Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 13d. 16:14

Kanada: gyvenimas po raudonu klevu ir šalia vienos gražiausių vietų Žemėje

4. Kanada
123rf.com nuotr. / Kanada

„Kokybiškas loftas virš buto, kuriame vyksta labai smagus vakarėlis.“ „Vienintelė valstybė pasaulyje, neturinti tapatybės ir ramiai sau be jos gyvenanti.“ Tai yra žinomų žmonių žodžiai apie Kanadą – antrą didžiausią pagal plotą šalį pasaulyje.

Brandi gražuolė

Daugybę šalių galima palyginti su tam tikrais žmonių tipais, rašoma „Travel Planet“ bloge. Tad jei Jungtinės Amerikos Valstijos yra dar ne visai subrendęs smarkuolis paauglys, šiaurinė jos kaimynė yra protinga ir elegantiška 35 metų moteris. Tai – turtinga valstybė. Ne tik iškasenų, bet ir gyvenimo kokybė čia gera. Pastaruoju faktoriumi besididžiuojantys vietos gyventojai mėgsta sakyti, kad už pinigus neįmanoma nusipirkti laimės, tačiau galima persikelti gyventi į Kanadą, o tai – iš esmės vienas ir tas pats dalykas.

Pažinkime iš arčiau. Didžiąją Šiaurės Amerikos teritorijos dalį užimanti Kanada gali pasigirti daugybe fizinės geografijos rekordų: ilgiausia pasaulyje pakrante (net 202 080 kilometrų), daugiausia ežerų (apskritai net 60 proc. visų planetoje esančių ežerų tyvuliuoja šioje šalyje), o ilgiausia pasaulio gatvė (beveik 2 000 kilometrų) driekiasi Ontarijo provincijoje. Taip pat Kanadoje yra išgaunami didžiausi naftos kiekiai planetoje.

Per šešias laiko juostas nusidriekusi valstybė yra viena rečiausiai gyvenamų Žemėje. Gyventojų tankis čia – vos keturi žmonės kvadratiniame kilometre. Tai – 240 vieta pasauliniame sąraše. Palyginimui – pirmoje vietoje esantis Makau, kur kvadratiniame kilometre gyvena 20 tūkst. žmonių. Nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno nusidriekusioje valstybėje gyvena tik 36 milijonai žmonių, o tai yra dviem milijonais mažiau nei mūsų kaimynėje Lenkijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Torontas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Torontas

Daugelis Kanados gyventojų gyvena pagrindiniuose miestuose – prie didžiųjų ežerų įsikūrusiame Toronte, pamažu artėjančiame prie 5 milijonų gyventojų, Monrealyje (3,6 mln.), vakarinėje pakrantėje esančiame Vankuveryje (2 mln.) ir Kalgaryje (1,2 mln.). Sostinėje Otavoje gyvena kiek mažiau nei milijonas gyventojų.

Kanapės ir kiti ypatumai

Apie kanadiečius sakoma, kad jie nerūpestingi ir kiek pasipūtę žmonės. Pastarąjį apibūdinimą dažniau išgirsite iš amerikiečių, kurie tradiciškai pavydi šiauriniams kaimynams ilgesnių atostogų, geresnės sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų. O pastaruoju metu – ir politinės sistemos, kurioje nėra prezidento posto. Lyg to būtų maža, kanadiečiai spalį legalizavo marihuaną, pasiųsdami labai aiškią žinią savo gerokai konservatyvesniems šiuo atžvilgiu kaimynams.

Oficialiai Kanados valstybės vadovė yra Anglijos karalienė. Yra dvi valstybinės kalbos – anglų ir prancūzų. Prancūzų kalbą vartoja 30 proc. šalies gyventojų. Tiesa, Kvebeko provincijoje prancūziškai kalba net 94 proc. žmonių.

123rf.com nuotr./Viktorijos miestas
123rf.com nuotr./Viktorijos miestas

Priklausomai nuo to, kurioje šalies dalyje keliausite, skirtumas bus jaučiamas ne tik dėl kalbos ar kulinarijos tradicijų. Tai – gan sena istorija. Dar iš tų laikų, kai prancūzai įkūrė pirmąją savo koloniją Port Rojale 1605 metais ir Kvebeke trejais metais vėliau. Tas prancūzų kadaise kolonizuotas žemes šalies rytuose iki šiol primena tipiški pavadinimai – Gaskonė, Normandija, Turenas ir t.t. 1760 metais kilęs Septynerių metų karas padėjo britams prisijungti tas teritorijas, į šalį vyko vis daugiau angliškai kalbančių kolonistų, kol prancūzų palikuonys tapo mažuma. Prancūzų kalba oficialų statusą gavo tik XX amžiuje.

Vieną svarbesnių vakarietiškos civilizacijos ramsčių – Kanadą – įprasta lyginti su JAV, tačiau šalys yra labai skirtingos. Ne tik pagal žmonių skaičių, nors amerikiečiai mėgsta pajuokauti, kad Kalifornijos valstijoje gyventojų yra tiek pat, kiek visoje Kanadoje.

Skiriasi politinė, ekonominė mąstysena, vartojimo kultūra. Pavyzdžiui, kanadiečiai labai atidžiai vertina tai, ką valgo, todėl ant maisto pakuočių didelėmis raidėmis rašoma sudėtis. Pieną jie perka maišeliuose, nes kartono pakuotės – nepakankamai ekologiška. Kanadiečiai dievina keptas bulvytes su pomidorų padažu. Šioje šalyje sugalvotas havajietiškos picos receptas. Beje, vietiniams labai patinka pica. Tai – daugiausia sūrio suvartojanti šalis pasaulyje.

Ir, žinoma, blynai su klevų sirupu, kurio čia pagaminama daugiausia pasaulyje. Tiksliau, tai Kvebeko provincija yra klevų sirupo sostinė, kurioje pagaminama 77 proc. viso klevų sirupo pasaulyje.

Shutterstock nuotr./Klevų sirupas
Shutterstock nuotr./Klevų sirupas

Įdomu tai, kad restoranuose seniai įprasta draugų kompanijai pateikti sąskaitas kiekvienam atskirai, kad nereikėtų skaičiuoti.

Mums, atvykusiems į Kanadą, labai patogu tai, kad jie naudoja ne imperinę, o metrinę matų sistemą, todėl nereikia sukti galvos dėl svarų, uncijų ar mylių. Važinėja dešine kelio puse, o tai mums – irgi privalumas.

Kanadiečių nerūpestingumą iliustruoja istoriniai ir buitiniai faktai. Antai garsioji jų vėliava su raudonu klevo lapu gyvuoja ne taip seniai – tik nuo 1965 metų, kai šalis ruošėsi švęsti šimtąsias nepriklausomybės metines. Ji pirmą kartą iškelta vasario 15-ąją. Nuo tada ši data minima kaip Vėliavos diena.

„Scanpix“ nuotr./Kanados vėliava
„Scanpix“ nuotr./Kanados vėliava

Apie tam tikrą puikybės jausmą liudija kitas istorinis faktas. Valstybinė monetų kalykla kadaise nukalė didžiulę vieno dolerio monetą, kurią sudarė 99 proc. aukso. Jos vertė buvo milijonas Kanados dolerių.

Draugiškiausia tauta kanadiečiai laiko, savaime suprantama, amerikiečius, su kuriais dalijasi ilgiausia pasaulyje (8 891 kilometro) demilitarizuota siena. Kitaip tariant, jos nesaugo kariškiai, todėl JAV gali visą dėmesį skirti kitai sausumos sienai su Meksika. Į imigrantus kanadiečiai žiūri visai kitaip nei amerikiečiai – Kanada yra viena palankiausių šalių atvykėliams. Suprantama – vietos į valias, darbo pakanka, sistema veikia. Tad nieko nuostabaus, kad jau dabar populiariausia pavardė šioje šalyje yra Li.

Kaip jie pramogauja

Kanadiečiai mėgsta netradicines pramogas. Štai Nanaimo mieste Britų Kolumbijos provincijoje kasmet vyksta irklavimo voniose lenktynės. Kita pašėlusi pramoga vadinasi „Nuo pat Mozės laikų“ ir susijusi ji su prasiskyrusiu jūros vandeniu. Tiksliau – atoslūgiu Fandžio įlankoje (Naujosios Škotijos provincija), kur kasmet rengiamos bėgimo per purvą ir balas varžybos. Įdomiausia tai, kad reikia spėti perbėgti įlanką, kol neprasidėjo potvynis ir visko neužliejo šaltos vandenyno bangos.

Keistos pramogos smagu, jų turi kone kiekvienas didesnis miestas. Tačiau labiau už viską kanadiečiams patinka žiemos sportas. Ir visų pirma ledo ritulys. Tačiau ne jis yra nacionalinė sporto šaka. Mėginsite atspėti? Nesivarginkite. Tai – lakrosas. Tokia egzotiška komandinė sporto šaka, sugalvota Kanadoje dar 1840 metais. Žaidėjai naudoja raketlazdę su tinkleliu jos gale. Tuo tinklu jie turi sugauti, nunešti ir įmesti kamuoliuką į priešininkų komandos vartus. Laimi ekipa, įmetusi kamuoliuką į priešininkų komandos vartus.

Sniego Kanadoje netrūksta. Ištisos teritorijos yra menkai arba iš viso negyvenamos. Žiemos čia šaltos, o vasaros drungnos. Kaip juokauja Vankuverio salos gyventojai, jie turi tik du metų laikus – lietingąjį ir rugpjūtį. Kai kurios vietovės pasižymi itin permainingu klimatu. Antai Albertoje per vieną dieną buvo užregistruotas dramatiškas temperatūros šuolis. Paryčiais buvo –19 °C, o vakarop sušilo iki +22 °C. Žemiausia planetoje temperatūra buvo užregistruota Kanadoje – 63 °C šalčio.

Anglai kartais juokais lygina Kanadą su Škotija – irgi šiaurėje, irgi kalnuota. Maža to, abi turi savo legendines pabaisas: Škotijos Lochneso ežere gyvena Nesė, o Kanadoje – Ogopogo pabaisa.

Vida Press nuotr./Qausuittuqo nacionalinis parkas Kanadoje
Vida Press nuotr./Qausuittuqo nacionalinis parkas Kanadoje

Ką jie turi parodyti mums?

Kanadoje yra gimę nemažai žinomų žmonių – nuo telefono išradėjo G.Bello ir moderniosios ekonomikos teoretiko J.Galbraitho iki Holivudo aktorių M.J.Foxo, P.Anderson, kultinio režisieriaus J.Camerono ir dainininkės Sh.Twain. Būtent Kanadoje buvo sukurti populiarūs komiksų personažai Supermenas ir Ernis.

Kanados miestai – jaukūs, švarūs, modernūs. Kvebekas žavi senovine prancūziška architektūra, Kalgaris ir Torontas nuolat dominuoja patogiausių gyventi pasaulyje miestų sąrašo viršuje, o Vankuveris žavi įstabiu šiaurietišku grožiu ir Ramiojo vandenyno kaimynyste.

Ant Ontarijo ežero kranto Toronte į dangų stiebiasi vienas garsiausių šios šalies statinių – CN bokštas. Jo aukštis – 553 metrai. Tai yra trečias aukščiausias pasaulyje televizijos bokštas, nusileidžiantis tik milžinams Japonijoje ir Kinijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuostabi pilnatis Toronte
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nuostabi pilnatis Toronte

CN bokšto restorano pavadinimas „360“ yra užuomina į apžvalgos kampą, nes jis lėtai sukasi aplink savo ašį, svečiams atverdamas vis kitas didelio miesto ir ežero panoramas. Stipresnių nervų lankytojams parengti spąstai už papildomą mokestį: atviras apžvalgos taškas ir stiklinių grindų kambarys. Šis statinys matomas iš beveik visų miesto vietų. Naktį jis įspūdingai apšviečiamas įvairių spalvų lazeriais.

Kvebeko senamiestis yra įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo objektų sąrašą. Šitiek daug istorinių pastatų nėra nė vienoje kitoje vietoje. Žemutinėje dalyje, ant Šv. Lauryno upės kranto, išsidėstę prašmatnūs prancūzų epochos statiniai, kurių bene garsiausias – masyvi Frontenako pilis. Šiame didžiuliame pastate įsikūręs prabangus viešbutis.

Kiti ant 100 metrų aukščio skardžio esantys objektai mena kovingą miesto praeitį. Apie jų paskirtį liudija iki šių laikų išlikę pavadinimai: citadelė, Ginklų rūmai, istorinis Artilerijos parkas ir t.t. Tai – labai turistinė vieta su daugybe suvenyrų parduotuvių, kavinių, ledainių, restoranų. Viskas pritaikyta dideliems dosnių lankytojų srautams, kurių čia niekada nestinga.

Nesinori suvenyrų? Galima nusipirkti įvairiausių stilių ir siužetų tapybos darbų – tereikia užsukti į jaukią Tresoro gatvę. O jei norisi kažką daugiau sužinoti apie mūsų civilizaciją, jūsų dėmesiui vien tik šiai tematikai skirtas didelis muziejus.

„Scanpix“/AP nuotr./Niagaros kriokliai žiemą
„Scanpix“/AP nuotr./Niagaros kriokliai žiemą

Kalnai, miškai, upės

Tačiau galinga, plati ir laukinė gamta visų pirma yra tai, ko čia atvyksta turistai. 30 procentų šalies teritorijos (panašiai, kaip Lietuvoje) užima miškai ir girios, kuriose gyvena daugybė laukinių padarų. Kanadiečiai labai saugo savo fauną ir florą, čia daugybė nacionalinių parkų. Net tuneliai ir viadukai apsodinami žole, krūmais bei medžiais.

Garsiausia turistų lankoma vieta yra Niagaros krioklys. Tik valanda kelio automobiliu nuo didžiausio šalies miesto Toronto, ši vieta kasmet pritraukia milijonus lankytojų. Iš 57 metrų aukščio krintantis vanduo žavi stebėtojus jau labai seniai. Reginys ir garsas išties įspūdingas: per minutę žemyn nukrenta apie 168 tūkst. kubinių metrų Niagaros upės vandens. XIX ir XX a. buvo daugybė bandymų įveikti krioklį naudojantis visokiais plūdurais. Nemažai šių eksperimentų baigėsi tragiškai. Dar viena grupė nutrūktgalvių – vaikščiotojai lynu, įtemptu virš tarpeklio. Viena ryškesnių pramogų – plaukti laivu beveik iki purslų linijos, kita – nuo Klintono kalvos leistis labai stačiu taku vandens link.

Seniausias Kanados nacionalinis parkas – Banfo – yra Uoliniuose kalnuose Albertos provincijoje. Kelionė į Kanadą negalės būti vadinama visaverte, jei nebus aplankyta šį viena gražiausių vietų Žemėje. Snieguotos viršukalnės, smaragdo spalvos ežerai, ledynai, laukiniai gyvūnai – visa tai pasiekiama puikiais keliais. Luiso ežeras – visos šitos karūnos deimantas, kurį verta apžiūrėti neskubant, o kelias nuo jo iki Džiasperio miesto pelnytai vadinamas vienu vaizdingiausių Šiaurės Amerikoje.

Vida Press nuotr./Banfo nacionalinis parkas
Vida Press nuotr./Banfo nacionalinis parkas

Vakarinė pakrantė – visiškai kitokia nei didžiųjų miestų dominuojami rytai. Čia daugiau laukinių paplūdimių, miškingų teritorijų ir jaukių miestelių. Garsusis Vislerio kalnų kurortas įsikūręs vos už dviejų valandų kelio automobiliu nuo Vankuverio. Daugelį metų gyvenęs iš slidinėjimo bei kitų žiemos sporto šakų, miestelis vėliau nutarė, kad gali lankytojams būti įdomus ir vasarą. Atsirado naujų viešbučių, golfo aikštynų, kalnų dviračių trasų. Dar labiau Vislerį išgarsino 2010 metais čia vykusios kai kurios žiemos olimpinių žaidynių rungtys.

Kanada – tai vieta mėgstantiems mažiau išmintus takus ir šalutinius kelius. Tie, kurie nori pajusti dar daugiau laukinės gamtos ir pamatyti civilizacijos nepaliesto grožio, traukia į didingąjį Jukono pusiasalį. Tai – didžiulių erdvių pasaulis, kuriame naktį galima išvysti vaivorykštes. Tiksliau – Šiaurės pašvaistę, kuri čia yra tokia ryški, kad užburia net ir tuos, kurie jau matę ją ne kartą kitose pasaulio vietose. Tai – tikra Šiaurė, kur be kitų pirmapradžių džiaugsmų verta išbandyti ir klasikinę transporto priemonę – pasivažinėjimą šunų kinkiniu.

Travel Planet

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje