, ir visa tai nėra išdėstyta visame regione. Jeigu žmogui reikės plaučių ventiliatoriaus, jį reikės gabenti į Nuką, o trys ketvirtadaliai populiacijos gyvena už jo ribų.“

„Tad Grenlandijos sveikatos sistema nėra taip prisitaikanti kaip Danijos“, – sakė jis interviu Arkties Tarybos interneto svetainei.

Jeigu atsirastų tiek pacientų, kuriems reikia intensyvios terapijos, kad ligoninės persipildytų, jie gali būti skraidinami į ligonines Danijoje, nes grenlandiečiai yra Danijos piliečiai. Tačiau iki jos – 3,5 tūkst. km.

Bet kokie alkoholinių gėrimų pardavimai laikinai sustabdyti.

G.Mulvadas pasakojo, kad Karalienės Ingridos ligoninė skubiai rūpinasi techninėmis galimybėmis, kurių reikia koronaviruso testams. Iki tol visi ėminiai siunčiami į Daniją tyrimams.

Be to, tiek jis, tiek kiti profesionalai sparčiai semiasi žinių, kaip suteikti pagalbą žmonėms nuotoliniu būdu. Žvelgdamas į ateitį G.Mulvadas buvo optimistas: „Jeigu mes susitvarkysime taip, kaip reikia, tai būsime susitvarkę su dar viena epidemija, ir tai nebus pasaulio pabaiga.“

„O tuo tarpu turime išmokti labai daug, kas mums pravers ir ateityje“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje