Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 11d. 21:12

Ką reikėtų žinoti keliaujant į Kubą ir keturių tvirtovių miestą Havaną

Kelionė Havanoje
K,Stalnionytės nuotr. / Kelionė Havanoje

Konkistadoro Diego Velazquezo 1519 m. įkurta Havana šiemet švenčia 500 metų jubiliejų. Atrodo, tiek nedaug laiko praėjo nuo pirmojo europiečio žingsnio Kubos pakrantėje, bet visko tiek čia įvyko: įsibrovėlių ir čiabuvių kovos, vergų iš Afrikos pilni laivai, įsisiūbuojantis kapitalizmas, revoliucija, socializmas, sąstingis ir vėl pradedanti krutėti tauta. Šiandien Havanoje ir aplink ją gyvena du iš vienuolikos milijonų Kubos gyventojų.

Keturios tvirtovės

Stovėdama ant aptrupėjusios Šv. Karolio tvirtovės sienos ir per sąsiaurį žvelgdama į kitą Havanos įlankos krantą, mintimis persikeliu kelis šimtmečius atgal. Aname krante, saugomas Šv. Gelbėtojo tvirtovės, klega jubiliato miesto senamiestis. Pasuku galvą į dešinę – Karibų vėjai glosto iškyšulyje stovinčios Trijų Moro karalių tvirtovės akmenis. Jie visai šalia, vos už kilometro. Pažvelgusi kairiau tokiu pat atstumu kitame krante matau pačią seniausią Havanoje Karališkųjų pajėgų tvirtovę.

Net ir nieko nežinodamas apie Havaną, iš tvirtovių dydžio ir gausos galėtum spėti, kad anuomet čia turėjo vykti kažkas nepaprastai svarbaus. Tas kažkas labai rūpėjo užjūrio valstybėms ir piratams. Žinoma – turtai, provizijos ir puiki salos padėtis. Kuba tuomet buvo savotiškas „centriukas“, iš kurio užkariauti Pietų Amerikos išplaukdavo kareivių pilni laivai. Jie čia suveždavo prisiplėštus turtus, sugrįždavo pasipildyti maisto atsargų ir pailsėti. Turtai toliau keliavo į Ispaniją, o kariai – atgal į čiabuvių žemes, plėšti dar daugiau turtų.

Gynėsi nuo piratų

Kuba itin rūpėjo trims piratams – prancūzui Jacques'ui de Sores ir anglams Francis Drake'ui bei Henry Morganui. Įdomiausia, kad piratų vadeivos buvo lordai ir gubernatoriai, jūrose plaukioję ne vieni, o su keliasdešimčia laivų. Nesunku įsivaizduoti, kad tie laivai braškėjo nuo ginklų, patrankų ir plėšikų skaičiaus. Mat Ispanijai uždraudus kolonijoms prekiauti su kitomis šalimis, pastarųjų laivai ėmė slapta prekiauti su piratais, o Europos monarchai – užsakinėti apiplėšimus.

K,Stalnionytės nuotr./Šv. Karolio tvirtovės patrankos nukreiptos į Havanos uostą
K,Stalnionytės nuotr./Šv. Karolio tvirtovės patrankos nukreiptos į Havanos uostą

Jacques'o de Sores vadovaujami piratai pirmąją Havanos tvirtovę sugriovė 1555-aisiais, nepraėjus nė penkiolikai metų nuo jos pastatymo. Jie sudegino miestą ir viską taip nuniokojo, kad buvo neįmanoma pažinti. Kad apsaugotų prisiplėštus turtus, Ispanijos Karūna tuoj išplukdė į Kubą geriausius karo inžinierius, kurie, vos iškėlę koją sausumoje, ėmėsi darbo. O kol šie triūsė, havaniečiai gyveno lyg ant adatų, baugščiai žvilgčiodami į horizontą.

Kai abiejose įlankos pusėse išdygo Trijų Moro karalių ir Šv. Gelbėtojo tvirtovės, miestiečiai lengviau atsikvėpė. Ant Jacques'o de Sores sugriautos tvirtovės pamatų tuomet jau stovėjo didesnė ir galingesnė Karališkųjų pajėgų tvirtovė, kurioje atsipūtęs gyveno Kubos gubernatorius su būriu kareivių. Ši tvirtovė, kaip ir kitos trys, puikiai išsilaikė – trisdešimties metrų pločio ir tokio paties ilgio akmeninis kvadratas su keturiais stambiais priestatais kampuose priėjus primena bunkerį. Negana sienų storio, tvirtovę supo ir iki šiol supa vandens pilnas griovys, kurį pereiti ir patekti vidun galima siauru tilteliu.

K,Stalnionytės nuotr./Šv. Karolio tvirtovė - didžiausia Kuboje
K,Stalnionytės nuotr./Šv. Karolio tvirtovė - didžiausia Kuboje

Grandinė, tunelis ir Kristus

Savo tvirtoves havaniečiai atvaizdavo herbe, kad visi matytų ir bijotų pulti. Dvylikos apaštalų vardais pavadintų Šv. Gelbėtojo tvirtovės patrankų ir bene tiek pat priešais stovinčios Moro tvirtovės patrankų, saugojusių kelią į uostą, turbūt nepakako – kad būtų saugiau, kariai kas vakarą tarp tvirtovių įtempdavo grandinę, uždarančią įplaukimą į uostą. Sąsiauris platus, daugiau nei pusės kilometro pločio – nė neįsivaizduoju, kaip toks įrenginys suveikdavo.

Užtat puikiai įsivaizduoju, kaip atrodo netoli buvusios grandinės 1958 m. prancūzų kompanijos iš Marselio nutiestas 733 m ilgio tunelis po vandeniu, kuriuo keletą sykių pravažiavau. Šis tunelis laikomas vienu iš septynių Kubos inžinerijos stebuklų. Vienas trūkumas – pėsčiomis tunelio nepereisi, tenka važiuoti taksi, autobusu ar kolektyviniu autobusiuku. Įlanka nemaža, aplink apeiti reikėtų dienos, tad gera alternatyva į kitą krantą nuplaukti iš uosto kasdien kursuojančiais laiveliais. Taip į Havanos senamiestį keliauja ir tvirtovės pašonėje esančio Kasablankos rajono gyventojai.

K,Stalnionytės nuotr./Šv.Karolio tvirtovė primena miestelį
K,Stalnionytės nuotr./Šv.Karolio tvirtovė primena miestelį

Besižvalgydama iš Šv. Karolio tvirtovės tarp medžių užmatau dvidešimties metrų aukščio Kristaus skulptūrą. Nė neįsivaizdavau jos čia esant, bet štai – baltuoja šlaite, tolumoje. Jei stovėčiau šalia, atrodytų stulbinamo dydžio, bet iki jos dar reikia paėjėti. Ant trijų metrų aukščio pastamento užkeltą Havanos Kristų iš baltutėlio Kararos marmuro iškalė Italijoje gyvenanti kubietė skulptorė Gilma Madera. Jis įžymus tuo, kad veidas turi kubietiškų bruožų, o autorė neslepia, kad įkūnijo jame savąjį vyro grožio idealą.

Tarp šimtamečių sienų – parodų miestelis

Nuo Kristaus žvilgsnis grįžta ten, kur stoviu. Palei sienas išrikiuotos patrankos, vamzdžiai atsukti į sąsiaurį, tarp jų iš sviedinių sukrautos piramidės. Aukštos sienos driekiasi kairėn ir dešinėn. Suku tai už vieno, tai už kito kampo, kol eidama palei sienas pasiklystu. Didžiausia Kubos tvirtovė primena miestelį su apžvalgos aikštelėmis, žaliomis zonomis, laiptais, bokštais. Ji atsirado vėliau už kitas Havanos tvirtoves, o kadangi jau buvo kam saugoti uostą, peršasi mintis, jog statytojai neskubėdami ir pasimėgaudami išplėtė savo kūrinį į visas puses.

K,Stalnionytės nuotr./Šv. Karolio tvirtovė kartais virsta parodų centru
K,Stalnionytės nuotr./Šv. Karolio tvirtovė kartais virsta parodų centru

Tvirtovėje aidi muzika, pilna spalvotų plakatų, minios žmonių. Taip nutinka keletą kartų per metus, kai ji virsta parodų centru po atviru dangumi. „Atviru“ sąlyginai, nes dalyviai susikrausto į buvusius kariuomenės kambarius, sales, ginklų ir parako sandėlius – kambarių čia be skaičiaus – o lankytojai marširuoja gatvėmis tarp sienų, užsukdami tai į vieną, tai į kitą salę, į parduotuves ar kavines. Čia yra ir konferencijų salių, pasitarimų kambarių. Pavargai – gali atsisėsti ant šimtametės sienos užkąsti, mataruodamas kojomis pasižvalgyti į jūros platybes ar į Havanos panoramą. Nesu mačiusi įdomesnio parodų centro niekur kitur. Be šio, Havanoje yra ir „Pabexpo“ ekspozicijų centras bei didžiausias šalyje „Expocuba“, kurie skirti įvairaus profilio parodoms.

Šiais metais tvirtovėje vykusi tarptautinė turizmo paroda FITCUBA 2019 buvo skirta Havanos 500 metų jubiliejui. Akmeniniuose kambarėliuose įsitaisę šalies turizmo firmos pristatė savo viešbučius ir maršrutus, miestai ir kurortai – viešbučius ir pramogas.

K,Stalnionytės nuotr./2019 m. Havanai sukanka 500 metų
K,Stalnionytės nuotr./2019 m. Havanai sukanka 500 metų

Atrodo, žodis „viešbutis“ pastaruoju metu Kuboje tapo kertiniu žodžiu: jų privalumus stengiamasi pabrėžti, kurti jų kuo daugiau, kuo geresnių, o senus iš pagrindų restauruoti. Kas žino, gal visai netrukus senoji nostalgiška Havanos dvasia pasislėps už naujų sienų ir naujo tinko, o miesto veidas taps visai kitoks. Stengiamasi tobulinti ir kitas turizmo paslaugas, restauruoti istorinius pastatus bei įtikti atvykėliams, kurie čia palieka nemažus pinigus. Be įplaukų už kavą, romą ir tabaką, vienas pagrindinių Kubos pajamų šaltinių iš užsienio yra turizmas. O vienas iš pagrindinių kultūrinio turizmo objektų, žinoma, Havana.

Kubą per metus aplanko maždaug penki milijonai užsienio turistų, iš kurių pusė nusileidžia Havanos oro uoste. Daugiausia atvykėlių į sostinę suplūsta iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Meksikos ir Ispanijos. Šiuo metu Havanoje yra per 70 viešbučių, iš kurių maždaug pusė – 4 ir 5 žvaigždučių.

K,Stalnionytės nuotr./Havanos senamiestyje 2019 m. vyksta daug jubiliejui skirtų renginių
K,Stalnionytės nuotr./Havanos senamiestyje 2019 m. vyksta daug jubiliejui skirtų renginių

Naujieji viešbučiai savo lygiu ir veidu tarsi diena nuo nakties skiriasi nuo senų, nors ir turinčių tiek pat žvaigždučių. Daugelio naujųjų savininkai – investuotojai iš Ispanijos, Kanados, Italijos. Jaukios, įdomios ir pigesnės vietos apsistoti – legaliai nuomojami privatūs gyventojų namai, butai ir kambariai, vadinami „casa particulare“, kuriuos nesunku rasti pasižvalgius gatvėse. Dar geriau juos išsinuomoti iš anksto per internetines apgyvendinimo paslaugų svetaines.

Kasdien – patrankos šūvis

Šv. Karolio tvirtovėje yra ką veikti ir ne mugių metu. Pratęsdami amžių tradiciją, nuo tvirtovės stogo kariais persirengę aktoriai kas vakarą iššauna iš patrankos. Trinkteli smūgis virš visų keturių tvirtovių, sudreba sienos, dūmelis nuplevena į tamsą, žiūrovai aikteli iš susižavėjimo. Anksčiau aštuntą valandą paleistas šūvis įspėdavo gyventojus, kad miesto vartai tuoj bus uždaryti, o dabar – kad linksmybės senamiestyje prasideda (nors iš tikrųjų baruose grojama ir šokama jau nuo pat ryto). Vartai vėl atsidarydavo patrankai iššovus pusę penktos ryte. Laimei, dabar rytais niekas nebešaudo. Jei šaudytų, tikriausiai reikštų, jog laikas iš barų į lovas.

VIDEO: Havana, La Cabaña, El Cañonazo de las 9 (Note: Loud sound of a Cannon)

Senamiestyje – nesibaigianti fiesta

Pasak Kubos turizmo ministro Manuelio Marrero Cruz, 2019 m. visos jėgos mobilizuojamos ir įmanomos lėšos skiriamos Havanos gražinimui ir atnaujinimui, kolonijinių pastatų išsaugojimui bei restauravimui, kad jais galėtų grožėtis ir juos lankyti kuo daugiau atvykstančių svečių. Mieste šia proga vyksta daugiau kultūrinių renginių, meno parodų, koncertų. Atidaromi nauji ir reabilituojami seniau veikę muziejai, meno galerijos, stengiamasi įtvirtinti Havanos kaip vieno iš pasaulio kultūros centrų įvaizdį.

Iš tikrųjų Havana ir yra vienas iš stambių pasaulio kultūros centrų. Į UNESCO įtrauktame jos senamiestyje, užimančiame keturis kvadratinius kilometrus, stovi per tris tūkstančius pastatų, iš kurių penktadalis pripažinti ypač reikšmingu architektūros ir kultūros paveldu. Keturios Havanos tvirtovės, nors ir buvusios labai reikšmingos bei gyvybiškai svarbios miesto įkūrimui ir gyvavimui – tik maža dalis to, ką čia galima išvysti. O spalvingas senamiestis, apie kurį vargu ar galima kalbėti nepaminint tvirtovių, vertas atskiro straipsnio. Koks jis šiandien ir ką jame galima išvysti bei patirti, skaitykite čia: Havanos filme netrūksta spalvų ir aistros.

K,Stalnionytės nuotr./Viena šiuolaikinių Kubos dainininkių Brenda Navarrete
K,Stalnionytės nuotr./Viena šiuolaikinių Kubos dainininkių Brenda Navarrete

Ką reikėtų žinoti keliaujant į Kubą

Jei keliausite į Kubą, jums reikės turisto kortelės, kurią nusipirkti galima Kubos ambasadoje Helsinkyje (arba parsisiųsti), tiesiogiai į Kubą skraidinančių oro linijų lėktuvuose (ne visuose) arba keliones į Kubą parduodančiose agentūrose. Jos kaina svyruoja nuo 25 eurų ir priklauso nuo pardavėjo. Gali kainuoti ir dvigubai brangiau.

Kuboje galioja dvi valiutos: CUP – tai Kubos pesas, skirtas vietiniams kubiečiams, ir CUC – tai Kubos konvertuojamasis pesas, skirtas turistams. 1 Euras apytiksliai lygus 1,15 CUC, o 1 CUC lygus 25 CUP. Pinigus geriausia keisti valiutos keitimo taškuose Cadeca, banke arba viešbučiuose. Gatvėje geriau nekeisti, nes abiejų valiutų banknotai panašūs, lengva susipainioti.

K,Stalnionytės nuotr./Kelionė Havanoje
K,Stalnionytės nuotr./Kelionė Havanoje

Tam, kad galėtumėte Kuboje prisijungti prie interneto, jums reikės interneto kortelės su prisijungimo kodu. Tokios kortelės parduodamos Etecsa taškuose ir viešbučiuose. 1 CUC kainuojanti kortelė suteikia valandą interneto laiko. Pasinaudojus internetu reikia būtinai jį atjungti telefone ar kompiuteryje, nes kitaip tarifas toliau tiksės. Tos pačios kortelės kodais galima naudotis visoje šalyje ir prisijungti pakartotinai, kol baigsis laikas. Tada reikės kitos kortelės su nauju kodu.

Po šalį galima keliauti išsinuomojus automobilį (brangu), naudotis viešuoju transportu (pigu, bet atima daug laiko) arba Kubos turizmo firmų paslaugomis (patogu ir vidutiniškai brangu). Kuboje veikia kelios valstybinės turizmo agetūros – pvz. Cubatur, Havanatur, Cubanacan ir Gaviota. Išskirtinai gamtos turizmu rūpinasi Ecotur. Visos šios agentūros priklauso arba Turismo Gaviota, arba Viajes Cuba grupei. Jos turi paruošę apie dvidešimt fiksuotų 3-11 dienų ilgio maršrutų po salą ar jos dalį ir nuolat jais vežioja turistus. Be šalies agentūrų Kuboje veikia devyniolika užsienio turizmo agentūrų, per kurias taip pat galima užsisakyti ekskursijas.

K,Stalnionytės nuotr./Kelionė Havanoje
K,Stalnionytės nuotr./Kelionė Havanoje

Kuboje atostogauti gera visus metus, tačiau palankiausi orai tęsiasi nuo gruodžio iki gegužės. Tada saloje žydi orchidėjos, miške akys raibsta nuo gėlių ir žaliųjų augalų įvairovės, noksta matyti ir nematyti vaisiai. Uodai puola liūčių metu – birželio – spalio mėnesiais. Parduotuvėse už 1 CUC galima nusipirkti neblogą purškalą nuo jų (Punto Verde), kuris parsivežus atbaido ir lietuviškus uodus.

Atvykus į Kubą nebūtina skubėti į viešbutį – didelė ir vietos gyventojų legaliai nuomojamų kambarių ir namų pasiūla. Tokie namai vadinami „casa particulare“ ir pažymėti specialiu ženklu. Nakvynė juose kainuoja pigiau nei viešbutyje. Kur yra tokie namai galima paklausti gatvėje, o dar patogiau nakvynės vietas rezervuotis internetu.

Daugiau kelionių istorijų: www.visikeliai.com

Komentarai
Temos: 2 Kuba Kelionės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:17
01:11
04:05

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje