Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 1d. 12:00

Karaliaučiaus kraštas pro dviračio langą: Tilžė, Ragainė ir greiti pasieniečiai

Ragainė
Vaido Mikaičio nuotr. / Ragainė

Ar pasakytumėte, kas buvo SSRS vadovas Antrojo pasaulinio karo metais? Turbūt 99 žmonės iš 100 nė nemirktelėję atsakytų, savaime aišku, jog tai Josifas Stalinas. Jie būtų teisūs tik iš dalies. Teoriškai nominalus Sovietų Sąjungos valdytojas tuo metu buvo toks Michailas Kalininas, kurio beveik niekas nežino.

Teoriškai jam paklusti turėjo net žiauriausias praėjusio amžiaus diktatorius. Skamba kiek komiškai ir, žinoma, praktiškai taip toli gražu nebuvo. M.Kalininas buvo tik nieko nesprendžianti marionetė J.Stalino rankose. 

Kodėl išvis apie jį užsiminiau? Nes šito veikėjo vardu buvo pavadintas mūsų mylimas Karaliaučius. Iki karo turėjęs Kionigsbergo (Karalių miesto) pavadinimą, po karo jis tapo M.Kalinino miestu.

Paradoksalu, tačiau dabar Karaliaučiaus jaunimas miestą vadina tiesiog Kionigu. Kalbama, kad vis daugiau Karaliaučiaus gyventojų nori miestui sugrąžinti buvusį pavadinimą.

Visiškai juos suprantu, Karalių miestas skamba gerokai išdidžiau, nei kažkokio neaiškios orientacijos butaforinio sovietų partinio šulo vardas ir pavardė.

Pats ne kartą mačiau ant kaliningradiečių automobilių numerių lėkštelių besipuikuojantį Kionigsbergo pavadinimą.

Bet Karaliaučius dar tik mūsų planuose, nes dabar miname pedalus Ragainės link. Pravažiuojame miestelį dar vienu iššaukiančiu pavadinimu – Didieji Kakšiai (Sadovo). Įskaitant dar laukiančias Ragainę ir Tilžę, jau esame pravažiavę Romintą, Tolminkiemį, Miliūnus, Stalupėnus, Pilkalnį, Grambkaukaičius, Ramoniškes ir Lazdynus.

Nepaliauju žavėtis lietuviškais Karaliaučiaus srities pavadinimais, jie man tokie gražūs.

Vaido Mikaičio nuotr./Ragainės vaizdai
Vaido Mikaičio nuotr./Ragainės vaizdai

Ragainė – vieta, iš kurios į Lietuvą plaukė uždrausti leidiniai

Kelias į Ragainę jau nebe toks tuščias ir lygus. Jis platesnis, turi kelkraštį ir nebėra iki pat asfalto krašto užsodintas medžiais, kaip būdinga Mažojoje Lietuvoje.

Debesys vis labiau sklaidosi, ateina geri orai. Nieko nuostabaus žinant, kad kelionė artėja į pabaigą. Kitaip ir negalėjo būti, man visada taip. Kai ateina laikas išvažiuoti, prasti orai susivokia, kad jau senokai buvo apsireiškę.

Vaido Mikaičio nuotr./Ragainė
Vaido Mikaičio nuotr./Ragainė

Kai ateina kelionės pabaiga, jie taip pat nusprendžia, kad ir jiems jau gana. Beprasmiška dėl to pykti, tik energiją iššvaistysi. Turi priimti kaip aksiomą.

O mintis apie maršruto tęsimą vis labiau neduoda ramybės. Stebėtina, kiek daug dviratininkų palaiko šią idėją. Deja, rusų viza galioja tik iki šios dienos pabaigos, tas mums būtinai reikia išvykti iš šalies. Nusprendžiame, kad prasitęsime vizas ir grįšime jau netrukus.

Vaido Mikaičio nuotr./Ragainė
Vaido Mikaičio nuotr./Ragainė

Ragainė – miestas turintis 12 tūkstančių sielų, tarp kurių apie 300 lietuviškų. Ji buvo svarbus Mažosios Lietuvos kultūros centras. 1549 m. Ragainės bažnyčios klebonu buvo paskirtas Martynas Mažvydas. Tuomet jis jau buvo Karaliaučiuje išspausdinęs pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“, o gyvendamas Ragainėje išleido ir daugiau lietuviškų knygų.

Ypač reikšmingas Ragainės vaidmuo Didžiajai Lietuvai buvo spaudos draudimo metais. Čia buvo spausdinami pirmieji lietuviški laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“, lietuviškos knygos. Lietuvišką spaudą knygnešiai kontrabanda gabeno per Nemuną į Lietuvą.

Knygas pakeitė kiti nelegalūs „vaisiai“

Kaip susijusi Rytprūsių Ragainė su šiandienine? Žinoma, kad kontrabanda. Nebūkime naivūs: jau tada per Nemuną buvo gabenamos ne tik knygos ir žurnalai, bet ir kitos Didžiajai Lietuvai reikalingos prekės. O dabar ichtiandrai per Nemuną plukdo cigaretes rusiškomis banderolėmis.

Kuo mažiau rusas prideda rankos, tuo daugiau vietovė primena vokišką Rytų Prūsiją.

Man Ragainė pasirodė apleista ir netvarkinga. Tiesa, sunku dairytis aplink, nes reikia atidžiai žiūrėti po ratais, kad neįsmuktum į smegduobę ir nesulaužytum dviračio.

Greta likusių vokiško stiliaus pastatų stipriai kontrastuoja sovietinė architektūra. Tačiau, nors ir labai užleistas miestas, man jis patinka. Nežinau net kodėl. Gal, kad mažiausiai pakeistas.

Jaučiu kažkokią prūsiškai lietuvišką aurą, tvyrančią jame. Lyginant su Tilže, Ragainė rusams yra tarsi podukra, bet gal tai ir yra jos žavesys. Kuo mažiau rusas prideda rankos, tuo daugiau vietovė primena vokišką Rytų Prūsiją.

Žymiausias Ragainės objektas – kryžiuočių statyta Ragainės pilis. Iš jos kryžiuočiai nuolat puldinėjo Lietuvą. Lietuviai su žemaičiais skolingi nelikdavo ir ne kartą spirgino Ragainę su visa pilimi, o sykį ir visai sudegino. Tada kryžiuočiai pasistatė mūrinę pilį.

Rusai pilį yra palikę likimo valiai. Į griuvėsius gali eiti laisvai ir laipioti bei karstytis, kur tik širdis geidžia. Jokių apribojimų, jokių prižiūrėtojų, jokių turistų.

Šios pilies įspūdingi griuvėsiai iki šiol tebestūkso. Rusai objektą yra palikę likimo valiai. Į griuvėsius gali eiti laisvai ir laipioti bei karstytis, kur tik širdis geidžia.

Jokių apribojimų, jokių prižiūrėtojų, jokių turistų.

Gali atsikimšti butelį, užsilipti ant griuvėsių viršaus ir medituoti žiūrėdamas į kitapus Nemuno esančią Lietuvą. Svarbu tik nenukristi.

Dar svarbu neužsimedituoti per ilgai, nes reikia spėti išvykti iš Rusijos, kol viza nesibaigė. Kitaip meditacija gali prasitęsti Ragainės areštinėje. Jei ji tokios pačios būklės, kaip ir miestas, tai gal geriau paskubėti.

Vaido Mikaičio nuotr./Tilžės gatvės
Vaido Mikaičio nuotr./Tilžės gatvės

Viešnagė Mažosios Lietuvos sostinėje

Likęs 10 kilometrų kelias iki Tilžės yra apkrautas automobiliais. Minti sunku, nes kelyje išvažinėtos vėžės ir reguliariai pasitaiko viską laužančios duobės.

Automobiliui gal ir nieko, o dviračiui įvažiavimas į tokią duobę gali kainuoti ne tik patį dviratį bet ir nuosavus dantis. Tačiau visi atvyksta sveiki ir sustoja tiesiai prieš Karalienės Luizos tiltą.

Kadangi vėl laukia neprognozuojama siena, todėl svarbiam lietuvių kultūrai miestui skiriame tik valandą. Mažokai, tačiau per daug nesijaudinu – žinau, kad netrukus vėl būsiu čia.

Tilžė yra Mažosios Lietuvos sostinė. Joje iki Antrojo pasaulio karo gyveno daug lietuvių: visi kažką veikė, organizavosi lietuviškus būrelius, dainavo liaudiškas dainas.

Ant vieno iš lauko kavinės skėčių puikuojasi lietuviško alaus reklama, nors šio alaus nėra nė kvapo. Matyt, kavinė susirinko skėčius iš įvairių pakampių ir tiesiog pasistatė.

Tilžė buvo lietuvių visuomenės veikėjų telkimosi centras. Čia gyveno rašytojas ir kultūros veikėjas Vydūnas. Prie jo namo yra pritvirtinta memorialinė lenta.

Šiuo metu Tilžėje gyvena apie 40 tūkstančių gyventojų, iš kurių apie 1 500 lietuvių. Iki karo mieste gyveno net 60 tūkst. žmonių.

Ant vieno iš lauko kavinės skėčių puikuojasi lietuviško alaus reklama, nors šio alaus nėra nė kvapo. Matyt, kavinė susirinko skėčius iš įvairių pakampių ir tiesiog pasistatė.

Rusaitė padavėja aptarnauja maloniai ir paslaugiai. Pasakius, kad turime mažai laiko ir nedaug likusių paskutinių rublių, ji ne tik greitai išrinko, ką mes galime užsisakyti, bet ir labai skubėjo nešti maistą.

Užkandę tęsėme greitą pažintį su miestu. Parke radome stovintį sovietinį tanką, papuoštą gėlėmis ir vainikais.

Vaido Mikaičio nuotr./Tilžė
Vaido Mikaičio nuotr./Tilžė

Toliau – Tilžės teatras pavadinimu „Tilsit“. Smagu, kad rusai grįžta prie senųjų pavadinimų. Galėtų dar gatvėms grąžinti senuosius vardus. Tai skonio reikalas, tačiau man, pavyzdžiui, Klausijaus gatvės pavadinimas skamba daug gražiau nei Lenino.

Nemuno krantinėje daug žvejų. Nuo jos atsiveria Karalienės Luizos tilto panorama, ant jo stovinčios automobilių – benzovežių, norinčių įvažiuoti į Rusiją eilės, o už Nemuno – Lietuva.

Rusų pasieniečiai šįkart išleidžia labai greitai ir net be eilės. Netgi patys ragina, „Bystreje bystreje velosipedisty“ (Greičiau, greičiau, dviratininkai), susirinkit savo žaislus ir nešdinkitės iš čia.

Kas čia jiems užėjo, galvojam. Paslaptis paprasta: jiems paskambino iš Lazdynų savivaldybės, kad nevalia sugadinti nuotaikos garbingiems dviračių turizmo skatintojams iš Lietuvos. Po tokio skambučio nebereikėjo nei eilių, nei deklaracijų, nei bagažo tikrinimų.

Malonu lėtai žingsniuoti gražiu Karalienės Luizos tiltu į Lietuvą ir temstant mėgautis Nemuno ir dviejų valstybių abipus jo vaizdais. Lietuvių pasienietis pasveikina sugrįžus.

Gera, gražu, tačiau dar ne pabaiga. Netrukus grįžime tuo pačiu tiltu atgal į Tilžę ir minsime pedalus per vakarinę Karaliaučiaus krašto dalį į Nidą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Saudo Arabijos sosto įpėdinio aplinkoje jau prieš metus kalbėta apie priešų žudymą

Auksarankio kieme – upelis. Smagu, bet nelabai: Višakio Rūda

Aktualu

„Le Monde“: Baltijos šalių prezidentus traumavo susitikimas su D.Trumpu

Aktualu

V.Ušackas: realūs galimi prezidentai – I.Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems R.Karbauskis

„Ginčas“: Lietuvos rinktinės sąrašo dilema – paskutinis šansas D.Motiejūnui?

Aktualu

N.Maliukevičius: Maskvos ir Madrido bendradarbiavimas keltų grėsmę kovai su kibernetinėmis atakomis

Vardai

„Naktinės Personos“ sustabdė veiklą ir atsisveikina su gerbėjais

Interviu 24sek

Dominuojantis Mantas Kalnietis – apie Tony Parkerio žinutę ir ypatingą talentą

Vardai

Paskutinis „Mis Bumbum“ užpakaliukų konkursas baigėsi skandalingai: varžovė užsipuolė nugalėtoją

Gyvenimas

Medikai Benitai žadėjo neįgaliojo vežimėlį, o dabar moteris jaučiasi apgavusi senatvę – sukūrė neįprastą mankštą

Vardai

Mirė „Marvel“ komiksų legenda Stanas Lee

Aktualu

Švedijoje su atkimštu buteliu prie vairo įkliuvo lietuvis vilkiko vairuotojas

24sek

Du žaidėjus išskyręs Š.Jasikevičius džiaugėsi: „Mums reikėjo tokių rungtynių“

Gazas

Balsuokite ir išrinkite „Tautos automobilį“: elektrinė „Hyundai Kona“, galinti nuvažiuoti 470 km viena įkrova

Vardai

Advokato A.Bandžiaus naujos sužadėtinės gyvenime irgi netrūko dramų: su dukra teko bėgti iš Švedijos

Mokslas.IT

„iPhone XR“ apžvalga: kuklesnis, bet ne prastesnis, arba Kam mokėti daugiau?

24sek

M.Grigonio šou – lyderius namie palikęs „Žalgiris“ nušlavė „Dzūkiją“

Aktualu

Perlojoje paminėtos Perlojos Respublikos šimtosios metinės

Aktualu

Senka lemiamas laikas sutarti dėl „Brexit“

Pasaulis kišenėje

Atradimas Italijoje: alternatyva nuo žmonių dūstančiai Venecijai – Kjodža

Naujienos

Aktualu

Saudo Arabijos sosto įpėdinio aplinkoje jau prieš metus kalbėta apie priešų žudymą

Auksarankio kieme – upelis. Smagu, bet nelabai: Višakio Rūda

Aktualu

„Le Monde“: Baltijos šalių prezidentus traumavo susitikimas su D.Trumpu

Aktualu

V.Ušackas: realūs galimi prezidentai – I.Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems R.Karbauskis

„Ginčas“: Lietuvos rinktinės sąrašo dilema – paskutinis šansas D.Motiejūnui?

Aktualu

N.Maliukevičius: Maskvos ir Madrido bendradarbiavimas keltų grėsmę kovai su kibernetinėmis atakomis

Vardai

„Naktinės Personos“ sustabdė veiklą ir atsisveikina su gerbėjais

Interviu 24sek

Dominuojantis Mantas Kalnietis – apie Tony Parkerio žinutę ir ypatingą talentą

Vardai

Paskutinis „Mis Bumbum“ užpakaliukų konkursas baigėsi skandalingai: varžovė užsipuolė nugalėtoją

Gyvenimas

Medikai Benitai žadėjo neįgaliojo vežimėlį, o dabar moteris jaučiasi apgavusi senatvę – sukūrė neįprastą mankštą

Aktualu

Perlojoje paminėtos Perlojos Respublikos šimtosios metinės

Aktualu

Senka lemiamas laikas sutarti dėl „Brexit“

Pasaulis kišenėje

Atradimas Italijoje: alternatyva nuo žmonių dūstančiai Venecijai – Kjodža

Deuce

50-ta pergalė šį sezoną – Novakas Džokovičius galingai startavo Londone

Aktualu

Rinkimų komitetai kelia aistras: etiketė kita, bet turinys – tas pats

24sek

Lietuvos studentų krepšinio lygoje – 76 taškai per kėlinį

Deuce

Matas Vasiliauskas pergalingai pradėjo turnyrą Izraelyje

Vardai

15min startuoja naujas projektas „Atspėk, kas dėžėje“: nepatekę kadrai – tikra juoko bomba

Aktualu

G.Nausėda prakalbo apie santykius su Rusija: jie įmanomi, nors aplinkybės ir sunkios

Aktualu

Ilgus metus Tauragėje dirbanti mokytoja: „Kasdien patiriame psichologinį smurtą“

Vardai

Ypatingos

09:17
05:49

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Mamos prieš meningokoką

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje