TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kur pabėgti nuo rudens kasdienybės? Pažintis su Trabzonu

Trabzono miestas
Nezih Durmazlar nuotr. / Trabzono miestas
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar žinote tą jausmą, kuomet norisi tiesiog trumpam kur nors pabėgti ir ištripti minioje? Kur niekas tavęs nepažįsta, kur tampi nematomas ir gali susilieti su gamta, nepažįstamų žmonių klegesiu. Kai gali tiesiog bastytis gatvių labirintais, nieko nesuprasti, ragauti vietinių kitoniškų patiekalų ir paprastų paprasčiausiai stebėti pro šalį lekiančius žmones. Psichologai tikina, jog dažnai, geriausiais poilsis būna būtent tuomet, kai galime tiesiog „atsijungti nuo kasdienybės“, kitaip tariant, pakeisti mums įprastą aplinką.

Todėl, jau spėjusi pasigesti saulės šilumos, pradėjusi rankas šildyti arbatos puodeliu, o galvoje besisukant rudeninėms nuotaikoms, nutariau kelioms dienoms „atsijungti“. Ėmiau ir išvažiavau į Turkiją. Ne į tą nuvalkiotą turistinę Turkiją, su daugybę užsieniečių, blizgučių, ir „viskas įskaičiuota“ viešbučių.

Šį kartą savaitgalio kelionei pasirinkau Trabzoną, esantį šiaurės rytų Turkijoje, uostamiestį prie Juodosios jūros. Šiame 756 m. pr. m. e. graikų kolonistų įkurtame mieste, kuriame gyvena apie 750 000 žmonių, tikrai galima ištirpti minioje. Be to, esu girdėjusi, jog Trabzono provincijoje esantis miestas žymus vietos kraštovaizdžiu, žviežia skania žuvimi, bei kalnuotose apylinkėse esančiu krikščionišku Sumelos vienuolynu uolose.

Kuo ypatingas Trabzonas

Anksčiau Trapezundu vadintas miestas per visą savo istoriją buvo svarbus prekybos centras tarp Europos, Kaukazo ir Persijos. Tai gali justi ir šiandien: kad ir kur beprisėstum, visur aplinkui ką nors pardavinėja, perpardavinėja ir siūlo – žuvį, vaisius, spalvotas skaras, metalinius čia pat iškalamus indus, arbatą bei pachlavą (turkišką sluoksniuotos tešlos su riešutais saldėsį). Be to, mieste plėtojama maisto, cemento, laivų statybos pramonė, žvejyba, įvairūs amatai.

E.Kazlauskaitės nuotr./Žuvies kepėjai
E.Kazlauskaitės nuotr./Žuvies kepėjai

Norėdama pajusti visą rytietišką gyvenimo skonį, nusuku į turgų, kuris neturi nei ribų, nei vartų, jis tiesiog neatsiejama miesto centro dalis. Apskritai, atrodo, jog visas miestas suaugęs su turgumi. Ir tai visai netrukdo: pagauni savo ritmą, eini, nesupranti vietinio klegesio, tik uostai kvapus ir ragauji (dabar mano atmintyje Trabzonas bus siejamas su šviežios žuvies kvapu ir dideliais ypatingu būdu skrudintais lazdyno riešutais). Miestas nėra itin lankomas turistų masių, o dabar, rudenį, tuo labiau, čia gali pasislėpti. Niekas į tave nekreipia dėmesio ir neįkyri pirkti to ar ano. Buvau net pasiilgusi tokio paprasto žmogiško smalsaus žvilgsnio, kurio niekuomet nesupainiosi su tuo, kuriuo į užsieniečius žiūri prakutę, turizmo nešamų pinigų paragavę, vietniai žmonės.

Be kita ko, Trabzonas ypatingas ir tuo, jog ilgus šimtmečius priklausė Gruzijos karalystėms ir Bizantijos imperijai, todėl šiose žemėse etninėmis laikomos armėnų, lazų (vakarų gruzinų tiesioginiai giminaičiai) ir armėnų tautos. O paskutiniais osmanų valdymo metais, krikščionybės įtaka dar buvo išlikusi ir miesto kultūriniame gyvenime. Vėliau čia atsikėlė gyventi daug turkų persikėlėlių ir islamo įtaka padarė savo. Šiandien šis kraštas musulmoniškas, tačiau ir tautų įvairovė išlikusi, kurią lengvai jauti vietinių žmonių bendravime.

Kur apsistoti

Trabzone apsistoti galima įvairiuose viešbučiuose, tačiau apgyvendinimas juose gana brangus: prasideda nuo 70 USD žmogui. Nakvynės namų veikiančių Trabzone rudenį nėra, o svečių namai nėra itin populiarūs. Tačiau šiame mieste itin dažnai, kone ant kiekvieno kampo miesto centre, pamatysite iškabą „Pensionate“. Tokiame pensionate už 20 USD žmogui galima rasti padorią lovą, švarią patalynę ir karštą vandenį duše. Tiesa, jei kalbate tik angliškai, kainos gali būti kiek aukštesnės. Bet jei sugebėsite vietine kalba pralementi bent keletą frazių, į jūsų pastangas šeimininkai dažnai atsilieps mažesne kaina.

Nezih Durmazlar nuotr./Trabzono apylinkės, Turkija
Nezih Durmazlar nuotr./Trabzono apylinkės, Turkij

Išvažiavus už miesto ir keliaujant po apylinkes pamatysite daug nuorodų į kempingus bei jau pažįstamą „Pensionate“. Kempinguose apsistoti kainuoja taip pat apie 20 USD žmogui. Įdomu tai, jog žuvimi garsėjantis regionas žuvauja ne tik Juodojoje jūroje. Kylant į kalnus, kurie sudaro apie 75% visos šios provincijos landšafto, prie kone visų kalnų upelių matysite žvejybinius ženklus. Sustoję prie jų, pastebėsite, jog vietiniai žmonės mėgsta poilsį gamtoje. Mat kiekvieną savaitgalį tokios žvejybinės vietos būna sausakimšos. O kol vyrai merkia meškeres, moterys su vaikais iškylauja ant čia pat patiesto kilimo.

Ką paragauti

Trabzono uostui tenka 20% visos Turkijos sugaunamos žuvies, todėl žuvies patiekalai – šio regiono tradicinės virtuvės atributas. Populiariausi žuvies patiekalai yra Kalkan (Plekšnė) ir Hamsi tava (keptas Europinis ančiuvis).

AFP/Scanpix nuotr./Tradicinis kebabas Trabzone
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tradicinis kebabas Trabzone

Be to, Trabzone galima paragauti itin gardžių pikantiškų ėriuko mėsos kukulių; kepto pyragėlio su faršu, sūriu ir kiaušiniu; jautienos, avienos dešros pagardintos česnaku, kmynais ir pipirais; karšto padažo iš kukurūzų miltų ir daug sviesto bei sūrio; trintos pomidorų sriubos bei pachlavos – sluoksniuotos tešlos pyragaitis su riešutais, aplietas specialiu saldžiu vandeniu.

Scanpix nuotr./Tradicinis turkiakas saldėsis - pachlava
„Scanpix“ nuotr./Tradicinis turkiškas saldėsis - pachlava

Trabzono apylinkės garsios miško lazdyno riešutais, todėl jie gausiai naudojami maistui įvairiuose saldžiuose patiekaluose. Bei kepinami specialiu būdu didelėse lauko keptuvėse. Vietinių žmonių teigimu, būtent šie pakepti lazdyno riešutai skatina vyrų seksualinį pajėgumą, todėl vietiniai jų valgo daug ir reguliariai.

Ką pamatyti apylinkėse

Trabzone yra daug lankytinų istorinių vietų: Šv. Sofijos soboras – tai Bizantijos laikais statyta bažnyčia, vadinama svarbiausia Trabzono lankytina vieta; Trabzono pilies griuvėsiai – galima apžiūrėti tik išorinę pilies sieną. Pačios pilies griuvėsiai yra kareivinių zonoje. Dėmesio vertas ir Boztepe parkas – nedidelis skveras su arbatos sodu ant kalvos. Nuo čia atsiveria panoraminis Trabzono vaizdas. O vaikščiodami po miesto senamiestį užsukite į Trabzono muziejų, jame be šio regiono istorinių eksponatų yra didelė Bizantijos eros ekspozicija.

Nezih Durmazlar nuotr./Trabzono apylinkėse esantis Sumelos vienuolynas
Nezih Durmazlar nuotr./Trabzono apylinkėse esantis Sumelos vienuolynas

Pagrindinės Trabzono apylinkių lankymo vietos: Sumelos vienuolynas, Uzungiolio ežeras ir prie jo esanti mečetė. Sumelos vienuolynas pastatytas ant stataus uolos skardžio ir yra 50 km į pietus nuo Trabzono, netoli Mačkos miestelio. Vaizdingos Uzengiolio apylinkės yra 70 km nuo miesto į rytus.

Sumelos vienuolynas

Norėdami ramybės ir meditacijos gamtoje, būtinai aplankykite šį vienuolyną uolose. Sumela pastatyta stačios uolos skardyje, Altindere nacionaliniame parke, 1200 m aukštyje. Būtent čia jauti gamtos grožį, ramybę ir jėgą, kuomet rudenėjantys lapai, vis dar šildanti saulė ir gaivus vėjas praskaidrina nuotaiką, nuramina mintis.

Istorija skelbia, kad Bizantijos epochos pradžioje, aplink Trabzoną esančiuose kalnuose buvo pastatyta daug vienuolynų. Jie buvo krikščioniškų žemių pasienio tvirtovės. Sumelos vienuolynas buvo vienas iš didžiausių čia esančių vienuolynų.

Reginos Jegorovos nuotr./Sumelos vienuolynas Trabzono apylinkėse, Turkija
Reginos Jegorovos nuotr./Sumelos vienuolynas Trabzono apylinkėse, Turkij

Pagal legendą, šventos Mergelės Panagijos Sumelos (turk. „Juodojo kalno“) vienuolyną pastatė 386 m. iš Atėnų atvykę du vienuoliai, kai kalnų oloje rado Mergelės Marijos ikoną.

Vienuolynas ne kartą buvo sugriautas, nuniokotas ir vėl atstatytas. Bizantijos imperatoriai rūpinosi Sumelos vienuolynu ir jis buvo turtingiausias ir įtakingiausias Trapezundo imperijos vienuolynas valdant Komninų dinastijai. Vienuolynas dabartines formas įgavo XIII a. valdant Trapezundo imperatoriui Aleksijui III, kai vienuolynas gavo didelę paramą iš imperijos iždo.

Nezih Durmazlar nuotr./Jėzaus Kristaus freska Sumelos vienuolyne
Nezih Durmazlar nuotr./Jėzaus Kristaus freska Sumelos vienuolyne

Po Turkijos nepriklausomybės karo ir 1923 m. pasirašytos Lozanos sutarties, Turkiją palikus graikams, Sumelos vienuolynas buvo apleistas. Vienuolyno relikvijos, tarp jų ir Panagijos Sumelos ikona, 1931 m. išvežtos į Graikiją.

Dabar Sumelos vienuolynas yra turizmo objektas. Turkijos vyriausybės užsakymu yra atliekami restauracijos darbai.

Sumelos vienuolyno kompleksą sudaro: uolos bažnyčia, kelios varpinės, virtuvė, studentų kambariai, svečių kambariai, biblioteka ir šaltinis, kurį graikų ortodoksai labai garbina ir vadina „Šuliniu į dangų“. Pastato keturis aukštus užėmė vienuolių gyvenamosios patalpos – 72 celės, o penktas aukštas buvo fortifikacinė galerija, tarnavusi vienuolyno apsaugai.

Vidinės ir išorinės bažnyčios ir varpinės sienos papuoštos freskomis. Bažnyčia freskomis buvo papuošta Aleksijaus III laikais, o varpinės – XVIII a. Freskose vaizduojamos scenos iš biblijos, daugelis freskų labai pažeistos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje