Kalėdoms Meksikoje ruošiamasi visą gruodį, o paskutinė kalėdinio laikotarpio šventė minima vasario 2 dieną. Nors jau lapkričio pabaigoje pradedama puoštis dekoracijomis, oficialiai kalėdinis laikotarpis prasideda gruodžio 12 d., kai šalyje švenčiama šalies globėjos šv. Mergelės Gvadelupės diena. Religingiems meksikiečiams ši diena itin svarbi: vyksta net piligriminės kelionės iš visos šalies į sostinės Šv.Gvadelupės baziliką, kur meldžiamasi ir prašoma palaiminimo ateinantiems metams. Šventimai lydimi gausiais fejerverkais.
Gruodį sunku visoje šalyje nepastebėti iš Meksikos ir kilusių gėlių puansetijų (Lietuvoje dar vadinamų puošniausiąja karpažole), kurios čia vadinamos noche buena (turima omenyje šv. Kalėdų naktį). Prieš ispanų kolonizaciją jos laikytos naujo gyvenimo simboliu. Buvo tikima, kad žuvę kariai sugrįždavo kaip kolibriai ar drugeliai atsigerti jų nektaro. Šiais laikais šalyje išpopuliarėjusi ir vakarietiška tradicija puošti Kalėdines eglutes.
Gruodį pasirodo ir prakartėlės (nacimiento), kurios itin populiarios, ir kurių paruošimui dedama daug pastangų. Gruodžio pradžioje įvairiose vietose galima nusipirkti figūrėles savo namuose kuriamai prakartėlei. Miestelių centruose jos kuriamos itin įspūdingos: apsuptos vandeniu, su kelių metrų aukščio figūromis ar ištisais miesteliais. Kartais pridedami ir meksikietiški elementai, pavyzdžiui, kaktusai, kukurūzų paplotėlius gaminančios moterys ar net pasislėpęs Liuciferis.
Nuo gruodžio 16 d. Iki gruodžio 24 d. tęsiasi tradicija, vadinama Las Posadas (reiškia „užeiga“, turint omenyje Jėzaus gimimo vietą), švenčiama Meksikoje ir kai kuriose kitose Lotynų Amerikos šalyse. Pagal tradicijas, šiuo laikotarpiu vaikai arba visos šeimos lanko namus dainuodami ir klausdami, ar jiems neatsirastų vietos užeigoje, kurios atsiranda tik Kalėdų išvakarėse. Tačiau dabar kalbant apie Posadas, dažniau turima omenyje tiesiog kalėdinį vakarėlį su daug tradicinio maisto, muzikos ir piñata.
Piñata – tai molinės ar kartotinės figūros, prikemšamos saldainių ir kitų saldumynų, kurios yra sudaužomos, paeiliui užrištomis akimis visiems ją mušant lazda. Tai – taip pat labai sena, net XVI a. siekianti, tradicija, turinti simbolinę reikšmę. Piñatos dabar yra praradusios religinį atspalvį, nors buvo pradėtos naudoti vienuolių siekiant vietinius žmones mokyti apie krikščionybę. Puošni piñata simbolizuoja velnią, kuris vilioja žmones, septyni kampai – 7 mirtinas nuodėmes, o lazda – tai krikščionybė, kuria nugalimas blogis ir išlaisvinamas turtas – saldumynai – viduje.
Meksikoje mėgstami dramatiški įvykių atkartojimai. Per Velykas šalyje inscenizuojamas Kristaus nukryžiavimas, o Kalėdiniu laikotarpiu čia populiarios pastorelos – tai dažnai komiško turinio vaidinimai. Jų metu vaizduojama piemenų kelionė, padedant angelams, pamatyti gimusio Jėzaus, pakeliui stengiantis neįkliūti į velnio spąstus. Dabar tai vis labiau modernūs, šiuolaikinių kultūrinių asociacijų gausūs ir labai smagūs vaidinimai, įtraukiantys publiką.
O štai dovanas tradiciškai Meksikoje nešdavo Trys karaliai sausio 6 d. Būtent Trims karaliams būdavo rašomi laiškai ir prašoma dovanų. Tačiau šiais laikais vaikai jų dažniausiai gauna ir per Kalėdas. Nepaisant to, Trys karaliai išlieka svarbia švente. Tą dieną valgomas saldus, į didelį riestainį panašus, Rosca de Reyes – karalių – pyragas. Jame būna paslėpta maža Jėzaus figūrėlė, o ją suradęs asmuo visus vasario 2 d., per Grabnyčias (Dia de la Candelaria) vaišina skaniaisiais tamales.
Ir žinoma, kaipgi be maisto? Skanus maistas čia – neatsiejama švenčių dalis. Kalėdiniu laikotarpiu valgomi tamales (tradiciniai tamales – kukurūzų lapai su kukurūzų miltų ir mėsos įdaru, tačiau įdaras gali būti įvairus), pozole sriuba – troškinys (su specialiai paruoštais kukurūzais, mėsa, daržovėmis ir daug čili pipirų). Ir žinoma geriamas kalėdinis punšas, verdamas iš sezoninių vaisių.